Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Raseiniai tęsinys

Teksto pradžia

Kaip matyti iš sąrašo, dauguma raseiniškių žydų tuo metu turėjo krautuvėles ir gamyklėles, jų mieste buvo net septyniasdešimt devynios. Antra pagal populiarumą buvo pirklio „profesija”: Raseiniuose buvo dvidešimt septyni prekių sandėliai ir supirkimo punktai, priklausę žydams. Trečioje vietoje liko kepyklos: jų buvo aštuonios. Raseinių žydai 1940 metais turėjo net keturias karčemas, tris restoranus ir vieną arbatinę. Minimu laikotarpiu Raseiniuose buvo keturi žydų tautybės gydytojai ir trys advokatai. Veikė dvi žydų vaistinės ir dvi foto ateljė. Mieste taip pat buvo keturi žydai batsiuviai ir trys kalviai. Be viso to, žydai valdė keturias siuvyklas ir tris kirpyklas, turėjo du malūnus, automobilių ir autobusų garažą bei benzino kolonėlę. Galiausiai, žydams priklausė vienas viešbutis, mėsinė, spaustuvė ir knygrišykla bei laikrodžių taisykla [8 priedas].146

Sinagogos

1689 metų dokumentuose yra minima Raseinių sinagoga, mokykla, kahalas147. Daugiau duomenų apie sinagogas Raseinių mieste XVII a. nerasta148. Po 1737 m. miestelyje kilusių gaisrų buvo likusi tik viena sinagoga. 1837 m. Raseinių mieste buvo 3 sinagogos, o 1857 m. taip pat veikė 3 sinagogos149. 1870 metais yra minima Raseinių Didžioji sinagoga, kuri tais pačiais metais nukentėjo nuo gaisro, o 1890 metais buvo atstatyta. Buvo uždengtas stogas ir nudažytos sienos, tai kainavo 5600 rublių150. Daugiau informacijos apie XVIII-XIX a. veikusias sinagogas nėra žinoma.

XX a. pirmoje pusėje Raseinių apskrityje sinagogų ir maldos namų buvo dvidešimt151. Yra žinoma, kad 1940 metais žydų maldos namai buvo dabartinėse Dubysos, Stonų, Vilniaus ir Maironio gatvėse152. Raseinių mieste sinagogų buvo aštuonios: „Sinagoga" (dabartinė Maironio gatvė), „Ein Jacob Bloches", „Šmuel Chosid", „Karabelniko" (dabartinė Dubysos gatvė), „S.Gabrilavičio", „Kiršner", „Chajei-Odom", „Bet-Hamedroš" .153

1927 m. „Bet-Hamedroš" maldos namuose vyko valdybos rinkimai154. Šią religinę bendruomenę sudarė nemažai žmonių: 40 dalyvaujančių rinkimuose į mokytojo, seniūno ir iždininko pareigas bei 171 asmenys, balsavę už jiems patinkančius kandidatus155. Kituose maldos namuose – „Sinagoga"– vykusiuose rinkimuose į valdybą (1927 m.) dalyvavo 56 pretendentai į jau minėtas pareigybes ir 242 balsavusių žmonių.156

Taip pat yra pateikiamas Raseinių žydų valdybos rinkimų sąrašas, kurio pabaigoje pasirašo Raseinių rabinas Aronas Smuilas Kacas (Aaronas Šmuelis Katzas)157. Jis pasirašo po visų asmenų, dalyvaujančių maldos namų valdybos rinkimuose, sąrašu.158

Panaši žydų maldos namų rinkimų į valdybas sistema buvo ir 1933 metais. Kandidatai reikalingi tam, kad, esant reikalui, pavaduotų vieną iš valdybos narių. Tačiau net keturios iš aštuonių sinagogų neturėjo kandidatų, galėjusių pavaduoti valdyboje išrinktą mokytoją, seniūną ar iždininką159. Šiandien šių sinagogų Raseinių mieste nėra išlikę – per Antrąjį pasaulinį karą jos visos sudegė160. J.Brigio straipsnyje („Raseiniai Antrojo pasaulinio karo metais 1944 m. rugpjūčio 8-15 d: mūšis dėl bažnyčios”) teigiama, kad Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriauta 90 procentų visų Raseinių pastatų.161 Todėl nenuostabu, kad sinagogos taip pat neišliko.

