Pagal judaizmą, žydai privalo laikytis visų Toros įsakymų. Įvairias po pasaulį pasklidusias žydų bendruomenes vienija religija, tačiau jos gali skirtis etniškai (skirtinga kalba ir kultūra), taip pat gali būti rasiniai skirtumai. Bet koks žmogus, nepriklausomai nuo savo kilmės, priėmęs judaizmą, gali tapti tokios bendruomenės nariu.

Judaizme svarbią vietą užima žydų išminčiai – teologai, kurie užsiiminėja religinės pasaulėžiūros parengimu bei sistematizacija; XII a. Maimonidas  suformulavo 13 tikėjimo principų, kurie laikomi žydų tikėjimo dogmų sistema. Judaizme pirmiausia pabrėžiama praktika, t.y. priesakų vykdymas, ritualo, šventųjų tekstų detalės.

Žydų religinės praktikos skirstomos į tris dideles grupes:

1) Tai praktikos, tiesiogiai susijusios su tradicine literatūra: Biblija, Talmudu, maldynais, įstatymų rinktinėmis. 2) Praktikos, susijusios su religiniais ir politiniais judėjimais, siekiančiais apjungti visus žydus ir tokiu būdu pastaruosius padalinančiais į daugybę grupių: karaimus ir rabanitus, chasidus ir misnagdus, ortodoksus ir reformistus, sionistus ir kt.

3) Kasdienės praktikos: kasmetiniai ir gyvenimo ciklo ritualai, sinagogos organizacija ir jose vykstančios maldos, šventi dalykai ir su jais susiję ritualai, visuomeninė bendruomenės struktūra.