Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Musar judėjimas

Musar judėjimas prasidėjo XIX a. viduryje Lietuvoje ir tęsėsi XX a. pradžioje, tapdamas integraliu misnagdiškos litvakų kultūros ir lietuviškų ješivų bruožu. Jo pradininku laikomas Izraelis Salanteris (1810-1883). Musar literatūra buvo tradiciniai rabiniški dievojieškos tekstai. XIV a. musar literatūra ypatingai paplito chasidei aškenaz judėjimo dėka. Ji nutolo nuo moralizmo ir tapo labiau mistinės dievojieškos literatūra. Be šių tekstų egzistavo ir platiesiems sluoksniams (ypač moterims) labiau prieinama musar literatūra jidiš kalba.

Izraelis Salanteris savo mokymą orientavo daugiausia į žydų bendruomenės lyderių formavimą, daug dėmesio skirdamas ba‘alei batim (“namų galvoms”) ir rinktinių ješivų studentų ugdymui. Vilniuje XIX a. 5 dešimtmečio viduryje Užupyje jis įsteigė musar studijų namus, šeštame dešimtmetyje – Kaune dar labiau išplėtojo savo veiklą. Salanterio ir jo pasekėjų pastangomis musar literatūra pasiekė lietuviškas ješivas XIX – XX a. sandūroje, bei sudarė sąlygas atsvarai valdiškiems rabinams imti ruošti savus rabinus.

Rabiniškoje terminologijoje moralumas buvo vadinamas Dievo baime. Musar literatūros studijavimas buvo suvokiamas kaip geriausia priemonė sugrąžinti šią Dievo baimę į žydų bendruomenę, ypač atkreipiant bendruomenių lyderių, pirklių, namų galvų dėmesį į ją. Žymiausi Salanterio pasekėjai – filantropas Kalonymusas Zeevas Vysockis (1824-1904), įsteigęs arbatos firmą, Simcha Zisselis Zivas (1829-1898) iš Kelmės, buvęs pirklys, Icchakas Blazeris (1837-1907) – jie musar judėjimą pakreipė kiek kita linkme, skiepydami jį gabesnių ješivų studentų tarpe.

Kaune musar studijuotojų grupelė buvo įsikūrusi Aleksote pas krautuvininką Šragę. Simcha Zisselis (vėliau žinomas Alterio pravarde) buvo vienas iš pirmųjų jos narių. Tarp ištikimiausių Salanterio mokinių buvo rabinai Icchakas Blazeris, Naftali Amsterdamas (1832-1916), Abromčikas Tanesas (Abrahamas Šenkaras) (1846-1888).

Musaro entuziastų  pastangų dėka 1877-1878 metais pradėtas steigti kolelis Kaune daugiausiai Eliezerio Jaakovo Haveso ir rabio Natano Cvi Finkelio pastangomis. Koleliu rūpinosi Abrahamas Šenkaras, vėliau Icchakas Blazeris (nuo 1880 iki 1891 m.). Natanas Cvi Finkelis 1882-3 m. dėjo daug pastagų įsteigti Kauno Slabadoje ješivą, kurioje būtų studijuojama musar literatūra. 1897 m. Slabados ješivoje įvyko skilimas ir taip atsirado dar viena ješiva, kurios studentai atsisakė studijuoti musar. Ji pasivadino Knesset Icchak (Icchako namai), o musar ješiva – Knesset Israel (Izraelio namai). Natano Cvi Finkelio auklėtiniai XX a. pradžioje ėmė steigti arba tapdavo kitų ješivų vadovais tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų, baltarusiškose žemėse, Lenkijoje. Taip musar mokymas išplito lietuviškose ješivose, tapdamas edukacine programa. Be klasikinių musar tekstų būdavo skaitomi atskiri Talmudo, midrašų, bibliniai posakiai, kurie turėjo sukelti atgailos jausmus, verstų susimąstyti, tapti labiau atsidavusiais Dievui ir jo įsakymų vykdymui, Talmudo studijavimui. XX a. Izraelyje ir JAV įsikūrusios lietuviškos ješivos daugiausia buvo Slabados tipo.

 

2008-01-23
Žmonės
Perecas Miranskis
Perecas Miranskis

(1908 Vilnius – 1993 Torontas, Kanada)

Vadinamasis „materialių dalykų“ poetas, Perecas Miranskis, augo ir brendo kaip rašytojas XX a. pr. Vilniuje, kurio teritorinė priklausomybė per tą laiką spėjo pasikeisti tris kartus – nuo carinės Rusijos prie Lietuvos Respublikos ir galiausiai atiteko Lenkijos Respublikai.

Ar žinote kad...?

Aškenaziai vyrai nešioja peisus – todėl, kad jų tėvai taip darė, o tėvus reikia gerbti.