Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Žydų muzikos klostymosi ypatybės Rytų Europoje

Muzikinė žydų – litvakų, daugiaamžių Baltarusijos – Lietuvos regiono gyventojų, kultūra, su jai būdingiausiais bruožais, susiformavo XVIII a. viduryje. Čia jos raida buvo glaudžiai susijusi su tradiciniu žydų gyvenimu ir pasižymėjo ypač konservatyvia forma. Įvairių žanrų žydų – litvakų muzika tapo svarbiausių aškenaziškos žydų atšakos muzikinių savybių išraiška.

Dauguma tyrinėtojų Rytų Europos žydų muzikinį palikimą yra linkę traktuoti kaip stilistiškai vieningą; pabrėžiamas skirtingų sluoksnių repertuaro bendrumas, jo paplitimo migruojanti savybė, jidiš kalbos fonetinės prielaidos ir t.t. 1947 m. I. Dobrušinas kartu su A. Judickiu išleido žydų liaudies dainų rinkinį. Žydų muzikos tradicijai būdinga tos pačios dainos, melodijos, patarlės, muzikos stiliai, kalbos formos, žanrų įvairovė, muzikos instrumentai skirtingose vietovėse.

Bėgant laikui, vieningoje aškenazių kultūros sistemoje įvyko tam tikra regioninių ypatybių diferenciacija. XIX a. muzikiniame mene gana stipriai pradėjo ryškėti regioniniai skirtumai. Palyginti ilgi šio regiono žydų gyvenimo stabilumo periodai lėmė tai, jog jie apsistodavo krašte, čia įleisdavo šaknis, kiek jiems tai buvo leidžiama, įsitraukdavo į pilietinį gyvenimą, paraleliai kurdami savo subkultūrą. Stiprus, amžių nugludintas adaptacijos jausmas tautinei sąmonei padėdavo įsisavinti vietines kalbos ypatybes ir kaimynines kultūras, kurios aškenazių diasporos viduje stipriai įtakodavo įvairių dialektų formavimąsi. Muzikinės žydų – litvakų kūrybos tradicijos specifika – ypatingas tyrimo objektas. Ji nėra išsamiai pažinta, nes pats fenomenas buvo gana menkai tyrinėtas; nėra sukaupta didelių žydų – litvakų muzikos fonografinių kolekcijų; nėra užfiksuota, kad jau užrašyti pavyzdžiai būtų paplitę už savo geografinės tėvynės ribų. Kur kas geriau ištirtas Ukrainos, Besarabijos, Galicijos, Lenkijos žydų muzikinis paveldas, o žydų – litvakų muzikinių tradicijų ypatybių tyrimas prasidėjo gana vėlai; jis susidūrė su begale sunkumų ir šiuo metu yra apleistas.

 

2008-01-23
Žmonės
Izraelis Salanteris, Lipkinas

Gimė Žagarėje (1810–1883).  Musar sąjūdžio pradininkas ir ideologas rabinas. 1849 m. Kaune, Vilijampolėje įkūrė ješivą, išgarsėjusią Slobodkės (taip tada buvo vadinamas šis Kauno priemiestis) ješivos vardu. Jau ankstyvoje jaunystėje išsiskyrė ypatingais gabumais, 10–ies metų miestelio sinagogoje skaitė pamokslą. Tėvas jį nusiuntė studijuoti pas garsų rabiną Cvi Hiršą Broidą į Salantus, taip atsirado ir pravardė Salanteris; tikroji jo pavardė buvo Lipkinas, bet ji minima tik enciklopedijose. 1840–1849 Salanteris gyveno Vilniuje, vadovavo ješivai ir pradėjo propaguoti musar (hebr. – dorovė) idėjas. 1849 m. persikėlęs į Kauną, įkurtoje ješivoje sulaukė nemaža sekėjų, musar tapo sąjūdžiu.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.