Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Žydų tapatybė

Žydų tapatybės apibrėžtys keitėsi per visą istoriją. Religinė tapatybė pačių judėjų buvo nusakoma žodžiu izraelitas, nors asmenys, kurie imdavo simpatizuoti tai religijai, galėjo būti vadinami judaizuojančiais arba linkusiais į judėjų religiją. Judėjų bendruomenės, priėmusios rabiniškąjį mokymą, įgijo didesnį ar mažesnį religinį bendrumą ir terminai izraelitas bei judėjas tapo sinonimais, kurie ilgainiui ėmė reikšti etno-konfesinę tapatybę, lietuviškai dažniausiai vadinamą žydais.

Kalbant apie laikotarpį iki Krikščionybės įsigalėjimo IV a. viduryje reikia naudoti terminą judėjai. O visam vėlesniam laikotarpiui tinkamiausias yra įprastas terminas žydai. Tačiau siekiant pabrėžti religinį aspektą, taip pat vartojamas terminas judėjai, nepaisant to, kad XIX a. antroje pusėje ta tapatybė suskilo mažiausiai į dvi – tautinę ir religinę tapatybes. XX a. viduryje, susikūrus Izraelio valstybei, savo keliu nuėjo ir izraelitų tapatybė. Iš pirminės, grynai religinės, ji virto politine.

 

2008-01-23
Žmonės
Izraelis Salanteris, Lipkinas

Gimė Žagarėje (1810–1883).  Musar sąjūdžio pradininkas ir ideologas rabinas. 1849 m. Kaune, Vilijampolėje įkūrė ješivą, išgarsėjusią Slobodkės (taip tada buvo vadinamas šis Kauno priemiestis) ješivos vardu. Jau ankstyvoje jaunystėje išsiskyrė ypatingais gabumais, 10–ies metų miestelio sinagogoje skaitė pamokslą. Tėvas jį nusiuntė studijuoti pas garsų rabiną Cvi Hiršą Broidą į Salantus, taip atsirado ir pravardė Salanteris; tikroji jo pavardė buvo Lipkinas, bet ji minima tik enciklopedijose. 1840–1849 Salanteris gyveno Vilniuje, vadovavo ješivai ir pradėjo propaguoti musar (hebr. – dorovė) idėjas. 1849 m. persikėlęs į Kauną, įkurtoje ješivoje sulaukė nemaža sekėjų, musar tapo sąjūdžiu.

Ar žinote kad...?
Nepaisant to, kad Izraelis yra žydų valstybė, tik kiek daugiau nei trečdalis Izraelyje esančių restoranų ir kavinių turi kašruto sertifikatą ir pateikia maistą, kuris atitinką košero reikalavimus. Tiesa, nemažai restoranų maistą gamina laikydamiesi košero taisyklių, tačiau nenorėdami mokėti rabinams už priežiūrą ir pažymėjimus licencijų neįsigija.