Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Pilietybės suteikimas

1918 m. Nepriklausomybę paskelbusią Lietuvos respubliką sudarė tik tolimiausios vakarinės istorinės Lietuvos teritorijos (Šiaurės Vakarų krašto Kauno gubernija, Vilniaus ir Suvalkų gubernijų dalys). Didžioji dalis tradicinės Lietuvos žydų bendruomenės liko už Lietuvos Respublikos ribų, čia išsiskyrė žydų litvakų istoriniai ir kultūriniai likimai.

Lietuvos Respublikoje išliko ribotos žydų karjeros galimybės: buvo ribojamas žydų priėmimas į valstybės tarnybą. Bet Lietuvoje nebuvo viduriniosios klasės, į kurią  būtų galėję integruotis ir vietos žydai. Socialinę integraciją sunkino kultūriniai bei politiniai faktoriai. Lietuvos Respublikoje žydai nebuvo laikomi „lietuvių“ tautos dalimi, nebuvo aiškios valstybės politikos, kuri  paskatintų  pritapti prie lietuvių kultūros ir išmokti valstybinę kalbą. Autonomijos panaikinimas neprisidėjo prie spartesnio žydų socialinio mobilumo, kaip buvo tikėtasi, nors ženklūs pokyčiai visuomenės gyvenime vyko.

Lietuvos Respublikoje pastebima žymiai spartesnė urbanizacija nei Rusijos imperijos laikais. Modernėjant bendruomenei žydų šeimose mažėjo vaikų skaičius. XX a. 4 dešimtmetyje Lietuvos žydų bendruomenė sparčiai lituanizuojasi, vis daugiau vaikų pradeda lankyti mokyklas su dėstomąja lietuvių kalba. Žydų jaunuoliai kaip šauktiniai tarnavo Lietuvos kariuomenėje.  Nei žydų švietimo, nei politinės organizacijos, nei visuomeninis gyvenimas, spauda nebuvo varžomi, įteisinti vienodi mokesčiai nepriklausomai nuo išpažįstamos religijos.    

1922 m. Lietuvos Respublikos konstitucijoje buvo skelbiama tautinių mažumų teisių lygybė. Žydai kaip Lietuvos Respublikos piliečiai gavo politines teises: galimybę rinkti ir būti išrinktais į valstybės seimą, atstovauti savo interesus, prisidėti prie valstybės politinės raidos.  Prezidento Antano Smetonos autoritarinio valdymo metu žydų kaip ir kitų Lietuvos piliečių teisės buvo suvaržytos. Tarpukario Lietuvos Respublikoje žydai pirmą kartą Lietuvos istorijoje tapo pilnateisiais piliečiais ir pilnaverčiais visuomenės nariais.

 

2008-01-23
Žmonės
Šmerelis Kačerginskis
Šmerelis Kačerginskis (1908 Vilnius - 1954 Mendoza)

Š. Kačerginskis (slapyvardis – Draugas Šmerkė), gimė Vilniuje ir aktyviai dalyvavo tarpukario Vilniaus kultūrinėje bendruomenėje.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.