Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Pasaulietinės Izraelio valstybės šventės

1948 m. įsikūrus Izraelio valstybei, tradicinis kalendorius su visomis šventėmis išliko nepakitęs. Tačiau valstybinėje ir praktinėje veikloje šalia tradicinio žydų kalendoriaus Izraelyje yra vartojamas ir grigališkasis; taip palengvinamas bendradarbiavimas su pasaulio visuomene. Tai aktualu ir žydams, gyvenantiems ir dirbantiems šalyse, kur galioja grigališkasis kalendorius. Ortodoksinei Izraelio ir diasporos visuomenei tradicinis kalendorius yra išlaikęs absoliutų savo prioritetą.

Laikui bėgant Izraelyje buvo paskelbtos kelios naujos atminties dienos: Katastrofos ir heroizmo diena (27-oji nisano), Gynybinės Izraelio Armijos žuvusių karių atminimo diena (simboliškai ji yra minima 4-ąją ijaro, Izraelio nepriklausomybės dienos išvakarėse – 5-ąją ijaro), Jeruzalės diena (27-oji ijaro). Tai oficialios valstybinės šventės, kurios nepasižymi tradicinėmis religinėmis savybėmis; religinės bendruomenės (Izraelio Nepriklausomybės dienos nešvenčia tie ortodoksalių žydų sluoksniai, kurie mano, jog žydų valstybę turi įkurti Mesijas) pripažino tik keletą jų. Dabartinė Izraelio ir diasporos žydų bendruomenė nėra vienatautė, jai būdingi įvairūs religiniai judėjimai. Žydų bendruomenės modernizacijos bruožas – skirtingas požiūris į šventes. Daugelis pasaulietinių žydų, norėdami išlaikyti ryšį su tautine tradicija, vis dar jas švenčia, nors ir griežtai nesilaiko visų ritualų. Jiems tai tapo laisvo pasirinkimo dalyku (tokiu būdu, dalis žmonių, kurie savęs nelaiko religingais, pasninkauja Jom Kipur dieną, tačiau šabo metu važinėja automobiliu ir t.t.). Religingiems žydams šabas ir metinės šventės iki šiol sudaro asmeninio ir bendruomeninio gyvenimo pagrindą, nors ortodoksaliose ir reformistinėse žydų bendruomenėse ir čia jaučiasi didžiulis skirtumas; įvairiose religinėse bendrijose skiriasi ir šventinio ritualo bei liturgijos niuansai.

 

2008-01-23
Žmonės
Šabtajus ben Mejeris Ha–Kohenas

Vienas žymiausių 17 am. Talmudo žinovų buvo Šabtajus ben Mejeris Ha–Kohenas, geriausiai žinomas Šacho vardu. Gimė 1621 m. netoli Vilkaviškio, vėliau atvyko į Vilnių, čia tapo Mozės Limos vadovaujamo bet din teisėju dajonu. 1646 m., būdamas 25 metų, Krokuvoje paskelbė Šulchan Aruch’o komentarą Siftei Kohen, kurį mokovai labai teigiamai įvertino; šis komentaras paprastai spausdinamas visuose Šulchan Arucho leidiniuose. Šacho vardas kilo iš knygos Siftei Kohen pavadinimo santrumpos. 1655 m., Rusijos kazokams artėjant prie Vilniaus, jam teko bėgti (nespėjusius pabėgti žydus kazokai išžudė). Tarp gausių Šacho parašytų knygų pažymėtinas Amsterdame išspausdintas veikalas apie B. Chmelnickio kazokų įvykdytas žydų žudynes 1648–1649 m. Šis svarbus istorinis dokumentas buvo išverstas į vokiečių bei rusų kalbas.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.