Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Eliezeris Ben–Jehuda
1858–1922) – hebrajų kalbos kaip kasdienio bendravimo kalbos atgaivinimo pradininkas. Gimė miestelyje Lužki netoli Vilniaus. 1879 m. Smolenskino laikraštyje “Ha Šahar” paskelbė straipsnį “Opus klausimas”, kuriame pagrindė idėją, kad žydų tauta normaliai egzistuoti gali tik savo žemėje ir šnekėdama savo kalba, o toji kalba – tai ivritas. Straipsnį jis pasirašė slapyvardžiu Ben–Jehuda (tikroji jo pavardė Perelmanas) ir 1881 m. apsigyvenęs Erec Israel, pakeitė pavardę į buvusį slapyvardį. Vienintelė žydų kalba, anot jo, yra ivrit, tad jis nesutaikomai kovojo prieš jidiš ir kitas žydų vartojamas kalbas. Jo šeima buvo pirmoji Palestinoje, kurioje kalbėjo ivrit. Ben–Jehuda sukūrė daugybę naujų žodžių, terminų, kurių didžioji dalis vartojama ir dabar. 1910 m. jis pradėjo skelbti “Pilną senojo ir naujojo ivrito žodyną”; šis didžiulis 18 tomų darbas baigtas tik 1959 m.; 5 tomai išėjo dar Ben–Jehudai gyvam esant, 3 – tuoj po jo mirties, likę tomai vėliau – jo nebaigtų rankraščių pagrindu.
Žmonės
Jokūbas Josadė

Jokūbas Josadė (1911 Kalvarija – 1995 Vilnius)

Šio rašytojo darbus galima skirti į tris laikotarpius – tai proza jidiš k. iki Antrojo Pasaulinio karo, kūriniai lietuvių k., bet žydiška tematika pirmaisiais dešimtmečiais po karo ir sugrįžimas prie jidiš šaknų, verčiant savo lietuviškai parašytus kūrinius į jidiš kalbą nuo 8 deš. J. Josadė kūrė tiek prozą, tiek dramas, tiek pasižymėjo kaip literatūros kritikas.

Ar žinote kad...?

Kai kurie tikintys žydai tiki, kad per Jom Kipūro (atgailavimo) šventę iškėlus ir palaikius virš galvos vištą ir sukalbėjus specialią maldą, visos žmogaus nuodemės pereina į paukštį.