Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Kašruto samprata

Besirinkdami vartoti medžiagą, indus bei maistą, žydai vadovaujasi halachiniais nurodymais, vadinamais kašruto (košeriškumo) taisyklėmis. Hebr. kašer (Rytų Europos žydų tarime košer)  reiškia „tinkamas naudoti“.

Egzistavo teologinio, moralinio ir net mistinio pobūdžio kašruto įstatymų aiškinimai. Tačiau dauguma kašruto įstatymų lieka racionaliai nepaaiškinami. Halacha reikalauja jų laikytis nepriklausomai nuo suprantamumo. Kašruto taisyklės nustato ne tik pačią žydo mitybą, bet ir jo socialinį elgesį. Jis negali valgyti nežydų namuose, tačiau gali pas save priimti svečius – nežydus. Mėsą ir mėsos produktus jis gali pirkti tik iš mėsininko – žydo. Šių laikų Izraelyje absoliuti dauguma maisto prekių parduotuvių bei viešojo maitinimo įstaigų laikosi kašruto taisyklių.

Kašruto įstatymai liečia ne tik mitybą. Svarbus kašruto įstatymas yra šeatnez draudimas, t.y.  draudimas verpaluose jungti vilnonius siūlus su lininiais, o baigtuose drabužiuose – vilną su linu. Kašruto įstatymai – viena iš priežasčių, kodėl tarp Rytų Europos žydų buvo paplitę tokie amatai, kaip audimas, siuvimas bei odos dirbimas.

 

2008-01-23
Žmonės
Izraelis Salanteris, Lipkinas

Gimė Žagarėje (1810–1883).  Musar sąjūdžio pradininkas ir ideologas rabinas. 1849 m. Kaune, Vilijampolėje įkūrė ješivą, išgarsėjusią Slobodkės (taip tada buvo vadinamas šis Kauno priemiestis) ješivos vardu. Jau ankstyvoje jaunystėje išsiskyrė ypatingais gabumais, 10–ies metų miestelio sinagogoje skaitė pamokslą. Tėvas jį nusiuntė studijuoti pas garsų rabiną Cvi Hiršą Broidą į Salantus, taip atsirado ir pravardė Salanteris; tikroji jo pavardė buvo Lipkinas, bet ji minima tik enciklopedijose. 1840–1849 Salanteris gyveno Vilniuje, vadovavo ješivai ir pradėjo propaguoti musar (hebr. – dorovė) idėjas. 1849 m. persikėlęs į Kauną, įkurtoje ješivoje sulaukė nemaža sekėjų, musar tapo sąjūdžiu.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.