Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Kretinga

Kretingos miesto įkūrimo istorija

Kretingos įkūrimo data nėra visiškai aiški. Pirmą sykį ją rašytiniuose šaltiniuose paminėjo Kuršo vyskupas Heinrichas 1253 m., Pietų Kuršo žemių padalijimo rašte.1 Taip pat rašytiniuose šaltiniuose ne kartą minima Kretingos pilis, kuri, spėjama, galėjusi stovėti dabartinio miesto teritorijos pietuose, ant Andulių piliakalnio.2

Sunaikinus pilį, prie kurios, numanoma, buvusi ir gyvenvietė, Kretingos vardas ilgam dingo iš rašytinių šaltinių ir tikslesni duomenys iš esmės siekia tik XVII a. Šio amžiaus pradžioje Jonas Karolis Chodkevičius ėmė kurti miestą kairiajame Akmenos upės krante3, o 1602 m. miesto savininko kvietimu Kretingoje apsigyveno pranciškonai. Tada buvo pastatyta bažnyčia bei vienuolynas.4

20 a 4 des kretingos miesto panorama.JPG

 1. XX a. IV deš. Kretingos miesto panorama. Manoma, kad baltas pastatas dešiniajame nuotraukos kampe- sinagoga.

 Kitais duomenimis Kretingos miesto pradžia galėjęs būti dabartinio miesto teritorijoje, dešiniajame Akmenos krante įsikūręs Kretingsodžio kaimas, kuris palaipsniui išaugo ir tapo Kretingos miestu.5

Kretingos miesto raidos istorijoje itin svarbiu momentu galima laikyti 1609 m. sausio 23 d., kuomet Žemaitijos seniūno ir Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus rūpesčiu miestui valdovas suteikė Magdeburgo teises ir herbą, kuriame buvo vaizduojama Šv. Mergelė Marija su kūdikėliu ant rankų. Be to, miestas jo savininko J. K. Chodkevičiaus garbei pavadinamas Karolštatu (Karolio miestu)6- toks pavadinimas išliko iki pat XVIII a. pab.7 Mieste buvo leista gyventi visiems norintiems, išskyrus žydus ir totorius. Suteikus Kretingai Magdeburgo privilegiją labai paspartėjo miesto vystymasis ir netrukus Kretinga tapo vienu iš svarbiausių šiaurės Lietuvos prekybos centrų.

 

Žydai Kretingoje iki 1918 m.

Manoma, kad pirmieji žydai Kretingoje galėjo apsigyventi dar XVI a.– t. y. tuomet, kai Kretinga, 1621 m. mirus jos savininkui J. K. Chodkevičiui, atiteko Sapiegų giminei. Yra teigiančių, kad Sapiega miestui suteiktoje privilegijoje buvo uždraudęs gyventi žydams.8

Dar kiti duomenys apie žydų įsikūrimą Kretingoje siekia XVII a. vid.- 1662 m. dokumentuose paminėta, kad mieste gyveno du žydai vyrai ir viena žydė moteris.9

Tačiau patikimiausi duomenys apie žydų bendruomenės gyvenimą Kretingoje siekia XVIII a., kuomet Kretinga priklausė Masalskių giminei. Po šio amžiaus pradžioje vykusių karų su švedais Kretingoje, apatinėje Akmenos pusėje savaime pradėjo formuotis ,,naujasis žydų miestas‘‘10. Šis kvartalas buvo visai netoli miesto aikštės- prie gatvės, kuri ėjo iš pietvakarinės aikštės dalies Akmenos link. Vadinamasis ,,Naujamiestis‘‘ turėjo ne tik savo turgaus aikštę, bet užėmė itin patogią padėtį prekybos plėtotės atžvilgiu- pro jį ėjo kelias į Klaipėdą ir Palangą, buvo patogus susisiekimas su Kretingos miesto centru.

kretingos turgavietes rytine puse.JPG

2. Kretingos turgavietės rytinė pusė ~ 1912-1915 m. Kairėje pusėje – evangelikų liuteronų bažnyčia.

 

 

 

 

 

 

siandienine kretingos rytine puse.JPG

 3. Šiandieninė Kretingos miesto aikštės rytinė dalis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujamiestyje" taip pat stovėjo vandens malūnas su užtvanka, dėl kurio Akmenos upėje buvo susidariusios kelios salos- kai kuriose jų žydai pasistatė savo sodybas. Iš viso 1771 m. ,,Naujamiestyje“ gyveno apie 14 žydų šeimų.

