Lietuvoje beveik nežinomas visame pasaulyje išgarsėjęs Bernardas Lounas. Gimė Utenoje 1921 m., 1935 m. su tėvais išvyko į Ameriką. Čia suamerikonino savo vardą Boruchą Lacą į Bernardą Louną. Tapo profesoriumi, pasaulinio garso kardiologu. Tačiau labiausiai jis išgarsėjo, kaip vienas iš sąjūdžio „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ (kartu su Rusijos kardiologu akad. E. Čazovu) organizatorių. Ši pasaulinė medikų federacija, suvienijusi apie 150 000 gydytojų iš 40 šalių, buvo įkurta Ženevoje 1980 m. Labai energinga organizacijos veikla šaltojo karo sąlygomis suvaidino reikšmingą vaidmenį, kad branduolinis ginklas būtų uždraustas. 1985 m. federacijai „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ buvo paskirta Nobelio Taikos premija, kurią priėmė B. Lounas ir E. Čazovas. Nobelio komiteto pareiškime dėl premijos buvo pasakyta: „Ši organizacija atnešė žmonijai reikšmingą naudą, platindama autoritetingą informaciją ir prisidėdama prie to, kad būtų suvoktas branduolinio konflikto katastrofiškos pasekmės“. Premiją gavo organizacija, bet ne jos vadovai, tad B. Lounas negali būti įvardintas Nobelio premijos laureatu.