Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Reformistai

Reformistinis judėjimas kilo iš Haskalos judėjimo XIX a. Vokietijoje ir plačiai paplito JAV.

Reformizmas – tai bandymas žydų religiją sukonstruoti ant mokslinės tradicijos kritikos bei laiko tendencijų pagrindo. Dėl pastarųjų jis ir patyrė didelius pokyčius. Taip pat reformizmui yra būdingas emocinis įsitraukimas į religiją.

Susiformavo dar keletas reformistinio pobūdžio judėjimų (pavyzdžiui, galima paminėti rekonstruktyvizmą bei „humanistinį sekuliarų judaizmą“).

Reformistinių ir ortodoksinių judėjimų skirtumai nėra tik jų praktikų, vykdomų priesakų kiekio bei jų laikymosi griežtumo skirtumai (reformistas halachos gali laikytis kur kas griežčiau nei ortodoksas); visų pirma jis išryškėja santykyje su tradicija, Sakytine Tora, taigi, yra grynai ideologinio pobūdžio. Reformizmui tradicija – gyva ir kintanti substancija, panaši į kalbą. Skirtingai nuo ortodoksalių, visi reformistiniai judėjimai leidžia moterų dalyvavimą maldoje lygiomis su vyrais teisėmis; be to, jie moteriai suteikia ir galimybę tapti rabinu.

 

2008-01-23
Žmonės
Mejeris Bar–Ilan (Berlinas)

(1881–1949) gimė vienoje iš garsiausių Lietuvos rabinų šeimų; jo tėvas Naftali Berlinas (Neciv) buvo paskutinysis Voložino ješivos vadovas. Mejeris mokėsi šioje ješivoje, keletą metų gyveno Vokietijoje, čia susiformavo jo nuostata derinti religingumą su šiuolaikiniu pasaulietiniu išsilavinimu.

Ar žinote kad...?

Norint, jog mėsa būtų košerinė ir tinkama valgyti, gyvūlį reikia papjauti nesuteikiant jam kančių, patikrinti ar jis sveikas (tai daro specialus mėsininkas), ir apdirbti mėsą druska – ji ištraukia iš mėsos kraują, kurioje yra gyvūno „sielą“.