1771 kretingos miesto schema.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. 1771 m. Kretingos miesto schema [1- vienuolynas, 2- turgaus aikštė, raudonai pažymėtas žydų apgyvendintas ,,Naujamiestis"

 

 

Dar keturios žydų šeimos gyveno senojoje miesto dalyje, Vokiečių g. (dab. Birutės g. rytinė dalis), iš kurių dvi nuomojo miesto iždui priklausiusius namus. Tiesa, kiek vėliau vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis uždraudė žydams gyventi šioje gatvėje.11

Žydų kūrimosi mieste sąlygos buvo griežtai reglamentuotos- 1711 m. Kretingos miesto namų tvarkymo ir statybos nuostatuose yra konkretus punktas, teigiantis, jog žydams draudžiama statytis, taip pat ir remontuotis namus amatininkų gyvenamosiose teritorijose. Antra vertus, žydams buvo leista kurtis jau minėtoje Akmenos apatinėje dalyje - statydinantis namus jų fasadai būtinai turėjo būti nukreipti Prūsijos link.12

viena is pirmuju zydu gyvenamuju vietu.JPG

5. Viena pirmųjų žydų gyvenamųjų vietų Kretingoje šiandien (dab. Akmenės g. fragmentas).

 

 

 

 

 

 

Nėra aiški Kretingos žydų kapinių, esančių ant Akmenos kranto, pelkėtos vietos pašlaitėje, įkūrimo data. Nors 1771 m. miesto plane jos nepažymėtos, tačiau galime manyti, kad jos buvo įkurtos tuo pat metu, kai susiformavo ,,Naujamiestis‘‘.

 

vieskelis i zydu kapines.JPG

 

6. Vieškelis, vedantis į nuošaly miesto įsikūrusias žydų kapines.

 

 

 

 

 

 

 

 

kretingos zydu kapiniu vartai.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7. Kretingos žydų kapinių vartai.

 

 

antkapiai zydu kapinese (kr).JPG (antkapiai zydu kapinese

8. Antkapiai žydų kapinėse.

XVIII a. galima laikyti žydų traukos į Kretingą laikotarpiu. Viena priežasčių- patogi geostrateginė miesto padėtis, kurią lėmė artumas su Klaipėda bei Vokietija. Neatsitiktinai prekybiniuose santykiuose iki pat trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo13, kuomet Lietuva atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje, dominavo vokiečių kalba. Vokiečių kalbą taip pat vartojo ir nuo pogromų bei kitų neramumų bėgantys žydai iš pačios Vokietijos, kurie apsigyvendavo Kretingoje ar aplinkinėse vietovėse. Vienas tokių - Dancigo miesto spaustuvininkas Behras Druckeris, Kretingoje apsigyvenęs apie 1723 m. Jis pernelyg nenutolo nuo savo ankstesnio amato ir Kretingoje užsiiminėjo knygų prekyba14. Kitas iš Gdansko atsikraustęs žydas- Mauša Levinovičius- nuomavo Kretingos dvarui priklausantį vėjo malūną.15

XVIII a. Kretingos žydai daugiausia vertėsi smulkiąja prekyba- antai Joselius Salmavičius prekiavo druska, Leiba Gutmanavičius nuomavo miesto vandens malūną ir turėjo bravorą, Jankelis Ycikavičius nuomavo dvaro smuklę, Hiršas Joselovičius laikė savo parduotuvę ir bravorą, Hiršas Markavičius nuomojo dvaro smuklę šalia Kretingos esančiame Šašaičių kaime. Regis šiems žydams verslas ne itin sekėsi- miesto biudžeto iždui jie buvo skolingi nemenkas pinigų sumas16.

XVIII a. Kretingoje žydai tradiciškai duoną pelnėsi ne tik iš prekybos, bet ir amatininkystės. Žinomas Kretingos miesto auksakalys buvo Joselis Leibavičius17. Gana specifinė ir būdinga tik Pajūriui amatininkystės rūšis, klestėjusi Kretingos žydų tarpe, buvo gintaro apdirbimas. Taip pat savotišku verslu tapo kontrabandinių prekių gabenimas per Vokietijos ir carinės Rusijos sieną. Žydai, dėl savo ,,darbo“ specifikos puikiai išmanydavę pasienio ir sienos apsaugos specifiką, neretai tapdavo vedliais tų, kurie norėdavo nelegaliai pereiti sieną.

