Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Bibliotekos

Skirtingos pakraipos ir paskirties žydų kultūros ir mokslo organizacijas jungė siekis padaryti mokslą ir lavinimosi galimybes kuo labiau prieinamas. Tuo tikslu kultūros, švietimo ir sporto draugijos kūrė bibliotekas. Buvo draugijos, specialiai įkurtos bibliotekoms remti, skaitymo mėgėjų draugijos; bibliotekas turėjo visos mokyklos. Nebuvo bibliotekos neturinčios žydų bendruomenės.

Kaune nuo 1901 m. veikė komercinė visuomenininko Abos Balošerio biblioteka, 1940 m. turėjusi beveik 40.000 knygų. Reikšmingiausia Kaune buvo biblioteka Abraomo Mapu vardu, įsteigta 1908 m. ir tapusi Kauno žydų dvasiniu centru. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje joje buvo apie 50.000 knygų, daugiausia hebrajų, taip pat ir jidiš bei kitomis kalbomis. Bibliotekos skaitykloje kasdien apsilankydavo 40-50 skaitytojų. Paskutiniu bibliotekos valdybos pirmininku buvo Vytauto Didžiojo universiteto semitologijos katedros vedėjas docentas dr. Nachmanas Šapira.

Vilniuje buvo net kelios stambios bibliotekos, kurių fonduose buvo apie 50.000 knygų: Vaikų biblioteka; 1910 m. įkurta viešoji Meficei Haskala (hebr. Švietimo skleidėjų) biblioteka; mokslinė JIVO (Žydų mokslinio instituto) biblioteka, sukaupusi tikrą žydų knygų bei rankraščių lobyną.

 

2008-01-23
Žmonės
Mejeris Bar–Ilan (Berlinas)

(1881–1949) gimė vienoje iš garsiausių Lietuvos rabinų šeimų; jo tėvas Naftali Berlinas (Neciv) buvo paskutinysis Voložino ješivos vadovas. Mejeris mokėsi šioje ješivoje, keletą metų gyveno Vokietijoje, čia susiformavo jo nuostata derinti religingumą su šiuolaikiniu pasaulietiniu išsilavinimu.

Ar žinote kad...?
Tikintys žydai nevalgo plėšrių, mėsiaėdžių gyvūnų mėsos