Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Periodiniai leidiniai tarpukario Lietuvoje

Tarpukario laikotarpiu ypač pasižymėjo „Vilniaus B.A. Kleckino leidykla“, su pertraukomis veikusi nuo 1910 m. iki 1925 m.; vėliau ji persikėlė į Varšuvą. Boriso Kleckino (1875-1937) vadovaujama leidykla kasmet išleisdavo po kelias dešimtis knygų jidiš kalba, leidžiama periodinė spauda jidiš kalba.

Taigi tikrasis žydų periodinės spaudos suklestėjimas Lietuvoje įvyko būtent tarpukario laikotarpiu ir iš dalies – žydų kultūrinės autonomijos (1918 - 1924) metais. Tai aktyvus įvairių žydų politinių partijų ir judėjimų periodas; kiekvienas jų siekė turėti savo tribūną. Nuo 1919 m. iki 1940 m. Kaune jidiš kalba buvo leidžiamas sionistinis leidinys „Jidiše štime“ (Žydų balsas); kurį laiką buvo leidžiamas ir jo priedas lietuvių kalba. Nuo 1930 m. Kaune ėjo ir jidišistų laikraštis „Folksblat“ (Liaudies laikraštis). Vilniuje sionizmo idėjas skleidė „Jidiše Caitung“ (Žydų laikraštis, nuo 1919 m); vėliau jis buvo pavadintas „Cait“ (Laikas). Autonomijos organu buvo „Der Tog“ (Diena; nuo 1919 m; vėliau buvo pavadintas „Unzer Tog“ (Mūsų diena)). Bendrojo plano populiariaisiais leidiniais, kurie nepasižymėjo jokia apibrėžta politine-ideologine kryptimi, buvo Ovnt Kurjer (Vakarinis kurjeris, nuo 1924 m.), Vilner Radio (Vilniaus radijas, nuo 1928 m.) ir Vilner Ekspress (Vilniaus ekspresas, nuo 1934).

Savo spaudą turėjo ir įvairios kultūros ir meno sąjungos bei sąjūdžiai, pvz., literatų ir dailininkų grupė „Jung Vilne“ (Jaunasis Vilnius), Kauno jaunųjų jidiš rašytojų grupė „Mir alein“ (Mes patys, nuo 1930) ir kt. Vilniuje Saliamonas Bastomskis jidiš kalba leido žurnalą vaikams „Grininke beimalach“ (Žalieji medeliai). Tarpukario laikotarpiu ne tik Kaune ir Vilniuje, bet ir Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Telšiuose, Kėdainiuose buvo spausdinami žydų periodikos leidiniai. Reikia pažymėti, jog tarpukario laikotarpiu Lietuvos žydams jidiš kalba buvo universali komunikacijos ir rašytinės raiškos priemonė, todėl šia kalba buvo leidžiami net sionistų leidiniai. Išimtis – nuo 1935 m. lietuvių kalba leidžiamas Lietuvos žydų karių sąjungos savaitraštis „Apžvalga“. Tai iškalbingas liudijimas apie laikraštį leidusios bendruomenės savimonę bei Lietuvos valstybingumo idealų puoselėjimą. 1919 – 1936 m. laikotarpyje buvo leidžiama 16 žydų dienraščių ir 30 savaitraščių; be to, pasirodė apie 20 literatūrinių rinkinių.

 

2008-01-23
Žmonės
Borisas Šacas
Žymus tapytojas, skulptorius Borisas Šacas (Boris Schatz) gimė 1862 m. Varniuose, religingoje žydų šeimoje. Dar vaikystėje tėvų buvo išsiųstas į ješivą Vilniuje, kur pirmą kartą susidūrė su sionistiniu judėjimu.
Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.