Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Izraelis Salanteris, Lipkinas

1849 m. Kaune, Vilijampolėje įkūrė ješivą, išgarsėjusią Slobodkės (taip tada buvo vadinamas šis Kauno priemiestis) ješivos vardu. Jau ankstyvoje jaunystėje išsiskyrė ypatingais gabumais, 10–ies metų miestelio sinagogoje skaitė pamokslą. Tėvas jį nusiuntė studijuoti pas garsų rabiną Cvi Hiršą Broidą į Salantus, taip atsirado ir pravardė Salanteris; tikroji jo pavardė buvo Lipkinas, bet ji minima tik enciklopedijose. 1840–1849 Salanteris gyveno Vilniuje, vadovavo ješivai ir pradėjo propaguoti musar (hebr. – dorovė) idėjas. 1849 m. persikėlęs į Kauną, įkurtoje ješivoje sulaukė nemaža sekėjų, musar tapo sąjūdžiu. Daugelio ješivų studijų programos buvo paveiktos musar idėjų, o Kelmės, Telšių ješivos ištisai jomis vadovavosi. Savo radikalumu skleidžiant musar idėjas pasižymėjo Salanterio mokinio Josefo Goroveco vadovaujama ješiva. Studijuojant judaizmą musar akcentavo pirmiausia etinį jo turinį, stengėsi įveikti žmoguje blogį, dvasiškai jį apvalyti. 1857 m. Salanteris išvyko į Prūsiją, kur buvo daug musar šalininkų, gyveno daugiausia Kenigsberge (dabar Kaliningradas), kur ir mirė.

Įdomu pažymėti, kad Salanterio sūnus Lipmanas Lipkinas turėjo ypatingų matematikos gabumų, savarankiškai studijavo aukštąją matematiką, be tėvo paramos ir prieš jo valią studijavo Vokietijoje, 19–os metų Jenos universitete apgynė disertaciją ir, nors silpnai mokėjo rusų kalbą, buvo priimtas į Sankt–Peterburgo universitetą, tačiau susirgo ir 22 metų mirė.

Žmonės
Abraomas Jehošua Hešelis

Šių laikų žydų filosofas (1907–1972). Pagal griežtus kriterijus jis gal nėra litvakas, gimė Varšuvoje, bet gimnaziją baigė Vilniuje, čia bendravo su jaunųjų rašytojų grupe “Jung Vilnė” (Jaunasis Vilnius), tad neabejotinai persisunkė litvakų dvasia. Hešelis profesoriavo Berlyne, Frankfurte, Varšuvoje, Niujorke ir kt., paskelbė kelias dešimtis knygų filosofijos bei žydų istorijos klausimais. Jo veikalai sulaukė ne tik žydų intelektualų, bet ir krikščionių dėmesio. Jo didžiulį autoritetą rodo tai, kad jis, žydas, buvo pakviestas dalyvauti ruošiant Vatikano Antrojo susirinkimo (1965 m.) dokumentus. “Dialoge su krikščionimis glūdėjo pažadas, – rašė jis, – kad jau niekuomet daugiau žydų istorijoje neatsitiks taip, jog ištikus krizei žydai krikščioniškose bendruomenėse neturės į ką kreiptis pagalbos”.

Ar žinote kad...?
Religingų žydų vaikai į pradinę religinę mokykla chederį pradeda eiti nuo 3 metų.