Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Mesianizmas

XVIII a. Lenkijoje buvo kilęs judėjimas, vadinamas frankizmu. Judėjimo pradininkas buvo Podolėje gimęs Josefas Jakobas Frankas (1726–1791, tikrasis vardas - Jakobas ben Juda Leibas). Dėl verslo gyvendamas Turkijoje susipažino su XVII a. kilusio populiaraus mesianistinio Šabtajaus Cvi judėjimo pasekėjais. Apie Franką ėmė sklisti gandai kaip apie naują judėjimo lyderį. Lenkijos – Lietuvos žydų bendruomenė judėjimą pasmerkė, 1756 m. paskelbdama jo pasekėjams heremą (atskyrimą, išstūmimą iš bendruomenės). Judėjimo savitumas pasireiškė savo skirtumų nuo rabiniško judaizmo demonstravimu ir savo tikėjimo principų artumo krikščionybei pabrėžimu, pavyzdžiui, neigė Talmudą ar Jėzų Kristų pripažino Mesijumi.

Katalikų Bažnyčia, tikėdamasi frankistų atsivertimo, palaikė judėjimą, skatino anti-judaistinės propagandos skleidimą tarp žydų. 1758 m. Karalius Augustas III paskelbė privilegiją, įsipareigodamas globoti atsivertusius į krikščionybę. Judėjimui vystantis jo ideologinio lyderio pažiūros tapo vis radikalesnės, kabalistiniai terminai buvo performuluoti taip, kad taptų kuo artimesni krikščioniškai teologijai. Ėmė teigti, kad atėjo laikas atpirkimo kelyje žydams ir musulmonams priimti krikščionybę, pats Frankas susireikšmino kaip Mesijas ir gyvasis Dievas. Tokių mokymų kontekste Jėzus Kristus buvo laikomas tik „tikrąjį vaisių“, Franką, slepiančiu „kevalu“. Frankas įvairiomis priemonėmis stengėsi įtikinti Bažnyčia ir pasaulietinę valdžią tuo, kad  yra bent 5000 krikštytis ketinančių jo šalininkų. Pats Frankas su didelėmis iškilmėmis krikštijosi 1759 m., per metus krikštijosi apie 500 jo šalininkų. Tačiau daugelis frankistų liko judėjais, o Bažnyčia su nepasitikėjimu stebėjo naujuosius krikščionis. Dėl pasklidusių gandų apie Franko, o ne Jėzaus Kristaus laikymą Mesiju, Frankas buvo įkalintas, o iš jo pasekėjų reikalauta tapti pilnaverčiais krikščionimis. Lenkijoje nemaža dalis apostatų pradžioje dar išlaikė stiprius tarpusavio ryšius, tuokdamiesi tik tarp saviškių.

 

2008-01-23
Žmonės
Aronas Zundelevičius
Vienas iš pirmųjų žydų revoliucionierių, gimė 1852 m. Vilniaus gubernijoje. Mokėsi Vilniaus rabinų mokykloje. 1872 m. kartu su bendraminčiais organizavo slaptą ratelį, kuriame skaitė nelegalią literatūrą. Užmezgė ryšius su kontrabandininkais, kurie iš užsienio gabendavo literatūrą, jis ją platino ne tik Vilniuje, bet ir persiųsdavo į Peterburgą. Buvo vienas iš plačiai išgarsėjusios narodnikų organizacijos “Zemlia i volia” (Žemė ir laisvė) įkūrėjų, jai skilus tapo “Narodnaja volia” (Liaudies laisvė) vadovybės nariu. 1877 m. Peterburge įkūrė pirmąją nelegalią spaustuvę “Laisvoji Rusijos tipografija”. Propagavo individualų terorą, kurį laikė svarbiausiu įrankiu telkti plačiąsias mases kovai, dalyvavo rengiant pasikėsinimus, tarp jų į carą Aleksandrą II 1879 m. Tais pačiais metais suimtas, nuteistas katorgai iki gyvos galvos, septynerius metus laikytas surakintas grandinėmis. 1905 m. amnestuotas, išvyko į Londoną, ten 1923 m. mirė.
Ar žinote kad...?

Aškenaziai vyrai nešioja peisus – todėl, kad jų tėvai taip darė, o tėvus reikia gerbti.