Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Vladimiras Medemas

(1879–1923), vienas iš Bundo lyderių ir ideologų. Gimė Liepojoje. Tėvai jį pakrikštijo stačiatikiu, jis auklėtas krikščioniška dvasia, bet jau gimnazijoje, o ypač universitete Kijeve susidomėjo žydiškumu, suartėjo su žydų darbininkais ir 1900 m. įstojo į Bundą. 1901 m. areštuotas; pildydamas kalėjimo anketą, nurodė žydo tautybę. Daug rašė Bundo spaudoje. 1906 m. paskelbta jo brošiūra. “Socializmas ir tautinis klausimas” turėjo didelės įtakos, buvo daug kartų perspausdinta, taip pat ir jidiš kalba. Nuo 1910 m. susirinkimuose pradėjo kalbėti jidiš. o nuo 1913 m. ir rašyti šia kalba. Kai 1919–1920 m. Bunde ėmė vyrauti prokomunistinės tendencijos, Medemas, nesutaikomai kritiškas bolševizmui, 1921 m. emigravo į JAV, kur bendradarbiavo laikraštyje “Forverts” ir kituose jidiš leidiniuose. Jo straipsniai visada sulaukdavo didelio dėmesio. Mirė Niujorke. Trečiajame–ketvirtajame dešimtmečiuose daug žydų kultūros švietimo ir labdaros organizacijų pavadintos Medemo vardu.

Žmonės
Bernardas Lounas

Lietuvoje beveik nežinomas visame pasaulyje išgarsėjęs Bernardas Lounas. Gimė Utenoje 1921 m., 1935 m. su tėvais išvyko į Ameriką. Čia suamerikonino savo vardą Boruchą Lacą į Bernardą Louną. Tapo profesoriumi, pasaulinio garso kardiologu. Tačiau labiausiai jis išgarsėjo, kaip vienas iš sąjūdžio „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ (kartu su Rusijos kardiologu akad. E. Čazovu) organizatorių.

Ar žinote kad...?
Religingų žydų vaikai į pradinę religinę mokykla chederį pradeda eiti nuo 3 metų.