Žydų teatro raidai didžiausią įtaką padarė dvi draugijos. Pirmoji – Gezeltschaft Fraynd fun Yidishn Teater (Draugija, skirta skatinti žydų sceninį gyvenimą Vilniuje) įsteigta 1928 m. kovo mėnesį (anksčiau panaši organizacija vadinosi Teater Gezeltschaft, t.y. Teatro Draugija , kuri veikė 1919-1920 m.). Pirmasis jos prezidentas buvo dr. Vygodskis, antrasis – Izaokas Rafes (kiti draugijos įkūrėjai Z. Raizenas, B. Kletskinas, M. Ranas, M. Zšytlovskis). Per visą savo gyvavimo laiką jai priklausė apie 700 narių. Draugija teikė finansinę paramą, organizavo teatro renginius, švietimo ir leidybos veiklą (išleido vienkartinį „Teater“ leidinį bei dramos veikalus), geriausių žydų pjesių konkursus.

Antroji Vilniaus dramos raidą įtakojusi organizacija – Yidishe Kunst-Gezeltshaft (Žydų Draugija, kurios veikla buvo skirta meno puoselėjimui; ji veikė nuo 1921 m. iki 1940 m.). Draugija buvo įkurta centrinėje Lietuvos dalyje ir rėmė įvairiausio pobūdžio žydų menus: ji steigė mokyklas, teatrus, kino teatrus, klubus, muziejus. Vienas iš svarbiausių Draugijos veiklos rezultatų – 1921 m. įkurta Yidishe Dramatishe Studie (Žydų dramos studija), kurios vadove tapo Bela Daniel, Vengrijos žydų aktorė ir vadovė; ją pakeitė Abrahamas Slobodskis, žydų aktorius iš Rusijos, o pastarajį – Abrahamas Morevskis, aktorius, vadovas, eseistas bei teatro kritikas (jis gimė Vilniuje 1886 m., mirė 1964 m. Varšuvoje). Vilniaus teatro gyvenime jis buvo viena žymiausių figūrų. Morevskis buvo Vilner Trupe, veikusios Palas teatre, narys bei meninis Folks Teater, kuris 1926 m. buvo iš naujo atidarytas, vadovas; Morevskis buvo įkūręs ir savo teatro grupę, kuri 1931-1932 metų laikotarpyje pastatė Ašo ir Katsyzno pjeses.