Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Džo Slovo

Žymus Pietų Afrikos visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1926 m. Lietuvoje, bet jau 1935 m. su tėvais išvyko į Pietų Afriką. Antrojo pasaulinio karo metais kariavo prieš fašizmą. 1953 m. dalyvavo organizuojant Pietų Afrikos Komunistų partiją, nuo 1984 m. – jos vadovas. 1990 m. paskelbė deklaraciją “Ar socializmas patyrė krachą?”, kurioje kategoriškai pasisakė prieš vienpartinę sistemą, už daugpartinę demokratiją. Dž. Slovo labai ryžtingai kovojo už demokratiją Pietų Afrikoje, prieš rasinę diskriminaciją, aparteidą, ne kartą buvo kalinamas. Jis buvo vienas iš Afrikos nacionalinio kongreso vadovų, glaudžiai bendradarbiavo su Nelsonu Mandela. Likvidavus aparteido režimą tapo nacionalinės vienybės vyriausybės ministru. Džo Slovo, kaip retas europiečių, buvo labai populiarus tarp juodaodžių, 1994 m. jam suteiktas aukščiausias garbės vardas – “Dėvintis leopardo kailį”. 1995 m. jam Johanesburge mirus, šalyje buvo paskelbtas gedulas. Džo Slovo vardu PAR pavadintos keleto miestų gatvės.

Žmonės
Mozė Leiba Lilienbliumas

Gimė Kėdainiuose (1843–1910), rašytojas, mąstytojas, vienas iš pagrindinių palestinofilų sąjūdžio Rusijoje Hovevei Cion vadovų. 5 metus jis Ukmergėje vadovavo ješivai, tačiau vietos rabinai ortodoksai jį smerkė už fanatizmo kritiką, ir jis buvo priverstas išvykti. 1869 m. jis išvyko į Odesą, tuometinę modernistų Meką. Čia jis daug rašė, žadindamas tautinę savimonę, plėtojo sionistų sąjūdį. Odesoje jis ir mirė.

Ar žinote kad...?
Jau pirmą dieną, per pirmą pamoką chederyje (religinėje mokykloje) žydų vaikai mokomi abecėlės – kiekviena raidė patepama medumi – kad mokslas būtų saldus