Bendras reikalavimas, keliamas išvaizdai – kuklumas. Apsinuoginimas, anot Talmudo išminčių ir vėlesnių autoritetų – viena didžiausių nuodėmių. Todėl žydai ortodoksai visada vilki uždarus drabužius bei avalynę. Istorijos bėgyje žydai, ypač moterys, siekė kompensuoti halachos griežtumą, drabužiuose naudodami brangesnes medžiagas, siuvinėjimus, nėrinius, juvelyrinius papuošalus. Rytų Europos bendruomenių vadovai ne kartą priėmė sprendimą apriboti drabužių puošnumą ir uždrausti rūbus, panašius į nežydų. Tačiau XVI – XVII a. žydo apranga LDK beveik nesiskyrė nuo krikščioniškosios.

Ištekėjusios moterys privalo dengti galvas, nes plaukai laikomi svaria moteriškojo patrauklumo dalimi, kurio nevalia demonstruoti pašaliniams vyrams. Galvą dengiasi ir visi vyrai tam skirta kipa – maža plokščia kepuraite, kurią nusiima tik miegodami. Vienas Toros įsakymų draudžia vyrams kirpti ir skusti plaukus ant smilkinių, specialiai paliekant sruogas – peot – įsakymo laikymuisi pabrėžti.

Maldos namie ar sinagogoje metu žydai – vyrai naudoja ritualinį apsiaustą – talit, baltą su tamsiai mėlynais dryžiais ir kutais ant visų keturių kampų – cicit.