Gimė jis 1876 m. Balstogėje, Baltarusijoje, pirmasis vardas - Mejeris Henochas Valachas. Maksimas Litvinovas prieškario pasaulyje vaidino ženklų vaidmenį – jis buvo TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras.  Nors vaikystėje buvo auklėtas tradicine religine dvasia, greit įsitraukė į revoliucinį judėjimą, tapo Rusijos socialdemokratų partijos nariu, po 1903 m. bolševiku ir veikliai darbavosi. Dėl valdžios persekiojimų daugiausia gyveno užsienyje. Po 1917 m. bolševikų revoliucijos buvo Sovietų Rusijos ambasadoriumi Anglijoje, vėliau Estijoje. Keletą metų buvo TSRS užsienio reikalų liaudies komisaro (ministro) pavaduotoju, o 1930–1939 m. liaudies komisaru. Nors žydų reikalais niekada neužsiiminėjo, bet dėl žydiškos kilmės nukentėjo – kai Stalinas suartėjo su Hitleriu, 1939 m. Litvinovas buvo nušalintas nuo visų postų. Kai Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą, Litvinovas vėl skiriamas užsienio reikalų ministro pavaduotoju ir kartu – pasiuntiniu JAV. Formaliai ministro pavaduotoju buvo iki 1946 m., bet jokio vaidmens nebevaidino. Mirė 1951 m.