Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Izraelis Salanteris, Lipkinas

1849 m. Kaune, Vilijampolėje įkūrė ješivą, išgarsėjusią Slobodkės (taip tada buvo vadinamas šis Kauno priemiestis) ješivos vardu. Jau ankstyvoje jaunystėje išsiskyrė ypatingais gabumais, 10–ies metų miestelio sinagogoje skaitė pamokslą. Tėvas jį nusiuntė studijuoti pas garsų rabiną Cvi Hiršą Broidą į Salantus, taip atsirado ir pravardė Salanteris; tikroji jo pavardė buvo Lipkinas, bet ji minima tik enciklopedijose. 1840–1849 Salanteris gyveno Vilniuje, vadovavo ješivai ir pradėjo propaguoti musar (hebr. – dorovė) idėjas. 1849 m. persikėlęs į Kauną, įkurtoje ješivoje sulaukė nemaža sekėjų, musar tapo sąjūdžiu. Daugelio ješivų studijų programos buvo paveiktos musar idėjų, o Kelmės, Telšių ješivos ištisai jomis vadovavosi. Savo radikalumu skleidžiant musar idėjas pasižymėjo Salanterio mokinio Josefo Goroveco vadovaujama ješiva. Studijuojant judaizmą musar akcentavo pirmiausia etinį jo turinį, stengėsi įveikti žmoguje blogį, dvasiškai jį apvalyti. 1857 m. Salanteris išvyko į Prūsiją, kur buvo daug musar šalininkų, gyveno daugiausia Kenigsberge (dabar Kaliningradas), kur ir mirė.

Įdomu pažymėti, kad Salanterio sūnus Lipmanas Lipkinas turėjo ypatingų matematikos gabumų, savarankiškai studijavo aukštąją matematiką, be tėvo paramos ir prieš jo valią studijavo Vokietijoje, 19–os metų Jenos universitete apgynė disertaciją ir, nors silpnai mokėjo rusų kalbą, buvo priimtas į Sankt–Peterburgo universitetą, tačiau susirgo ir 22 metų mirė.

Žmonės
Chajimas iš Voložino

(1749–1821) žymiausias Gaono sekėjas, jo artimiausias mokinys . Tai buvo didis mąstytojas, XIX amžiaus pradžios žymiausias religinis autoritetas, nors didžiausias jo veikalas Nefeš ha–chajim (Gyvenimo dvasia) buvo atspausdintas jau po mirties. Chajimas iš Voložino pasireiškė ne tik kaip religinis mąstytojas, bet ir kaip talentingas organizatorius bei pedagogas. Nemirtingą šlovę jis pelnė įkurdamas 1803 m. Voložino miestelyje ješivą; iš čia ir jo pravardė.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.