1933 m. pranešimas Raseinių apskrities viršininkui dėl vykstančių sinagogų valdybos rinkimų ir kvietimas tarpininkauti, patvirtinant naujas sinagogų valdybas, rodo gerus žydų ir valdžios tarpusavio santykius162. Didžioji dalis save įvardija krautuvininkais ir pirkliais, taip pat yra dirbančių gyvulių skerdyklose, pastarieji save įvardija „rėžnikais”. Jie visi moka lietuvių kalbą.163 Vyrų, dalyvaujančių žydų maldos namų valdybų rinkimuose, amžius svyruoja nuo 26 iki 78 metų.164 Tai rodo, kad nėra ignoruojama viena ar kita amžiaus grupė, gali dalyvauti ne tik garbingo amžiaus vyrai, turintys autoritetą, bet ir jauni.

Kiekvieni maldos namai, rengdami savo valdybų rinkimus, rašė protokolus. Protokolai padeda nustatyti vienos ar kitos religinės bendruomenės skaičių. Bendruomenės seniūnu, mokytoju ir iždininku yra renkami tik vyrai. 1933 m. „Ein Jakob Bloches” sinagogoje vykusiuose valdybų rinkimuose balsavo 200 žmonių165. Panaši savo gausa religinė žydų bendruomenė priklausė „Šmuel Chosid" maldos namams, – užregistruota 202 balsavusieji.166

2 lentelė „Šmuel-Chosid" sinagogos valdybos rinkimuose dalyvavusių asmenų sąrašas. Paimta iš: LCVA, F. 391, Ap. 4, 75.

sinagogos valdybos rinkimuose.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jauniausias kandidatas į jau minėtas tris pareigybes buvo 28 metų, o vyriausias – 71 metų vyrai.167 Visose aštuoniose Raseinių miesto sinagogose rinkimai į valdybas vyko 1933 metais.168

Sinagoga nėra vien paprastas statinys, jis taip pat išreiškia meną kaip ir daugelis statinių. Raseinių sinagogas galima priskirti tiek klasicizmo, tiek ir romantizmo stiliams. Klasicizmo epochos (1780-1830 m.) Raseinių sinagogoms, kaip ir daugeliui to meto maldos namų, būdinga supaprastėjusi pastatų forma – laiptų priestatai, uždari prieangiai, dviaukščiai vakarų fasadai. Raseiniuose buvo statomos medinės, vientiso tūrio (su vidiniais laiptais) sinagogos.

viena is raseiniu sinagogu.JPG

 21. Viena iš Raseinių sinagogų. Paimta iš: Marija Rupeikienė, Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. Vilnius: E.Karpavičiaus leidykla, 2003.

 Tokie sinagogų tūriai buvo artimi gyvenamųjų namų tūriams.169 Nedidelėse ir žemose sinagogose virš durų esantys langai rėmėsi į pastoginį karnizą arba buvo šalia jo. Šoninis fasadas pabrėždavo langų apvadus ir portalą (įėjimas fasade į pastatą). Sinagogų sienas skaldė stori piliastrai (kolonos), langus juosė profiliuoti apvadai su tiesiomis arba trikampėmis prikaltėmis, kurios imitavo sandrikus (karnizo pavidalo kyšulys virš lango)170. Raseiniuose sinagogos buvo statomos ir romantizmo stiliumi (1831-1860m.). Pastarajam stiliui būdinga įvairūs langų apvadai, stilizuoti piliastrai, arkatūrinis (tarpusavyje sujungtų dekoratyvinių arkų eilė) frizas (vidurinė antablemento, pastato perdanga, juosta)171. Raseiniuose esančių sinagogų planai yra L raidės formos. Buvo statomos antrojo (sudėtinio tipo – su laiptų ar prieangio priestatais) tipo sinagogos. Šiluvos (Maironio) gatvėje stovėjusios sinagogos šoninį fasadą skaidė piliastrai, atskyrę dviaukštę dalį. Langai buvo pusapskričių arkų, karnizas buvo puoštas smulkiais dantukais. Sinagogos tūrį pabrėžė trauka ir rustai (grubiai tašytas akmuo).172

 

raseiniu sinagogos plano dalis1.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

raseiniu sinagogos plano dalis2.JPG

 

 

 

 

 

22. Raseinių mūrinės žydų sinagogos plano fasadas, vidinė vakarinė salės siena, išėjimas į priestatą, antrame aukšte – moterų galerija. Architektas Samuilovičius,1870 m. Paimta iš: Lina Kantautienė  „Žemaitijos žydai ir jų gyvenimas Raseiniuose XVI-XX a.”. Žemaičių žemė, 1, 2006.

