Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Talmudas

Tai pirmasis ir svarbiausias Sakytinės Toros paminklas. Talmudo pradžia yra susijusi su II Šventyklos sugriovimu 70 m. ir žydų išsklaidymu. II a.pabaigoje – III a.pradžioje susiformavo didelis religinius įstatymus bei normas aprašiusių tekstų korpusas – Mišna. Mišna formavosi sakytinės tradicijos rėmuose; ji nagrinėjo ritualo detales, išminčių papročius, jų tarpusavio ginčus, anekdotus iš jų gyvenimo, jų pasakojimus apie Tanach’o herojus, alegorijas. Mišną sudaro 63 traktatai, sugrupuoti į šešias grupes: Pasėlius, Šventes, Moteris, Nuostolius, Šventyklas, Apvalymus.

Žodį „Mišna“ galima versti kaip „pakartojimą“ – Toros pakartojimą. Tiesa, šis „pakartojimas“ nebuvo mechaninis, todėl vos tik pasirodžius Mišnai, prasidėjo jos komentavimas, kuris tęsėsi keletą amžių ir buvo įtrauktas į Talmudo sudėtį. Šie svarstymai vyko dviejuose centruose – Palestinoje, kuri tuo metu buvo Romos valdžioje, ir Persijoje. Juose susiformavo ir du Talmudai: atitinkamai jie buvo pavadinti Jeruzalės (užbaigtas IV a.) ir Babilonijos (išsamesnis, užbaigtas V – VI a.). Talmudo tekstai – tai kelių kartų išminčių diskusijų fiksavimas.

Dvi Talmudo dalys – Halacha (talmudinės literatūros įstatyminė dalis) ir agada (pasakojamoji dalis) – traktuojamos kaip skirtingas funkcijas atliekančios dalys: halacha studijuojama tam, kad būtų laikomasi įstatymų, o agada skaitoma „sielai“. Šis atskyrimas tapo akivaizdus viduramžiais bei Naujaisiais amžiais.

 

2008-01-23
Žmonės
Abraomas Jehošua Hešelis

Šių laikų žydų filosofas (1907–1972). Pagal griežtus kriterijus jis gal nėra litvakas, gimė Varšuvoje, bet gimnaziją baigė Vilniuje, čia bendravo su jaunųjų rašytojų grupe “Jung Vilnė” (Jaunasis Vilnius), tad neabejotinai persisunkė litvakų dvasia. Hešelis profesoriavo Berlyne, Frankfurte, Varšuvoje, Niujorke ir kt., paskelbė kelias dešimtis knygų filosofijos bei žydų istorijos klausimais. Jo veikalai sulaukė ne tik žydų intelektualų, bet ir krikščionių dėmesio. Jo didžiulį autoritetą rodo tai, kad jis, žydas, buvo pakviestas dalyvauti ruošiant Vatikano Antrojo susirinkimo (1965 m.) dokumentus. “Dialoge su krikščionimis glūdėjo pažadas, – rašė jis, – kad jau niekuomet daugiau žydų istorijoje neatsitiks taip, jog ištikus krizei žydai krikščioniškose bendruomenėse neturės į ką kreiptis pagalbos”.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.