Kai kurie Kretingos žydai, norėdami išsimaitinti, laikė karvę ar jautį - 1779 m. privilegija jie buvo įpareigoti savo gyvulius ganyti kartu su visų miestiečių gyvuliais ir už vieną galviją mokėti po 2 prūsiškus pinigus šią bandą prižiūrinčiam piemeniui18

1788 m. Kretingą nusiaubė net 3 gaisrai, kurių metu nukentėjo ir žydų turtas - sudegė 14 namų19. Nors nėra duomenų apie prieš šiuos gaisrus buvusių žydų namų skaičių, tačiau galima manyti, kad miesto žydų bendruomenė patyrė didžiulius nuostolius, kadangi prieš 20 metų20 žydams Kretingoje ir tepriklausė 14 namų.

1794 m. kaimyninėje Lenkijoje kilusiame ir Tado Kostiuškos vadovautame sukilime prieš carinės Rusijos priespaudą pasižymėjo kretingiškis Berekas Joselevičius. Iki sukilimo jis dirbo Kretingos savininkų Masalskių finansinių reikalų tvarkytoju, taip pat nemažai keliaudavo. Berekas Joselevičius gerai mokėjo prancūzų kalbą ir žavėjosi Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, kurios pradžios tiesioginiu liudininku jis tapo viešėdamas Paryžiuje, idėjomis21.

raito bereto portretas.JPG

9. Raito Bereko Joselevičiaus (1764- 1809) portretas.

1794 m., kilus Tado Kostiuškos vadovaujamam sukilimui, Berekas Joselevičius kartu su Josefu Aronovičiumi kreipėsi į sukilimo vadą prašydamas leidimo suformuoti žydišką dalinį. Tų pačių metų rugsėjo 17 d. oficialiai paskelbiama apie jo suformavimą. Šį dalinį sudarė maždaug 500 kavaleristų, daugiausia vargingų prekybininkų ir amatininkų. Moderniojoje istorijoje tai buvo pirmasis žydų karinis dalinys22.

Be to, Berekas Joselevičius pasiekė, kad žydams kariuomenėje būtų leista laikytis tradicinių žydiškų papročių- pavyzdžiui, nesant būtinybei nekariauti šabo metu, valgyti košerinį maistą, augintis barzdas ir pan. 1794 m. Bereko Joselevičiaus vadovaujamas kavalerijos būrys dalyvavo Varšuvos gynime, tačiau patyrė pralaimėjimą ir buvo beveik sunaikintas. Pats būrio vadas liko gyvas ir pasibaigus T. Kostiuškos sukilimui pasitraukė į Italiją, kur įsijungė į generolo Dombrovskio vadovaujamus lenkų dalinius.23

 

1809 kocko musis.JPG

 10. 1809 m. Kocko mūšis.

Nuo maždaug 1806 m. B. Joselovičius sugrįžo į Lenkiją ir dalyvavo daugybėje mūšių. 1809 m. Kocko mūšyje, susidūrus su austrų husarų kariuomene, B. Joselovičius žuvo.24 Už nuopelnus kovos lauke B. Joselevičius buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos ordinu Virtuti Militari ir Prancūzijos garbės legiono ordinu.25 Jo sūnus Josefas Berkovičius pratęsė tėvo kovą- kovėsi Kocko mūšyje, o vėliau, vykstant bendram lietuvių- lenkų sukilimui26, dalyvavo kaip kavalerijos būrio vadas ir ragino žydų tautybės karius palikti carinės Rusijos armijos gretas ir pereiti į lenkų pusę.27

XIX a. pr. Kretingos inventoriuose ,,žydų miestelyje‘‘ surašyta 28 dūmų su 120 žmonėmis, o likusioje Kretingos dalyje - 111 dūmų su 435 gyventojais. Taip pat minėtame inventoriuje buvo užfiksuota, kad žydų sinagoga stovėjusi Klaipėdos gatvėje. Kretingoje tuo metu jau buvo palyginus nemažai mūrinių pastatų, kurių mažiausiai du priklausė žydams- miesto aikštės ribose, priešais rotušę stovėjo Leibos Šapiros mūrinis namas; jo kaimynystėje taip pat būta mūrinio dviaukščio namo, priklausiusio Joseliui Aleksandravičiui. Jam įsiskolinus, namas atiteko kitam asmeniui.28 1842 m. grafas Steponas Pliateris nupirko žydų mūrinį pastatą ir įkūrė ten mokyklą.29 Iš tokių duomenų galima spręsti, kad praturtėjusi ir daugiau įtakos įgavusi miesto žydų bendruomenės dalis paliko ,,Naujamiestį“ ir apsigyveno pačioje miesto širdyje.

