Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Abraomas Izaokas Kukas

(1865–1935) gimė Latvijoje, studijavo Voložino ješivoje, buvo laikomas vunderkindu. “Dėl tokio moksleivio vertėjo įkurti Voložino ješivą”. – apie jį pasakė ješivos vadovas N. Berlinas (Necivas). 1888 m. paskirtas Lietuvos miestelio Žeimelio rabinu, 1896 m. grįžo į gimtąją Latviją Bauskės rabinu. 1904 m. išvyko į Palestiną. Skirtingai nei daugelis rabinų, kurie buvo įsitikinę, jog Izraelio Žemę  turi atgaivinti tikintieji žydai ir piktinosi, kad ten vykstantys daugiausia yra laisvamaniai, Kukas paskelbė, kad būtent jie, nesilaikantys religinių įstatymų nusidėjėliai, atkurs žydų tautinį židinį Šventojoje Žemėje. 1919 m. A. Kukas paskirtas Jeruzalės vyriausiuoju rabinu, o 1921 m. išrinktas pirmuoju šalies aškenazų vyriausiuoju rabinu, juo išbuvo iki mirties.

Žmonės
Mozė ben Naftali Hiršas Rivkes

Labai žymus talmudistas (1595–1671). Neaišku, kada jis atvyko į Vilnių, bet žinoma, kad 1655 m. kartu su Šachu ir Koidanoveriu pabėgo iš Vilniaus. Atsidūrė tuometiniame žydijos centre Amsterdame; sefardų bendruomenėje jį, aškenazį, garsų rabiną, svetingai priėmė. Čia jis paskelbė puikius komentarus Šulchan Aruchui, kurie tapo sudėtine šio itin svarbaus veikalo dalimi ir spausdinami visuose knygos leidimuose. Jis parašė ir Mišnos (svarbiausios Talmudo dalies) komentarus ir daugelį kitų veikalų. Iš Amsterdamo Rivkes grįžo į Vilnių, čia jis ir mirė. Mozė Rivkes buvo Vilniaus Gaono protėvis.

Ar žinote kad...?

Kai kurie tikintys žydai tiki, kad per Jom Kipūro (atgailavimo) šventę iškėlus ir palaikius virš galvos vištą ir sukalbėjus specialią maldą, visos žmogaus nuodemės pereina į paukštį.