Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Vladimiras Medemas

(1879–1923), vienas iš Bundo lyderių ir ideologų. Gimė Liepojoje. Tėvai jį pakrikštijo stačiatikiu, jis auklėtas krikščioniška dvasia, bet jau gimnazijoje, o ypač universitete Kijeve susidomėjo žydiškumu, suartėjo su žydų darbininkais ir 1900 m. įstojo į Bundą. 1901 m. areštuotas; pildydamas kalėjimo anketą, nurodė žydo tautybę. Daug rašė Bundo spaudoje. 1906 m. paskelbta jo brošiūra. “Socializmas ir tautinis klausimas” turėjo didelės įtakos, buvo daug kartų perspausdinta, taip pat ir jidiš kalba. Nuo 1910 m. susirinkimuose pradėjo kalbėti jidiš. o nuo 1913 m. ir rašyti šia kalba. Kai 1919–1920 m. Bunde ėmė vyrauti prokomunistinės tendencijos, Medemas, nesutaikomai kritiškas bolševizmui, 1921 m. emigravo į JAV, kur bendradarbiavo laikraštyje “Forverts” ir kituose jidiš leidiniuose. Jo straipsniai visada sulaukdavo didelio dėmesio. Mirė Niujorke. Trečiajame–ketvirtajame dešimtmečiuose daug žydų kultūros švietimo ir labdaros organizacijų pavadintos Medemo vardu.

Žmonės
Mozė ben Naftali Hiršas Rivkes

Labai žymus talmudistas (1595–1671). Neaišku, kada jis atvyko į Vilnių, bet žinoma, kad 1655 m. kartu su Šachu ir Koidanoveriu pabėgo iš Vilniaus. Atsidūrė tuometiniame žydijos centre Amsterdame; sefardų bendruomenėje jį, aškenazį, garsų rabiną, svetingai priėmė. Čia jis paskelbė puikius komentarus Šulchan Aruchui, kurie tapo sudėtine šio itin svarbaus veikalo dalimi ir spausdinami visuose knygos leidimuose. Jis parašė ir Mišnos (svarbiausios Talmudo dalies) komentarus ir daugelį kitų veikalų. Iš Amsterdamo Rivkes grįžo į Vilnių, čia jis ir mirė. Mozė Rivkes buvo Vilniaus Gaono protėvis.

Ar žinote kad...?

Norint, jog mėsa būtų košerinė ir tinkama valgyti, gyvūlį reikia papjauti nesuteikiant jam kančių, patikrinti ar jis sveikas (tai daro specialus mėsininkas), ir apdirbti mėsą druska – ji ištraukia iš mėsos kraują, kurioje yra gyvūno „sielą“.