 

nepriklausomybes paminklo atidarymo svente.JPG

 

 

23. 1934 m. Nepriklausomybės paminklo atidarymo šventė, vainikais papuošta Didžioji sinagoga. Paimta iš: Raseinių krašto istorijos muziejus.

 

 

 

 

 

raseiniu didzioji sinagoga 1934.JPG

 

24. Raseinių Didžioji sinagoga 1934 m. Paimta iš: Lina Kantautienė „Žemaitijos žydai ir jų gyvenimas Raseiniuose XVI-XX a.”. Žemaičių žemė, 1, 2006.

 

 

 

 

 

Svarbu, kad sinagoga turėtų 12 langų, kurie simbolizuoja 12 Izraelio giminių173. Jau XVI-XVII amžiuje reikėjo gauti specialų leidimą sinagogoms statyti. 1681 metais Raseinių miesto žydams buvo suteikta karaliaus Jono III Sobieskio privilegija, kuri leidžia turėti sinagogas, kapines, statyti namus, parduotuves, prekiauti mieste, taip pat turėti smukles. Manoma, kad sinagoga galėjo būti pastatyta prie rinkos aikštės, kur šiandien stovi paštas, Maironio gatvėje174. 1720 metais priimtas įstatymas, pagal kurį sinagogos turi būti panašios į paprastus namus ir negali turėti kupolų (pastato pusrutulio pavidalo denginys); taip pat turi būti tam tikras atstumas tarp bažnyčių ir sinagogų. Toks nesuprantamas elgesys su kitomis religinėmis bendruomenėmis tapo fobiniu: XVIII amžiuje buvo draudžiama ne tik statyti, bet ir remontuoti žydų maldos namus175. Tai atspindi priešiškumo kitoms religijoms egzistavimą. Tačiau 1937 m. „Karabelniko” maldos namų valdybos pirmininko Joselio Chveidaro prašymu kreipiamasi į Švietimo ministeriją dėl sinagogos remonto bei prašoma 1200 litų pašalpos. Taip pat 1934 m. Didžioji sinagoga prašė Švietimo ministerijos pašalpos remontui, tai yra 1000 litų sumos176.

Švietimo įstaigos

Jau 1689 metų Tribunolo akte yra minimas vyresnysis Raseinių mokyklos mokytojas – Leiba Ašerenovičius, o 1700 metų Tribunolo akte įvardijamas vyresnysis Raseinių sinagogos mokyklos mokytojas – Juozapas Jakubovičius.177 Yra trijų tipų žydų mokyklos: Chederis, Ješibotas, „Talmud-Tora”. XIX amžiaus pirmoje pusėje Rusijos Švietimo ministerija mažai kišosi į žydų mokyklų reikalus. Tai nulėmė pačios žydų bendruomenės uždarumas – iki 1830 metų žydų vaikai mokėsi tik konfesinėse mokyklose178. 1844 metų lapkričio 13 d. paskelbtas caro įsakymas „Apie atskirų mokyklų steigimą žydų jaunuomenei šviesti”. Šiuo įsaku žydams leista lankyti bendras mokyklas179. Buvo numatyta keisti žydų tikybos dėstymą į katekizmą, taip pat rabinų mokyklų direktoriais turėjo dirbti krikščionys; rabinų mokykloms buvo skiriamas minimalus skaičius valandų studijuoti žydų konfesinius dalykus.180 Numatyti I ir II laipsnio chederiai, kurių programa turi būti kaip pradinių ir apskrities mokyklų programos181. Chederis yra religinė žydų bendruomenės pradinė mokykla182. Joje nėra daug dėstomų dalykų. Be to, ši mokykla gali įsikurti ten, kur tik yra žydų bendruomenė. Tokio tipo mokyklos atsiradimas buvo nulemtas žydų ištrėmimų patirties, kai yra pasiekiama nauja gyvenamoji vieta – tuoj pat pradedamas vaikų mokymas. Chederis buvo priklausomas nuo privačių asmenų, – tai nebuvo visuomenės įstaiga. Melamedas buvo chederio mokytojas ir savininkas183. Vaikai visą dieną praleisdavo mokykloje. Namo grįždavo tik vakarienei.184

