Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Religijų išsiskyrimas

Jau nuo pat pirmų krikščionybės žingsnių terminai judaizuojantieji ir prozelitizmas labai reikšmingi. Judaizuojantieji pradžioje buvo ne judėjai, priėmę Mozės įstatymą, o taip pat ir krikščionys, kurie, nepriklausomai nuo kilmės, taip pat bandė daugiau ar mažiau prisilaikyti Mozės įstatymo, ir tada vadintis judaizuojančiais.

Pirmaisiais krikščioniško mokymo skleidimo dešimtmečiais pagrindinis Jėzaus pasekėjų taikinys buvo kiti judėjai ir jų prozelitai diasporose. Tačiau gana greitai, susidūrus su opozicija, santykiai su judėjais, nepriėmusiais jų mokymo, pasidarė įtempti. Susiformavus stipriai apaštalų mokymo išpažinėjų bendruomenei, ėmė sparčiai daugėti ne judėjiškos kilmės asmenų, priėmusiųjų naująjį mokymą, iš kurių apaštalas Paulius nebereikalavo laikytis Mozės įstatymo. Apie 50-51 m. Jeruzalėje buvo sušauktas pirmasis apaštalų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta laikytis tų dalykų, kurie rabiniškoje tradicijoje įvardyti “Nojaus įsakymais”. Kai kurie iš  Bažnyčios tėvų toliau tęsė kovą su judaistinėm praktikom, ypač pasisakydami prieš šabo laikymąsi, nors buvo ir tokių, kurie, sekdami Dekalogu, pritarė šabo laikymuisi šalia krikščionių sekmadieninių susirinkimų Eucharistijai švęsti (tuo metu tai dar tebuvo darbo diena). 325 m.  Nikėjos Bažnytiniame susirinkime buvo priimta nuostata Paschą švęsti nepriklausomai nuo judėjų kalendoriaus - visada sekmadienį. Skirtingų konfesijų krikščionių polinkis į judaizavimą tapo nuolat atsinaujinančiu reiškiniu, jo įveika tapo viena iš Bažnyčios ir visuomenės problemų.

 

2008-01-23
Žmonės
Šneur Zalman iš Liadų

(1745–1812) gimė Liozno miestelyje, bet apie 1801 m. apsigyveno Liadų miestelyje ir nuo to laiko vadinamas pagal šią vietovę. Šneur Zalmanas tapo chasidizmo srovės, žinomos Chabad pavadinimu, kūrėju.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.