Kašruto taisyklių šaltinis yra Biblija. Iki šių dienų yra draudžiama maišyti mėsos ir pieno produktus ne tik gaminant, bet ir valgant; mėsos produktų negalima dėti ant vieno stalo su pieniniais. Indai mėsai ir pieno produktams turi būti atskiri ir laikomi skirtingose vietose. Produktai, nepriklausantys nei prie mėsinių, nei prie pieninių maisto rūšių (pavyzdžiui, žuvis, vaisiai ir daržovės, augalinės kilmės desertai) sudaro kategoriją, vadinamą parve. Šį maistą galima laisvai derinti ir su mėsiniais, ir su pieniniais patiekalais.

Tačiau ne bet kuris produktas iš viso yra kašer, t.y., leistinas vartoti. Uždrausti produktai yra: plėšrių paukščių mėsa, žuvis be žvynų, pelekų ir žiaunų (pavyzdžiui, šamas, ungurys, eršketas) ir jūros gėrybės, jūros žinduoliai (banginis, delfinas, ruonis), reptilijos, amfibijos ir vabzdžiai. Visi uždraustų gyvūnų produktai (pavyzdžiui, pienas, riebalai, kiaušiniai, ikrai) taip pat uždrausti.

Leistini produktai tinkami valgyti tik tuomet, kai yra deramai paruošti: gyvūnai papjauti greitai, nesuteikiant jiems kančių, nepažeidžiant jokių organų – tuo užsiima specialistas – ritualinis skerdikas (šochet). Šchitos taisyklės neliečia žuvies, ją gali išdoroti bet kuri šeimininkė. Tiek mėsa, tiek žuvis prieš gaminimą privalo būti visiškai išvalyti nuo kraujo, kurį Biblija griežtai draudžia vartoti.

Ypatingi reikalavimai keliami vynui: leistini vartoti tik pagaminti žydų – tik šiuo atveju yra garantija, kad nė viename technologinio ciklo etape gėrimas nebuvo paveiktas tokiu būdu, kad taptų nekošerinis. Nevynuoginių gėrimų tai neliečia.