Jau 1847 metais pradėtos steigti valdinės žydų mokyklos, kuriose rusų kalbos mokytojais ir vedėjais tapdavo rusai. Pagal 1846 metų Baltarusijos švietimo apygardos konfesinių žydų mokyklų žiniaraštį – Raseinių apskrityje veikė 106 I laipsnio ir 68 II laipsnio chederiai (religinė žydų pradinė mokykla), kur mokėsi 1015 mokinių. Pagal 1866 metų Kauno gubernijos statistikos rinkinį, 1851 metais Raseiniuose įkurta I laipsnio valdinė žydų mokykla, čia mokėsi 90 berniukų. O 1863 metais yra minimas valdinis žydų mergaičių pensionas, kur mokėsi 12 žydų kilmės mergaičių.185 Taigi, moteris turėjo galimybę mokytis, – ji nebuvo atribojama nuo teisės įgyti įsilavinimą.

Žydų kilmės mergaitės taip pat turėjo galimybę mokytis kartu su kitų tautybių bendraamžėmis. 1868 m. liepos 8 d. Rusijos Valstybės Taryba leido Raseiniuose įkurti privačias mergaičių mokyklas. Čia buvo įkurta privati dviklasė mergaičių mokykla, kuri 1894 metais buvo pertvarkyta į triklasę, o 1899 metais – į keturklasę mokyklą. Šiai mokyklai buvo skirta 700 rublių pašalpa. Šioje mokykloje mokėsi skirtingų tautybių mergaitės, – žydaičių buvo 32, katalikių – 39, pravoslavių – 17, o liuteronių tik 9. 1890-1894m. oficialiai veikė „Talmud-tora”, kur mokėsi 30 berniukų.186 „Talmud-Tora” yra žydų bendruomenės mokykla. Čia dažniausiai mokydavosi neturtingų šeimų vaikai, o bendruomenė išlaikydavo šią mokyklą. Tokia bendruomenė taip pat nustatydavo ir mokymo programą; tokia mokykla neimdavo iš mokinių jokio mokesčio už teikiamas žinias, bet atvirkščiai – „Talmud-Tora” duodavo mokiniams knygų, šelpdavo juos. Todėl turtingesnių šeimų tėvai savo vaikų neleisdavo į tokią mokyklą, tikėdamiesi, kad chederis suteiks geresnį išsilavinimą187.

Tarpukariu Lietuvoje žydams leista atidaryti mokyklą su sąlyga, kad kiekvienoje klasėje bus apie 32 mokinius. Tokias mokyklas išlaikydavo valstybė. Taip pat veikė hebrajų darželis188. Nagrinėjant žydų švietimo sistemą, svarbu akcentuoti tris ugdymo kryptis: sionistinės (žydų nacionalinė ideologija), pasaulietinės ir religinės krypties mokyklos. Sionistinės (Tarbut) krypties mokyklų tinklas – vaikai auklėjami tautine ir patriotine dvasia bei pamokos vyksta hebrajų kalba. Tarbut mokykla buvo administruojama Levinsono. Šioje mokykloje buvo didelė biblioteka, - vadinama Mendali.189 Pasaulietinės krypties mokyklose mokoma jidiš kalba. Šioms mokykloms didelę įtaką darė Kultūros lyga. Tik šios pakraipos mokyklų Raseiniuose, manoma, nebuvo. Javnės mokyklos buvo religinės krypties. Čia mergaitės ir berniukai mokėsi atskirai, taip pat buvo mokoma hebrajų kalbos. Tokių mokyklų tikslas parengti mokinius tolimesnėms religinių dalykų studijoms ješivose (religinėse mokyklose).190

1901 metais Raseinių žydų bendruomenė nusprendė įsteigti mergaičių mokyklą. Ši Raseinių dviklasė žydų liaudies mokykla pradėjo veikti tik 1903 metais. Čia mokėsi tiek berniukai, tiek mergaitės. Pastarosioms nereikėjo mokėti jokio mokesčio, nes mergaitės buvo iš neturtingų žydų šeimų. Tačiau žydaitės galėjo mokytis ir valdiškoje keturių klasių rusų mokykloje, bet čia galėjo mokytis tik turtingų tėvų atžalos. Į keturių klasių rusų mokyklą žydaitės buvo priimamos be apribojimų.191 Tai leidžia spėti, kad rusų valdžiai buvo naudinga leisti žydų tautybės vaikams mokytis rusiškose mokyklose, – taip rusų kalba galėjo lengviau įsitvirtinti visuomenėje.

