Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Religijų išsiskyrimas

Jau nuo pat pirmų krikščionybės žingsnių terminai judaizuojantieji ir prozelitizmas labai reikšmingi. Judaizuojantieji pradžioje buvo ne judėjai, priėmę Mozės įstatymą, o taip pat ir krikščionys, kurie, nepriklausomai nuo kilmės, taip pat bandė daugiau ar mažiau prisilaikyti Mozės įstatymo, ir tada vadintis judaizuojančiais.

Pirmaisiais krikščioniško mokymo skleidimo dešimtmečiais pagrindinis Jėzaus pasekėjų taikinys buvo kiti judėjai ir jų prozelitai diasporose. Tačiau gana greitai, susidūrus su opozicija, santykiai su judėjais, nepriėmusiais jų mokymo, pasidarė įtempti. Susiformavus stipriai apaštalų mokymo išpažinėjų bendruomenei, ėmė sparčiai daugėti ne judėjiškos kilmės asmenų, priėmusiųjų naująjį mokymą, iš kurių apaštalas Paulius nebereikalavo laikytis Mozės įstatymo. Apie 50-51 m. Jeruzalėje buvo sušauktas pirmasis apaštalų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta laikytis tų dalykų, kurie rabiniškoje tradicijoje įvardyti “Nojaus įsakymais”. Kai kurie iš  Bažnyčios tėvų toliau tęsė kovą su judaistinėm praktikom, ypač pasisakydami prieš šabo laikymąsi, nors buvo ir tokių, kurie, sekdami Dekalogu, pritarė šabo laikymuisi šalia krikščionių sekmadieninių susirinkimų Eucharistijai švęsti (tuo metu tai dar tebuvo darbo diena). 325 m.  Nikėjos Bažnytiniame susirinkime buvo priimta nuostata Paschą švęsti nepriklausomai nuo judėjų kalendoriaus - visada sekmadienį. Skirtingų konfesijų krikščionių polinkis į judaizavimą tapo nuolat atsinaujinančiu reiškiniu, jo įveika tapo viena iš Bažnyčios ir visuomenės problemų.

 

2008-01-23
Žmonės
Aronas Zundelevičius
Vienas iš pirmųjų žydų revoliucionierių, gimė 1852 m. Vilniaus gubernijoje. Mokėsi Vilniaus rabinų mokykloje. 1872 m. kartu su bendraminčiais organizavo slaptą ratelį, kuriame skaitė nelegalią literatūrą. Užmezgė ryšius su kontrabandininkais, kurie iš užsienio gabendavo literatūrą, jis ją platino ne tik Vilniuje, bet ir persiųsdavo į Peterburgą. Buvo vienas iš plačiai išgarsėjusios narodnikų organizacijos “Zemlia i volia” (Žemė ir laisvė) įkūrėjų, jai skilus tapo “Narodnaja volia” (Liaudies laisvė) vadovybės nariu. 1877 m. Peterburge įkūrė pirmąją nelegalią spaustuvę “Laisvoji Rusijos tipografija”. Propagavo individualų terorą, kurį laikė svarbiausiu įrankiu telkti plačiąsias mases kovai, dalyvavo rengiant pasikėsinimus, tarp jų į carą Aleksandrą II 1879 m. Tais pačiais metais suimtas, nuteistas katorgai iki gyvos galvos, septynerius metus laikytas surakintas grandinėmis. 1905 m. amnestuotas, išvyko į Londoną, ten 1923 m. mirė.
Ar žinote kad...?
Tikintys žydai nevalgo plėšrių, mėsiaėdžių gyvūnų mėsos