Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Bibliotekos

Skirtingos pakraipos ir paskirties žydų kultūros ir mokslo organizacijas jungė siekis padaryti mokslą ir lavinimosi galimybes kuo labiau prieinamas. Tuo tikslu kultūros, švietimo ir sporto draugijos kūrė bibliotekas. Buvo draugijos, specialiai įkurtos bibliotekoms remti, skaitymo mėgėjų draugijos; bibliotekas turėjo visos mokyklos. Nebuvo bibliotekos neturinčios žydų bendruomenės.

Kaune nuo 1901 m. veikė komercinė visuomenininko Abos Balošerio biblioteka, 1940 m. turėjusi beveik 40.000 knygų. Reikšmingiausia Kaune buvo biblioteka Abraomo Mapu vardu, įsteigta 1908 m. ir tapusi Kauno žydų dvasiniu centru. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje joje buvo apie 50.000 knygų, daugiausia hebrajų, taip pat ir jidiš bei kitomis kalbomis. Bibliotekos skaitykloje kasdien apsilankydavo 40-50 skaitytojų. Paskutiniu bibliotekos valdybos pirmininku buvo Vytauto Didžiojo universiteto semitologijos katedros vedėjas docentas dr. Nachmanas Šapira.

Vilniuje buvo net kelios stambios bibliotekos, kurių fonduose buvo apie 50.000 knygų: Vaikų biblioteka; 1910 m. įkurta viešoji Meficei Haskala (hebr. Švietimo skleidėjų) biblioteka; mokslinė JIVO (Žydų mokslinio instituto) biblioteka, sukaupusi tikrą žydų knygų bei rankraščių lobyną.

 

2008-01-23
Žmonės
Hiršas Ošerovičius

Gimė Panevėžyje (1908–1994). Žymus žydų poetas, rašęs jidiš kalba,. Spausdintis jis pradėjo 1934 m. Antisemitinės “kovos su kosmopolitizmu” kampanijos metu 1949 m. apkaltintas nacionalistine sionistine veikla ir ištremtas dešimčiai metų. Grįžęs iš gulago, gyveno Vilniuje iki 1971 m., kai išvyko į Izraelį. Ošerovičius yra daugelio knygų, tarp jų “Mano Panevėžys” (jidiš kalba) autorius. Daugelis jo kūrinių išversta į kitas kalbas, tarp jų – į lietuvių, vertė geriausi lietuvių poetai: Alg. Baltakis, V. Bložė, S. Geda, Just. Marcinkevičius, E. Mieželaitis, J. Vaičiūnaitė ir kiti.

Ar žinote kad...?

Norint, jog mėsa būtų košerinė ir tinkama valgyti, gyvūlį reikia papjauti nesuteikiant jam kančių, patikrinti ar jis sveikas (tai daro specialus mėsininkas), ir apdirbti mėsą druska – ji ištraukia iš mėsos kraują, kurioje yra gyvūno „sielą“.