Žydų švietimas neturėjo apribojimų veikti ir plėtotis XX amžiaus pradžioje, kai dar Lietuva nebuvo nepriklausoma. 1911 metais Raseiniuose veikė dvi žydų pradinės mokyklos. Viena iš šių mokyklų buvo dviklasė mergaičių pamaininė mokykla, įkurta 1903 metais. Čia mokslai truko ketverius metus ir buvo nemokami. Pamokos truko 218 dienų per metus, o gegužės mėnuo buvo skirtas egzaminams. 1911 metais sąrašuose yra įrašyta 120 mergaičių. Berniukų mokykloje pagal sąrašą buvo 52 mokiniai.192

1912 metais žydų bendruomenė nutarė įsteigti žydų gimnaziją arba šešių klasių progimnaziją. Per Pirmąjį pasaulinį karą ši gimnazija neturėjo sąlygų normaliai dirbti.193 Todėl po karo viskas turėjo būti kuriama iš naujo. Dėl chaotiškos švietimo sistemos ir mažo mokinių skaičiaus Raseiniuose žydų mokykla 1920 metais buvo uždaryta. Tais pačiais metais šios mokyklos veikla vėl atkurta. Viena didžiausių Raseinių žydų pradinė mokykla buvo Tarbut kultūrinės draugijos krypties. 1939-1940 metais šią mokyklą lankė 128 vaikai: 96 mergaitės ir 32 berniukai. Antrajai Raseinių žydų pradinei mokyklai, kuri buvo įkurta 1922 metais, darė įtaką religinės krypties organizacija – Javne.194 Tai rodo, kad organizacijos, rėmusios žydų mokymo įstaigas, lėmė pastarųjų mokymo programas. Miestelio gyventojai atsimena, kad 1939 metais Raseiniuose buvo atkelta ješiva. Šioje mokykloje mokėsi daug rabinukų. Žmonės pasakojo, kad berniukai vilkėdavo gražius kailinukus; eidavo pasivaikščioti į Žemaičio aikštę.195

1929-1930 metais Lietuvoje buvo 2387 pradžios mokyklos iš kurių žydų buvo 122196. Tai atspindi žydų švietimo sistemos stabilumą bei norą ją plėtoti. Šį teiginį patvirtina žydų gimnazijos įkūrimas Raseinių mieste – 1921 metais.

raseiniu zydu gimnazija.JPG

 25. Pastatas su bokštu – Raseinių žydų gimnazija. Paimta iš: Raseinių krašto istorijos muziejaus.

1922 m. ją lankė 75 mokiniai, 1924 m. – 152.197 Pirmuoju direktoriumi tapo teisininkas Levinsonas. Buvo atidarytos penkios klasės – nuo 2 iki 6. Mokymas vyko hebrajų kalba, išskyrus šeštą klasę, kur vyravo rusų kalba. Kaip atrodytų keista, tačiau Švietimo ministerija net metus nežinojo apie šios gimnazijos veiklą. Todėl oficialus leidimas veikti gimnazijai buvo suteiktas tik 1922 m. rugpjūčio 15 d. Ši žydų gimnazija nebuvo išlaikoma valstybės, vietos bendruomenė turėjo pati rūpintis gimnazijos išlaikymu. Tai buvo per didelė finansinė našta žydų bendruomenei, todėl mokinių skaičius kiekvienais metais mažėjo198. 1925 metais Raseinių žydai prašė finansinės paramos Švietimo ministerijos. Kreipimesi į Švietimo ministeriją yra teigiama, kad kiekvieną mėnesį reikia mokėti 50-60 litų už vieno vaiko mokslus. Mokinių mažėjimas lėmė dar didesnį mokslo mokestį likusiems mokiniams. Švietimo ministerija jau 1928 metais pradėjo teikti finansinę paramą žydų gimnazijai. Vaikai šioje gimnazijoje buvo mokomi judėjų religijos teisės, savo tautos istorijos bei savo gimtosios kalbos. 1929 metais mokyklos direktoriumi tapo G.Leibavičius; piešimo mokytoju buvo Ch.M.Fainšteinas.199

