Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Žydų muzikos klostymosi ypatybės Rytų Europoje

Muzikinė žydų – litvakų, daugiaamžių Baltarusijos – Lietuvos regiono gyventojų, kultūra, su jai būdingiausiais bruožais, susiformavo XVIII a. viduryje. Čia jos raida buvo glaudžiai susijusi su tradiciniu žydų gyvenimu ir pasižymėjo ypač konservatyvia forma. Įvairių žanrų žydų – litvakų muzika tapo svarbiausių aškenaziškos žydų atšakos muzikinių savybių išraiška.

Dauguma tyrinėtojų Rytų Europos žydų muzikinį palikimą yra linkę traktuoti kaip stilistiškai vieningą; pabrėžiamas skirtingų sluoksnių repertuaro bendrumas, jo paplitimo migruojanti savybė, jidiš kalbos fonetinės prielaidos ir t.t. 1947 m. I. Dobrušinas kartu su A. Judickiu išleido žydų liaudies dainų rinkinį. Žydų muzikos tradicijai būdinga tos pačios dainos, melodijos, patarlės, muzikos stiliai, kalbos formos, žanrų įvairovė, muzikos instrumentai skirtingose vietovėse.

Bėgant laikui, vieningoje aškenazių kultūros sistemoje įvyko tam tikra regioninių ypatybių diferenciacija. XIX a. muzikiniame mene gana stipriai pradėjo ryškėti regioniniai skirtumai. Palyginti ilgi šio regiono žydų gyvenimo stabilumo periodai lėmė tai, jog jie apsistodavo krašte, čia įleisdavo šaknis, kiek jiems tai buvo leidžiama, įsitraukdavo į pilietinį gyvenimą, paraleliai kurdami savo subkultūrą. Stiprus, amžių nugludintas adaptacijos jausmas tautinei sąmonei padėdavo įsisavinti vietines kalbos ypatybes ir kaimynines kultūras, kurios aškenazių diasporos viduje stipriai įtakodavo įvairių dialektų formavimąsi. Muzikinės žydų – litvakų kūrybos tradicijos specifika – ypatingas tyrimo objektas. Ji nėra išsamiai pažinta, nes pats fenomenas buvo gana menkai tyrinėtas; nėra sukaupta didelių žydų – litvakų muzikos fonografinių kolekcijų; nėra užfiksuota, kad jau užrašyti pavyzdžiai būtų paplitę už savo geografinės tėvynės ribų. Kur kas geriau ištirtas Ukrainos, Besarabijos, Galicijos, Lenkijos žydų muzikinis paveldas, o žydų – litvakų muzikinių tradicijų ypatybių tyrimas prasidėjo gana vėlai; jis susidūrė su begale sunkumų ir šiuo metu yra apleistas.

 

2008-01-23
Žmonės
Aronas Samuelis ben Izraelis Koidanoveris
Gimė Vilniuje (1614 - 1676). Žinomas talmudistas, studijavo BrastoBrastos ješivoje, bet iš ten teko bėgti nuo Bogdano Chmelnickio vykdomų žydų žudynių. Atsidūrė Vilniuje, iš čia – Moravijoje. Buvo daugelio miestų, tarp jų Frankfurto prie Maino, rabinu; grįžęs į Lenkiją, tapo rabinu Krokuvoje. Parašė daug religinių traktatų, knygų, kurių dalį jau po mirties išleido jo sūnus, taip pat žymus Talmudo mokovas Cevi Hiršas.
Ar žinote kad...?

Vedusios tikinčios moterys negali viešumoje pasirodyti nepridengtais plaukais. Tačiau dabar plaukai pridengiami ne tik skarelėmis, bet ir natūralių plaukų perukais – moterys atrodo lygiai taip pat ar dar geriau nei šios pareigos nevaržomos.