Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Autonomija tarpukario Lietuvoje

Vykstant I pasauliniam karui prasidėjo reikšmingas lietuvių – žydų bendradarbiavimas, besikuriančios Lietuvos valstybės labui. Po Nepriklausomybės atgavimo buvo numatyta sukurti pasaulietines žydų bendruomenes su jų institucijomis – savotiškomis kahalo kopijomis, jos turėjo tapti žydų gyvenimo centru ir administruoti visą žydų gyvenimą. Šios iniciatyvos buvo sėkmingos. Žydų autonomija ėmė veikti  paskelbus įstatymą dėl žydų bendruomenių apmoketinimo (1920). Autonomijos institucijų kompetencijai buvo priskirti žydų  bendruomenių ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir švietimo klausimai. Įsteigtas Žydų reikalų ministro postas be portfelio taip pat buvo laikomas integralia žydų autonomijos dalimi. Iki šiol istoriografijoje dažnai žydų autonomijos laikotarpis 1920 – 1925 klaidingai vadinamas žydų “aukso amžiumi” Lietuvoje.

1924 – 1925 m. Lietuvos politinio elito tarpe buvo suvoktas pasirinktojo kelio neperspektyvumas, sekuliari žydų autonomija su visomis jos institucijomis buvo laipsniškai panaikinta. Pirmuoju žingsniu buvo Žydų reikalų ministro be portfelio institucijos panaikinimas. Autonomijos atšaukimą palaikė didžioji dalis žydų religinių bendruomenių, jiems oponavo tiktai sionistinės pakraipos politinės jėgos. Panaikinus autonomiją liko vienintelis valstybės pripažintas bendruomenės tipas – tai religinė bendruomenė.

Lenkijos valdomame tarpukaryje Vilniaus krašte, žydų bendruomenių institucijose ir administravime dar buvo likę daug luominės santvarkos likučių. Jie galutinai buvo panaikinti Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą (1939 – 1940). Vilniaus krašte kaip ir „Kauno Lietuvoje“ buvo išrinktos lokalios sinagogų tarybos, o pasaulietinės bendruomenės buvo panaikintos.

 

2008-01-23
Žmonės
Chajimas iš Voložino

(1749–1821) žymiausias Gaono sekėjas, jo artimiausias mokinys . Tai buvo didis mąstytojas, XIX amžiaus pradžios žymiausias religinis autoritetas, nors didžiausias jo veikalas Nefeš ha–chajim (Gyvenimo dvasia) buvo atspausdintas jau po mirties. Chajimas iš Voložino pasireiškė ne tik kaip religinis mąstytojas, bet ir kaip talentingas organizatorius bei pedagogas. Nemirtingą šlovę jis pelnė įkurdamas 1803 m. Voložino miestelyje ješivą; iš čia ir jo pravardė.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.