Kalbant apie žydų gimnaziją svarbu paminėti ir Viktoro Aleknos (gimęs 1915-03-19, Pašlyno kaime, Raseinių r.) prisiminimus apie šią mokymo įstaigą. Jis lietuvių gimnaziją baigė 1933 metais, vėliau mokėsi Kaune, o mokytojo darbą Raseiniuose pradėjo 1938-1939 metais. Viktoras Alekna dėstė lietuvių kalbą lietuvių gimnazijoje, o vėliau ir žydų. Korespondentas atsimena, kad žydų gimnazijoje mokėsi 97 mokiniai; septinta klasė buvo gausiausia – joje mokėsi 17 mokinių, o aštunta klasė buvo pati mažiausia – čia mokėsi 8 mokiniai. Pasak V.Aleknos žydų gimnazija norėjo lietuvių tautybės mokytojo lietuvių kalbai dėstyti – šios gimnazijos vaikams sunkiai sekėsi mokytis lietuvių kalbą. V.Alekna, kartu su lotynų kalbos mokytoju, kuris taip pat buvo lietuvis, buvo pakviesti dirbti žydų gimnazijoje – likusieji mokytojai buvo žydai. V.Alekna išskyrė mokyklos direktorių, kurio lietuvių kalba buvo taisyklinga, o tikybos ir hebrajų kalbos mokytojas išsiskyrė menku lietuvių kalbos žinojimu. Gimnazijoje buvo mokamasi ne tik tikybos ar savo gimtosios kalbos, bet ir piešimo, prancūzų kalbos. V.Alekna šioje žydų gimnazijoje turėjo 32 savaitines pamokas: nuo pirmadienio iki penktadienio buvo 6 pamokos per dieną, o sekmadienį tik dvi pamokos. Suprantama, kad šeštadienį pamokų nebūdavo, - buvo švenčiamas šabas. Lietuvių kalbos mokytojo patirtis žydų gimnazijoje atskleidžia lietuvio ir žydo tarpusavio santykius, kurie nebuvo priešiški, labiau draugiški ir nuoširdūs.200

Kapinės

Raseiniuose neišliko žydų kapinės. Sovietmečiu rusų valdžia didžiąsias žydų kapines ir visą kapinių teritoriją išlygino ir apstatė gyvenamaisiais namais [9 priedas]. Tūkstančiai paminklų buvo susmulkinti mašinomis ir panaudoti kaip statybinė medžiaga201. Šiandien buvusias kapines mena tik giliai tarp medžių pasislėpusi paminklinė lenta dabartinių Vytauto Didžiojo ir Grybo gatvių kampe, daugiabučių namų kieme priešais turgaus aikštę.

 buvusioms zydu kapinems - paminkline lenta.JPG

26. Buvusias žydų kapines menanti paminklinė lenta V. Didžiojo ir Grybo gatvių kampe.

Kaip įprasta žydų bendruomenei, minimos kapinės buvo įkurtos miesto pakraštyje, šalia kelio link Šiluvos. Tarpukariu, kaip ir šiandien, priešais kapines buvo turgaus aikštė, tik tuomet ji vadinosi Rinka. Tuo tarpu šalia kapinių, kylant Šiluvos (Maironio) gatve aukštyn, buvo Gyvulių rinka. Žinant, kad žydų bendruomenė stengdavosi savo kapines kurti nuošaliau gyvenamosios erdvės, keista yra tai, jog šalia kapinių buvo turgus. Kita vertus, turgus į šią vietą buvo perkeltas tik XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, o kapinės galėjo buvo pastatytos dar XVIII-XIX a. Taigi, žydų kapai iš tiesų buvo atokiau nuo miesto centro, tačiau, Raseiniams plečiantis, kapinės atsidūrė šalia turgavietės. Minimos žydų kapinės yra aiškiai pavaizduotos XX a. ketvirtojo dešimtmečio antros pusės Raseinių miesto plane.

pazymetos zydu kapines.JPG

 27. XX a. ketvirtojo dešimtmečio antros pusės Raseinių miesto plane pažymėtos žydų kapinės. Paimta iš: LCVA, F. 1622, Ap. 7, B. 70.

