Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Abraomas Jehošua Hešelis

Šių laikų žydų filosofas (1907–1972). Pagal griežtus kriterijus jis gal nėra litvakas, gimė Varšuvoje, bet gimnaziją baigė Vilniuje, čia bendravo su jaunųjų rašytojų grupe “Jung Vilnė” (Jaunasis Vilnius), tad neabejotinai persisunkė litvakų dvasia. Hešelis profesoriavo Berlyne, Frankfurte, Varšuvoje, Niujorke ir kt., paskelbė kelias dešimtis knygų filosofijos bei žydų istorijos klausimais. Jo veikalai sulaukė ne tik žydų intelektualų, bet ir krikščionių dėmesio. Jo didžiulį autoritetą rodo tai, kad jis, žydas, buvo pakviestas dalyvauti ruošiant Vatikano Antrojo susirinkimo (1965 m.) dokumentus. “Dialoge su krikščionimis glūdėjo pažadas, – rašė jis, – kad jau niekuomet daugiau žydų istorijoje neatsitiks taip, jog ištikus krizei žydai krikščioniškose bendruomenėse neturės į ką kreiptis pagalbos”.

Žmonės
Mozė ben Naftali Hiršas Rivkes

Labai žymus talmudistas (1595–1671). Neaišku, kada jis atvyko į Vilnių, bet žinoma, kad 1655 m. kartu su Šachu ir Koidanoveriu pabėgo iš Vilniaus. Atsidūrė tuometiniame žydijos centre Amsterdame; sefardų bendruomenėje jį, aškenazį, garsų rabiną, svetingai priėmė. Čia jis paskelbė puikius komentarus Šulchan Aruchui, kurie tapo sudėtine šio itin svarbaus veikalo dalimi ir spausdinami visuose knygos leidimuose. Jis parašė ir Mišnos (svarbiausios Talmudo dalies) komentarus ir daugelį kitų veikalų. Iš Amsterdamo Rivkes grįžo į Vilnių, čia jis ir mirė. Mozė Rivkes buvo Vilniaus Gaono protėvis.

Ar žinote kad...?

Vedusios tikinčios moterys negali viešumoje pasirodyti nepridengtais plaukais. Tačiau dabar plaukai pridengiami ne tik skarelėmis, bet ir natūralių plaukų perukais – moterys atrodo lygiai taip pat ar dar geriau nei šios pareigos nevaržomos.