Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Žydų padėties pokyčiai Rusijos imperijoje

Lietuvos teritorijai atsidūrus Rusijos valdžioje, nuo pat XVIII a. pabaigos kaip ir kitoms etninėms-religinėms grupėms nebuvo bendrų įstatymų, taikomų visiems Imperijos pavaldiniams; žydams lygiateisišumo principo įgyvendinimas daugiausiai galėjo reikšti lygybę  tarp įvairias teises ir privilegijas turinčių socialinių grupių.

Iš karto po Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimų, Jekaterinai II valdant, buvo padaryti pirmieji bandymai reformuoti ir spręsti „žydų  klausimą“, bandant juos absorbuoti į skirtingus socialinės hierarchijos lygius: pagal religiją, ekonomominį užimtumą, skaitlingumą. XIX a. 2-3 dešimtmetyje dažniausiai naudotas motyvas ribojant teises buvo silpno Rusijos verslo gynimas  nuo „plėšraus“ žydų pirklio ar verslininkų įtakos. XIX a. sukurti įstatymai stabdė platesnio masto integracinius procesus į Rusijos imperijos luominę struktūrą. Carinė valdžia iš esmės nesuprato, kad norint panaikinti integracijos teisinius barjerus, reikėjo dirbti įveikiant visuomenėje įsitvirtinusias antijudaistines fobijas ir įvaizdžius.

Lėta teisinė žydų statuso reforma Rusijos Imperijoje vyko iki pat I Pasaulinio karo. Šios reformos esmine prielaida buvo žydų asimiliacija į dominuojančią imperijoje rusų kultūrą. Valstybė dažnai palaikė masių antisemitizmą ir populiarino nuomonę, kad  žydai iš esmės skiriasi nuo krikščionių ir, todėl negali turėti tų pačių teisių. 1880 m.balandžio 3 d. „ukazu“ visiems žydams nelegaliai įsikūrusiems už Sėslumo ribos, buvo leista ten nuolat gyventi. Nedidelė Lietuvos žydų bendruomenė kūrėsi už Sėslumo zonos ribų, gyventi pasirinkdama didžiuosius imperijos miestus – Maskvą ar Peterburgą. Tačiau žydams buvo draudžiama gyventi Rygoje, Naugarde, Kalugoje, Riazanėje.  Vienintelė galimybė gyventi už Seslumo ribos buvo emigracija į vakarų valstybes arba svaiginanti verslininko karjera, užtikrinusi finansinę nepriklausomybę. Likusieji imperijoje integruotis į jos visuomenę galėjo pereidami į stačiatikių tikėjimą. Rusijos Imperijoje kaip ir LDK religijos faktorius įsijungiant į visuomenę buvo lemiančiu.

Buvo ryšys tarp didžiųjų socialinių reformų (baudžiavos panaikinimo, miestų reformos) Rusijos Imperijoje ir žydų statuso kaitos. Bandymai keisti žydų statusą stipriai atsiliko nuo analogiškų procesų vakarų valstybėse. Nors 1905 m. caro manifestu žydai gavo teisę  būti išrinktais ir rinkti į Valstybės Dūmą, tačiau ši inovacija neišsprendė žydų teisinės negalios problemų. Tik po 1917 m. vasario revoliucijos Rusijos imperijoje, Laikinoji vyriausybė panaikino teisinę žydų kaip ir kitų tautinių ir religinių grupių nelygybę – žydai iš Imperijos pavaldinių tapo piliečiais.

 

2008-01-23
Žmonės
Saliamonas Lurija Maharšalis

Gimė Brastoje (1510 - 1573). Garsus talmudistas,dažniausiai minimas pagal akronimą Maharšalis. Manoma, kad jis kurį laiką gyveno Vilniuje. Liubline jis pastatė puikią sinagogą, talpinusią 3000 žmonių, kuri buvo pavadinta jo vardu. Parašė daug knygų; kaip ir kiti, rašė hebrajų kalba. Jo kūrybai būdingas ypač kruopštus šaltinių nagrinėjimas; labai ryžtingai jis kritikavo scholastinį Talmudo studijų metodą. S. Lurija mirė 1573 m. Liubline.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.