 Be šių kapinių mieste buvo dar vienerios. Jos buvo įsikūrusios visai netoli anksčiau aptartų žydų kapų, šalia Raseinių kalėjimo (dabar jame įsikūręs Raseinių krašto istorijos muziejus), dabartinės Raseinių technologijos ir verslo mokyklos teritorijoje [10 priedas]. Tačiau neaišku, kurios iš dviejų kapinių buvo senesnės ir didesnės. Nedaugelis apklaustųjų senųjų Raseinių gyventojų prisimena antrąsias kapines. Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl taip yra būtų toks, kad kapinės buvo labai senos ar perpildytos ir tuo metu jau uždarytos.

 

 

 

antrosios zydu kapines.JPG

28. Antrosios žydų kapinės, dabar jų teritorijoje yra Raseinių technologijos ir verslo mokykla. Sudaryta remiantis: vietos gyventojų pasakojimais.

 Kaip pasakojo Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Kantautienė, dar visai neseniai Raseinių technologijos ir verslo mokyklos teritorijoje buvo paminklinė kapinių lenta, tačiau dabar ji dėl neaiškių priežasčių nukabinta.

Raseinių krašto istorijos muziejaus darbuotojams muziejaus teritorijoje pavyko atrasti vieną išlikusią maceivą. Vienoje maceivos pusėje yra užrašas Sara Mankavski, rabino Izraelio Dybinavskio dukra, mirė 1931 metais rugsėjo 14 dieną, kitoje – Moshe Yitzhak Yosef Hakoen Mankavski, mirties data sunkiai įskaitoma. Taigi, po šia maceiva buvo palaidoti du vienos šeimos nariai.

vienintele islikusi maceva1.JPG

 

 

29. Vienintelė išlikusi maceiva Raseinių krašto Istorijos muziejuje. Paimta iš: Raseinių krašto istorijos muziejaus, RaKIM PF 3905.

 

Deja, kuriose kapinėse ši maceiva stovėjo nėra aišku, kadangi, kaip jau minėjau, ji buvo rasta ne kapinių teritorijoje. Šiandien maceiva saugoma Raseinių krašto istorijos muziejuje.

 

 

 

Holokaustas

1941 m. birželio 23 d. vokiečių kariuomenei įžengus į Raseinius, prasidėjo pogromai ir genocidas. Žydai buvo suvaryti į getus: darbingi žydų vyrai ir moterys buvo laikomi už miesto esančiuose katalikų bažnyčios ūkiniuose pastatuose, seni vyrai ir mažus vaikus auginančios moterys buvo uždaryti keliuose namuose Nemakščių-Nepriklausomybės (Dubysos) gatvėje; tuo tarpu dalis žydų komunistų buvo pasodinti į Raseinių kalėjimą. Raseinių geto viršininku buvo paskirtas policijos vachmistras Aleksas Grigaravičius, jo pavaduotoju – Kostas Narbutas202. Vietiniai gyventojai A.Grigaravičių prisimena kaip itin žiaurų žmogų203, kankinusį žydus ir iš jų visaip besityčiodavusį.204

Žydų tautybės gyventojai buvo verčiami dirbti įvairius sunkius darbus: kasti griovius, raustis miesto griuvėsiuose, valyti užterštus šulinius bei išvietes. Tuo tarpu maitinimas buvo labai prastas: vyrai, kaip dirbantys, gaudavo maisto dukart per dieną, o moterims nebuvo skirta jokio davinio, jos maitinosi tuo, ką su savimi buvo pasiėmusios205. Kaip prisimena vietos gyventojai, žydams buvo uždrausta vaikščioti šaligatviais ir įsakyta prisikabinti Dovydo žvaigždes.206 Iš tiesų, 1941 07 29 buvo gautas įsakymas ne tik uždrausti žydams vaikščioti šaligatviais, bet ir naudotis visuomeninėmis transporto priemonėmis, vaikščioti visuomeniniuose parkuose ir skveruose bei sėdėti šiose vietose ant suoliukų.207

