Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Purim

Pirmąjį pavasario mėnesį – adarą – (keliamaisiais metais – antrąjį adarą), 14-ąją ir 15-ąją dieną, yra švenčiama linksma ir visų mėgstama Purim (hebr. „burtai“) šventė. Šventės istorija yra užfiksuota biblinėje Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie išnaikinimą, grėsusį Persijoje gyvenusiems žydams, bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka. Žydai buvo ne tik išgelbėti, bet ir nugalėjo savo priešą, karaliaus patarėją Hamaną, kuris burtų keliu šią dieną išrinko kaip žydų išnaikinimo dieną, bet buvo nubaustas pats.

Aišku, jog Purim šventės metu skaitoma Esteros knyga. Šis nedidelis tekstas, perrašytas ant atskiro ritinėlio ir saugomas atskirame įdėkle, yra perskaitomas nuo pradžios iki pabaigos, dalyvaujant visai bendruomenei. Vaikai į sinagogą atsineša specialius barškučius, kuriais skaitant bandomas užtildyti Hamano vardas. Šventės ritualai atskleidžia žydų bendruomenės vieningumą: dalinamos dovanos vargšams, šventinės dovanos yra siunčiamos iš namų į namus. Purim šventės metu nepasninkaujama, o nešiojantys gedulą šią dieną jį atideda. Rengiamos puotos, kurių metu nebijoma padauginti alkoholio. Pradedant viduramžiais, ėmė formuotis tautinis teatras, statantis purimšpilius, t.y. Esteros knygos įvykiais, o kartais ir kitais bibliniais siužetais paremtus šmaikščios formos vaidinimus; juose neretai buvo išjuokiami tuometiniai valdininkai ir žydų engėjai. Kai kurios pasaulio žydų bendruomenės, be visų žydų kalendoriaus švenčių, mini ir vietinį, taip vadinamą „Mažąjį Purim“ – šios bendruomenės stebuklingą išgelbėjimą nuo pražūties.

 

2008-01-23
Žmonės
Mozė ben Naftali Hiršas Rivkes

Labai žymus talmudistas (1595–1671). Neaišku, kada jis atvyko į Vilnių, bet žinoma, kad 1655 m. kartu su Šachu ir Koidanoveriu pabėgo iš Vilniaus. Atsidūrė tuometiniame žydijos centre Amsterdame; sefardų bendruomenėje jį, aškenazį, garsų rabiną, svetingai priėmė. Čia jis paskelbė puikius komentarus Šulchan Aruchui, kurie tapo sudėtine šio itin svarbaus veikalo dalimi ir spausdinami visuose knygos leidimuose. Jis parašė ir Mišnos (svarbiausios Talmudo dalies) komentarus ir daugelį kitų veikalų. Iš Amsterdamo Rivkes grįžo į Vilnių, čia jis ir mirė. Mozė Rivkes buvo Vilniaus Gaono protėvis.

Ar žinote kad...?
Jau pirmą dieną, per pirmą pamoką chederyje (religinėje mokykloje) žydų vaikai mokomi abecėlės – kiekviena raidė patepama medumi – kad mokslas būtų saldus