Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Sąlyčio ir prieštaravimų taškai

Tiek krikščionys, tiek judėjai remiasi vienais ir tais pačiais Šv. Rašto tekstais, tačiau supranta juos visiškai skirtingai. Išrinktumo problema - viena iš svarbiausių judėjų - krikščionių polemikoje; ji susijusi su skirtingomis šios biblinės sąvokos interpretacijomis. Krikščionims išrinktumas visų pirma reiškia išganymą. Judaizmo sampratoje tik priklausymas Izraelio tautai yra neišvengiama išganymo sąlyga. Judėjus išsirinko Dievas, tačiau šis išsirinkimas visų pirma yra suprantamas kaip sunki „priesakų laikymosi našta“, teisė ir pareiga vykdyti Dievo valią - įstatymą, kuris buvo įteiktas Sinajaus kalne.

Naujasis Testamentas – viena  iš svarbiausių problemų judėjų-krikščionių polemikoje. Pasak krikščionių apologetų, Sandoros, kurią Dievas sudarė su judėjais, „galiojimo laikas“ baigėsi su Mesijo pasirodymu, o po pastarojo mirties, kai buvo išpirktos žmonijos nuodėmės, Dievas sudarė naują Sandorą, bet jau ne su žydais, kurie „Dievo žodžiui buvo akli ir kurti“, o su krikščionimis. Dievo ir judėjų sandėris buvo paskelbtas „senuoju“, t.y. pavėluotu, nebegaliojančiu. Naujasis Testamentas yra traktuojamas ne kaip pakeičiantis „senąjį“, o būtent kaip naujasis, kuris pateikia dar vieną (bet ne vienintelį) kelią į išgelbėjimą.

Krikščionybės teologijoje iki pat XIX a. vyravo dvi pagrindinės nuostatos, kurios apibrėžė krikščionių santykį su judaizmu. Pirmiausia, tai jau minėtoji Senojo Testamento pakeitimo Naujuoju teorija, kuri teigė, jog žydus gali išgelbėti tik krikštas. Antroji, kilusi iš šv. Augustino veikalų, yra atstūmimo teorija, pasak kurios, žydų kančios ir beteisė jų padėtis yra tiesioginis ir tikras jų kolektyvinės kaltės liudininkas – juos Dievas atstūmė todėl, kad kažkada jie patys jį atstūmė. Tokios ir panašios teorijos tapo daugybės persekiojimų ir pogromų pateisinimu.

 

2008-01-23
Žmonės
Abraomas Jehošua Hešelis

Šių laikų žydų filosofas (1907–1972). Pagal griežtus kriterijus jis gal nėra litvakas, gimė Varšuvoje, bet gimnaziją baigė Vilniuje, čia bendravo su jaunųjų rašytojų grupe “Jung Vilnė” (Jaunasis Vilnius), tad neabejotinai persisunkė litvakų dvasia. Hešelis profesoriavo Berlyne, Frankfurte, Varšuvoje, Niujorke ir kt., paskelbė kelias dešimtis knygų filosofijos bei žydų istorijos klausimais. Jo veikalai sulaukė ne tik žydų intelektualų, bet ir krikščionių dėmesio. Jo didžiulį autoritetą rodo tai, kad jis, žydas, buvo pakviestas dalyvauti ruošiant Vatikano Antrojo susirinkimo (1965 m.) dokumentus. “Dialoge su krikščionimis glūdėjo pažadas, – rašė jis, – kad jau niekuomet daugiau žydų istorijoje neatsitiks taip, jog ištikus krizei žydai krikščioniškose bendruomenėse neturės į ką kreiptis pagalbos”.

Ar žinote kad...?

Norint, jog mėsa būtų košerinė ir tinkama valgyti, gyvūlį reikia papjauti nesuteikiant jam kančių, patikrinti ar jis sveikas (tai daro specialus mėsininkas), ir apdirbti mėsą druska – ji ištraukia iš mėsos kraują, kurioje yra gyvūno „sielą“.