Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Švenčių tipai

Žydų kalendoriaus kilmė siekia gana senus laikus: jis pradėjo formuotis dar prieš Babilonijos tremtį (t.y. 6 a.pr.Kr.); pažintis su Babilonijos astronomais padėjo kalendorių užbaigti. Iš babiloniečių buvo perimti ir kai kurių mėnesių pavadinimai. Talmudiniu (2-5 m.m.) ir gaonų (7-9 m.m.) laikotarpiu buvo tikslinama kalendoriaus struktūra ir turinys. Metų skaičiavimas prasideda nuo pasaulio sukūrimo, todėl grigališkasis ir žydų kalendorius skiriasi 3760 metų – tokiu būdu, 2006 m. atitinka 5766-uosius žydų kalendoriaus metus. Žydų kalendoriaus pagrindą sudaro mėnulio ir saulės ciklų derinimas. Metus sudaro 12 mėnesių, o pastaruosius – 29 ar 30 dienų.

Dalis švenčių yra minimos jau Biblijoje (hebr. hag, t.y. „šventė“); tiesa, visas jų ritualų detales įtvirtino vėlesni išminčiai; dalį švenčių vienoms ar kitoms įsimintinoms datoms pažymėti (hebr. mo’ed, t.y „įsimintina data“) nustatė rabinistiniai autoritetai. Savo kilme visos tradicinės žydų šventės yra religinės, todėl jų paisyti privalo visa bendruomenė. Anksčiau (ne vėliau kaip 12 a.pr.Kr.) įvykęs monoteizmo įsitvirtinimas lėmė tai, jog žydų šventėms yra visai nebūdingos pagoniškos kilmės ar ritualų, kuriuos būtų galima susieti su pagoniškais papročiais, detalės. Kita vertus, daugelio švenčių ritualai atspindi sąsajas su žemdirbiškų darbų, kuriais žydai užsiiminėjo gyvendami Izraelio žemėje, ciklu. Tuo laikotarpiu visų švenčių minėjimo svarbiausias centras buvo Jeruzalės Šventykla. Daugeliu šventinių ritualų metu netiesiogiai yra atsimenamos Šventyklos apeigos ir aukojimai.

Didžioji dauguma švenčių ir atmintinų dienų yra švenčiamos vieną kartą per metus. Specialiais ritualais ir liturgija pažymima ir mėnesio pradžia. Tik viena šventė vyksta kas savaitę  - šeštadienis, arba šabas (hebr. šabat – „atsisakymas nuo darbų“).

 

2008-01-23
Žmonės
Abraomas Ješaja Karelicas

Vienas iš įžymiausių pastarųjų laikų rabinų buvo Abraomas Ješaja Karelicas, žinomas Chazon Iš (Aiškiaregis) vardu pagal savo 22 tomų tokio pavadinimo veikalą. Jis gimė 1878 m. Baltarusijoje, nuo 1920 m. apsigyveno Vilniuje. Savo dvasiniu mokytoju laikė Gaoną.

Ar žinote kad...?
Jau pirmą dieną, per pirmą pamoką chederyje (religinėje mokykloje) žydų vaikai mokomi abecėlės – kiekviena raidė patepama medumi – kad mokslas būtų saldus