Reformistinis judėjimas kilo iš Haskalos judėjimo XIX a. Vokietijoje ir plačiai paplito JAV.

Reformizmas – tai bandymas žydų religiją sukonstruoti ant mokslinės tradicijos kritikos bei laiko tendencijų pagrindo. Dėl pastarųjų jis ir patyrė didelius pokyčius. Taip pat reformizmui yra būdingas emocinis įsitraukimas į religiją.

Susiformavo dar keletas reformistinio pobūdžio judėjimų (pavyzdžiui, galima paminėti rekonstruktyvizmą bei „humanistinį sekuliarų judaizmą“).

Reformistinių ir ortodoksinių judėjimų skirtumai nėra tik jų praktikų, vykdomų priesakų kiekio bei jų laikymosi griežtumo skirtumai (reformistas halachos gali laikytis kur kas griežčiau nei ortodoksas); visų pirma jis išryškėja santykyje su tradicija, Sakytine Tora, taigi, yra grynai ideologinio pobūdžio. Reformizmui tradicija – gyva ir kintanti substancija, panaši į kalbą. Skirtingai nuo ortodoksalių, visi reformistiniai judėjimai leidžia moterų dalyvavimą maldoje lygiomis su vyrais teisėmis; be to, jie moteriai suteikia ir galimybę tapti rabinu.