Liepos mėnesio pabaigoje prasidėjo masinis žydų šaudymas, buvo žudomi visi iš eilės: vyrai, moterys ir vaikai. Raseinių žydai buvo sušaudyti Kalnujuose ir Girkalnyje.

netoli girkalnio stovinti.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

 

30. Netoli Girkalnio stovinti paminklinė holokausto aukų lenta.

Iš viso buvo nužudyta 1674 žydai: 1941 07 29 – 254 žydai, 1941 08 05 –279 žydai, 1941 08 9-16 – 298 žydai, 1941 08 29-09 06 – 843 žydai.208

kalnujuose stovinti.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

 

31. Kalnujuose stovinti paminklinė holokausto aukų lenta.

Kita vertus, geto viršininko A.Grigaravičiaus parodymuose teigiama, kad pirmieji žydų šaudymai Raseiniuose prasidėjo dar liepos pradžioje. Pasak jo, liepos 6-8 dienomis šaudymui buvo surinkta apie 500 žmonių: 150 areštuotų žydų iš kalėjimo, policijos vado K.Urbšaičio įsakymu surinkti žydai-vyrai iš geto bei lietuviai sovietiniai aktyvistai. Maskuojant planuojamą sušaudymą, suimtiesiems buvo įteikta kelios dešimtys kastuvų: tai aukoms turėjo liudyti, jog jos vedamos į darbą. Vokiečių ir lietuvių aktyvistų lydimi jie nuvaryti į karjerą ir sušaudyti.209

Reikia paminėti ir tai, kad, prasidėjus žydų žudynėms, kilo okupacinių ir vietinių struktūrų varžybos dėl liekančio turto. Visos vertybės buvo renkamos ir vežamos į Reichą. Tačiau būdavo ir pasisavinimo aktų. Vienas iš tokių pavyzdžių yra, kai SS oberšturmfiureriui J.Hamannui teko kreiptis į apskrities viršininką, grasinant jį sušaudyti kartu su žydais, jei Raseinių geto viršininkas A.Grigaravičius negrąžins vokiečiams konfiskuoto vietos žydų turto.210

anelei terapienei.JPG

 32. Anelei Tarapienei ir jos vaikams suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas. Paimta iš: Raseinių krašto istorijos muziejaus.

 Daugeliui senųjų miesto gyventojų baisūs to laikotarpio įvykiai yra giliai įstrigę atmintin: vienas ryškiausių ir dažniausiai pasitaikančių prisiminimų apie žydų šaudymą mieste yra toks, kad žydus šaudė Kalnujuose, o šūviai ir klyksmai girdėjosi Raseiniuose. 211

Daliai žydų, kurie slapstėsi pas ūkininkus atokesniuose vienkiemiuose ir kaimuose, pavyko išlikti gyviems, tačiau tokių buvo nedaug. Po daugelio metų jų gelbėtojai buvo apdovanoti įvairiais padėkos ir garbės raštais. Anelei Tarapienei ir jos vaikams, gelbėjusiems žydus karo metais (tarp jų ir raseiniškius Šmerkį Milnerį bei Zoliną iš garsios Raseinių fotografo giminės) buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardo diplomas.

Karo metu, frontui ėjus ties Dubysa, Raseiniai buvo visiškai sugriauti, o tuo pačiu buvo sunaikinta čia gyvenusių žydų dvasinė ir materialinė kultūra. Mieste, kadaise vadintame Žemaitijos Jeruzale212, neliko nei vieno žydų tautybės gyventojo, o šiandien jų gyvenimą mieste mena tik viena paminklinė kapinių lenta ir archyviniai dokumentai.

 

Tekstą parengė: Monika Čiuldytė, Eugenijus Kačerginskis ir Renata Kripaitė

2007-02-02
Žmonės
Cevi Hiršas Koidanoveris

Žymus Talmudo mokovas. Jis gimė Vilniuje XVII a. viduryje (gimimo metai nežinomi), mirė 1712 m. Frankfurte prie Maino. Jis taip pat nemažai veikalų parašė, bet ypač išgarsėjo moralizuojančiu veikalu “Teisingas matas”, kuriame svarbią vietą užima gundytojai demonai. Jis išvertė knygą į jidiš kalbą, ji tapo mėgstama lektūra, ypač moterų, perspausdinta daug kartų.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.