Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Lietuvos Vaadas

1623 m. trijų įtakingiausių LDK bendruomenių – Brastos, Gardino ir Pinsko atstovai, įkūrė LDK bendruomenių sandraugą – Lietuvos Vaadą. Vėliau kaip didžiosiomis (šventosiomis) bendruomenėmis buvo pripažintos Vilniaus (1652) ir Slucko (1691) bendruomenės. Vaado kaip aukščiausios savivaldos institucijos įgaliojimai buvo reglamentuoti pirmajame, Brastoje vykusiame Lietuvos Vaado susirinkime. Per veikimo laikotarpį nuo 1623 iki 1764 m. Lietuvos Vaadas rinkosi 33 kartus, įvairiose bendruomenėse. Pagrindiniai Vaado atstovai – tai  penkių Didžiųjų  (Šventųjų) bendruomenių rabinai ir jų apygardų vyresnieji bei kitų bendruomenių rinkti atstovai. Siekdami geresnio savo interesų atstovavimo Vaade kahalai jungėsi į apygardas. Ryškiausias kahalų apsijungimo pavyzdys yra Mstislavlio, Oršos ir Vitebsko pavietų bendruomenių apygarda, vadinamoji Gudijos sinagoga.

Vaado susikūrimas užbaigė autonomiškos žydų savivaldos institucijos klostymąsi. Abiejų Tautų Respublikos konvokacinis seimas 1764 m. panaikino Lenkijos ir Lietuvos Vaadų veikimą ir  reformavo žydų apmokestinimo sistemą ( „Žydų pagalvės“ (“Poglównie Żydowskie”) konstituciją). Lenkijos ir Lietuvos Vaadai buvo apkaltinti sukčiavimu, pinigų švaistymu, mokesčių nuo valstybės slėpimu ir žalingumu visuomenei, oligarchija ir net kenkimu žydų bendruomenei. Panaikinus Vaadus, svarbiausia žydus administruojančia institucija tapo kahalai.

Vaadas, atstovaudamas bendruomenės interesus valstybėje, veikė kaip tarpininkas tarp žydų bendruomenės ir krikščioniškosios visuomenės dalies. Jo paskirti bendruomenės atstovai (štadlanai) rūpinosi privilegijomis ir jų patvirtinimais, stengėsi sustabdyti žydams nepalankių įstatymų priėmimą ar ėmėsi antižydiškų išpuolių prevencijos. 

Vaade priimtų sprendimų įgyvendinimu kasdieniame gyvenime rūpinosi apygardinių bendruomenių vyresnieji. Reglamentuojant bendruomenės gyvenimą buvo atsižvelgiama į visuomenės nuotaikas ir valstybėje galiojančius įstatymus, ypač varžančius žydų galimybes. Kiekybiškai didžiausia Vaado nutarčių grupė yra sprendimai ginantys LDK žydų  ūkinius interesus. Vaadas ne tik ribojo imigrantų iš kitų valstybių (tarp jų ir Lenkijos) kūrimąsi ir ūkinį aktyvumą, bet ir reguliavo tarpusavio konkurenciją.

 

2008-01-23
Žmonės
Izaokas Jakovas Reines

(1839–1915), Mizrachi judėjimo organizatorius. Jis mokėsi Eišiškių ir Voložino ješivose, 1869 m. išrinktas Švenčionių rabinu, o nuo 1885 m. tarnavo rabinu Lydoje.

Ar žinote kad...?
Religingų žydų vaikai į pradinę religinę mokykla chederį pradeda eiti nuo 3 metų.