Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Sionizmas tarpukario Lietuvoje

1918 m. gruodžio 5 – 8 d.d. visos Lietuvos teritorijoje veikusios sionistų organizacijos sujungtos į vieną sionistų sąjungą. Pastaroji tapo pasaulinės sionistų organizacijos padaliniu Lietuvoje, kuriam ilgus metus pasikeisdami vadovavo gydytojas Benjaminas Bergeris (1920 – 1927, 1930 – 1931), fabrikantas Sulimas Volfas (1927 -1930, 1932 – 1935) ir „Di Jidiše Štime“ (jid. „Žydų balsas“) redaktorius Ruvinas Rubinšteinas (1931 – 1932, 1935 – 1940).

Sionistų organizacijos tarpukario Lietuvoje ideologinis spektras buvo nuo nuosaikiųjų kairiųjų iki ultra dešiniųjų. Religinio sionizmo krypties organizacijos su „Mizrachi“ priešakyje tebepuoselėjo hebrajistinio kalbos sąjūdžio idėjas ir bandė pristabdyti vis labiau įsigalinčią sekuliarizaciją visose žydų bendruomenės gyvenimo sferose. Bendrieji sionistai kėlė visiškos demokratijos ir visų piliečių laisvės ir lygybės idealus, esminės veiklos kryptys – rūpintis žydų gyvenimu diasporoje, ekonominės – socialinės padėties gerinimu ir legalia, nuosaikia emigracija į Palestiną. Sionistų socialistų ideologiniai šūkiai, reiškę susirūpinimą darbo žmonių gerove, visų piliečių ekonomine ir socialine lygybe ir garantijomis, buvo patrauklūs ne tik žydų proletariatui, bet ir tarnautojų, smulkiųjų prekybininkų, laisvųjų profesijų viduriniam sluoksniui. Socialistinis sionizmas jungė tris kertinius principus: socializmą – aspiracijas pertvarkyti kapitalistinę visuomenę per klasių kovą; sionizmą – aspiracijas panaikinti nenormalią žydų tautos padėtį, sukuriant jai savo valstybę; emancipaciją – siekį pilietinių, politinių, tautinių teisių žydams diasporoje. Jauniausia sionistinio sąjūdžio kryptis buvo revizionistinis sionizmas, skatinęs fizinį – karinį narių pasirengimą, masinę emigraciją (beje ir nelegalią), užimant teritorijas abipus Jordano.

Prie Lietuvos sionistų draugijos veikė skyriai ilgainiui tapę savarankiškomis ideologinėmis – kultūrinėmis tautinius idealus puoselėjančiomis organizacijomis: švietimo skyrius „Tarbut“ (hebr. „kultūra, švietimas“), sporto skyrius „Makabi“ (vardas nuo legendinio žydų herojaus Makabėjo), pionierių kolonistų ruošimo skyrius „Hechaluc“ (hebr. „pionierius“). Buvo leidžiama periodinė spauda. Lietuvos sionistų organizacijos oficiozas „Di jidiše štime“ buvo ilgiausiai tarpukaryje ėjęs žydų dienraštis, turėjęs plačiausią skaitytojų ratą.

Ilgainiui sionistų organizacijos prioritetais tapo praktinis tautinės autonomijos idėjos realizavimas, politinių ir pilietinių žydų tautinės mažumos teisių užtikrinimas. Tarpukariu iš Lietuvos į Palestiną vienokiu ar kitokiu keliu emigravo apie 9 – 12 tūkst. Lietuvos žydų. XX a. IV – ajame dešimtmetyje išaugęs Lietuvos žydų emigracijos bumas buvo pagrįstas svajonėmis apie geresnį gyvenimą ir vieną iš likusių „garantuotų“ galimybių tai pasiekti.

 

2008-01-23
Žmonės
Hiršas Ošerovičius

Gimė Panevėžyje (1908–1994). Žymus žydų poetas, rašęs jidiš kalba,. Spausdintis jis pradėjo 1934 m. Antisemitinės “kovos su kosmopolitizmu” kampanijos metu 1949 m. apkaltintas nacionalistine sionistine veikla ir ištremtas dešimčiai metų. Grįžęs iš gulago, gyveno Vilniuje iki 1971 m., kai išvyko į Izraelį. Ošerovičius yra daugelio knygų, tarp jų “Mano Panevėžys” (jidiš kalba) autorius. Daugelis jo kūrinių išversta į kitas kalbas, tarp jų – į lietuvių, vertė geriausi lietuvių poetai: Alg. Baltakis, V. Bložė, S. Geda, Just. Marcinkevičius, E. Mieželaitis, J. Vaičiūnaitė ir kiti.

Ar žinote kad...?

Pagal dėvimos kipos tipą galima atskirti, kuriai religinei ar socialinei grupei priklauso kipos savininkas.