Sinagogoje kasdien vyksta trejos religinės apeigos: rytinės (šacharit), dienos (mincha) bei vakarinės (maariv). Ilgiausios yra rytinės; jos tęsiasi nuo 0,5 iki 1,5 valandos darbo dienomis ir iki keleto valandų šeštadieniais bei švenčių dienomis.

Rytinių religinių apeigų metu vyrai apsisiaučia talitu; darbo dienomis ranka yra apvyniojama odine juostele, o galva - tfilin. Religinės apeigos sinagogoje vyksta dalyvaujant ne mažiau kaip 10 vyrų (minjan). Bendruomeninėje maldoje moterų dalyvavimas nėra būtinas, nors daugelyje sinagogų bendruomeninėje maldoje dalyvaujančioms moterims yra įrengtos specialios galerijos ar patalpos. Maldos vadovas yra vadinamas chazanu, šalijach-cibur (pažodžiui – bendruomenės pasiuntinys) arba kantoriumi. Kolektyvinė malda reikalauja aktyvaus visų besimeldžiančiųjų dalyvavimo: kiekvienas garsiai ar pašnibždomis skaito siduro tekstus, atsako į chazano ištartus palaiminimus ir t.t.  Amidos skaitymo metu besimeldžiantys stovi veidą atsukę į “rytinę” (t.y. į Jeruzalės pusę) sinagogos sieną. Jau viduramžių autoriai yra pažymėję iki šių dienų vis dar galiojantį paprotį maldos bei Toros studijų metu linguoti. Nors pagal halachą, melstis leidžiama bet kuria kalba, daugumoje sinagogų kolektyvinė malda yra atliekama “šventąja kalba”.

Pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais rytinės maldos metu iš aron-kodešo yra paimamas Toros ritinėlis, iškilmingai prinešamas prie bimos ir recituojant iš jo yra skaitomas eilinis savaitinis Toros fragmentas. Per metus yra perskaitomas visas ritinėlis, kuris yra iš naujo suvyniojamas ir prasideda naujas skaitymo ciklas. Neretai savaitiniu Toros fragmentu yra pavadinama kalendorinė data.