(1845–1880) garsus revoliucionio sąjūdžio veikėjas, vadinamas pirmuoju žydų socialistu, žydų socialistinio judėjimo “tėvu”. Gimė netoli Gardino, vėliau šeima persikėlė į Suvalkus. Mokėsi Vilniaus rabinų mokykloje, kurioje, kaip ir daugelis kitų, susidomėjo maskilių knygomis, kartu su Zundelevičiumi organizavo slaptą ratelį revoliucinei literatūrai studijuoti. 1875 m., slapstydamasis nuo arešto, išvyko į Londoną, kur 1876 m. organizavo “Žydų socialistų sąjungą”, parašė jos statutą hebrajų kalba. Skirtingai nuo kitų to meto revoliucionierių, įsitikinusių, kad propaganda tarp žydų jidiš ir hebrajų kalbomis neturi perspektyvos, tad reikią agituoti rusiškai, Libermanas teigė, kad socialinės lygybės idėjas tarp žydų reikia platinti hebrajų ir jidiš kalbomis. 1877 m. Vienoje jis įkūrė pirmą socialistinį žurnalą hebrajų kalba “Ha emet” (Tiesa). Libermanas teigė, kad žydų klausimas gali būti išspręstas tik socializmo sąlygomis; jis kovojo su antisemitizmu. 1878 m. Vienoje areštuotas, 1880 m. išvyko į Londoną, iš ten į JAV. Dėl asmeninės tragedijos nusižudė. Sustiprėjus socialistiniam darbininkų judėjimui Erec Israel susidomėta Libermano teoriniu palikimu ir ketvirtajame–penktajame XX a. dešimtmečiuose išleisti jo straipsnių rinkiniai bei literatūra apie jį.