1852 m., paskelbus caro dekretą dėl žydų ,,Sėslumo ribos‘‘ visoje Rusijos imperijoje, Kretingos žydai nepakluso nuostatoms, kad žydai turi gyventi toliau negu 50 varstų nuo vakarinių šalies sienų.30 XIX a. antrai pusei netgi būdingas savotiškas atvirkštinis procesas- pavyzdžiui, 1868 m. grafui N. Zubovui priklausiusioje Kretingoje gyveno 2573 gyventojai, iš jų- 1509 judėjų tautybės (arba beveik 59%), 438 katalikai (17%), 362 (14%) stačiatikiai, 263 liuteronai (10%)31. Nedaug Lietuvos miestų turėjo net keturias stambias religines bendruomenes.

Nepaisant palyginti gausios žydų bendruomenės, Kretingoje, regis, buvo viena mūrinė sinagoga, kurią 1889 m. sunaikino gaisras (ji, be kita ko, po 1855 m. gaisro buvo pastatyta vietoj sudegusios už beveik 15 000 rb. valstybės paskolą).32 Po 1889 m. gaisro sudegusią sinagogą, taip pat žydų religinę mokyklą atstatyti padeda Sunderlando (Sunderland, Anglija) žydų emigrantai, palikę Kretingą XIX a. antroje pusėję bei suformavę pagalbos komitetą. Jo nariais buvo Israelis Jakobsas, B. Beršteinas, Galevskis, Israelis Harris, Ch. Gillis, J. Pearmanas ir kt.33

atstatytoji sinagoga 1936.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11. Atstatytoji žydų sinagoga 1936 m.

 

 

sinagogos vietoje viesbutis.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12. Sinagogos vietoje sovietmečiu pastatytas ,,Mėguvos" viešbutis (nebeveikiantis, Mėguvos g. 2).

Be to, 1892 m. Kretingos žydai kreipėsi į atitinkamas valdžios institucijas su prašymu leisti statydintis dar vieną sinagogą, motyvuojant tuo, kad esamų neužtenka 103- juose namuose gyvenantiems žydams.34

1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis Kretingoje gyveno 1202 žydai, sudarę 36% visų Kretingos gyventojų skaičiaus.35 Tų pačių metų Tilžėje leistas ,,Tėvynės sargas‘‘ pastebi, kad Kretingos miesto prekyba buvo sutelkta būtent žydų bei prūsų rankose, o „žemaičiai nedaug teprisideda“36. Tuo tarpu ,,Vienybė lietuvininkų“ pažymi, kad Kretinga yra laikoma vienu didžiausių prekybinių Žemaitijos miestų, kur verslu daugiausiai verčiasi žydai bei priduria, kad ,,atsiranda lietuvių, užsiiminėjančių prekyba, ir ne vienam juodabarzdžiui pradėjo pakaušį niežtėti, idant žemaičius sulaikyti‘‘37. Stambiausiai to laikotarpio prekybininkai buvo laikomi Giršavičius ir Kacelongenbogenas, kurie turėjo įsteigę bendrą parduotuvę su užsienietiškų vynų bei degtinės rūsiu38.

Nors XX a. pradžioje žydų gyventojų dar šiek tiek sumažėjo- 1902 m. Kretingos kahalui priklausė 1133 žydai39, buvo kreiptasi į atitinkamas valdžios institucijas su prašymu leisti pasistatyti dar vieną sinagogą. Galima manyti, šis žydų pageidavimas buvo patenkintas, nes 1906 m. Kretingoje jau stovėjo 2 sinagogos40. Tais pačiais metais čia veikė ir dvi žydų mokyklos- valstybinė bei privati41. Pastarąją išlaikė Rabinovičius, joje mokėsi apie 20 žydų vaikų. Taip pat mieste buvo 8 chederiai42. 1910 m. Kretingoje atidaryta privati dviklasė žydų mokykla berniukams.43

Kaip ir daugumoje Lietuvos teritorijos miestų ir miestelių, Kretingos žydų tarpe populiariausios buvo sionistinės idėjos. Kai kurie jų į savo istorinę tėvynę emigravo dar XIX a. Vienas tokių- Elezaras Drubinas, buvęs 1911 m. delegacijos, vykusios pas Rotšildus į Paryžių aptarti pagalbos Izraelio kolonijoms detales, narys.44

Kretingoje likusieji žydai įvairiais būdais stengėsi prisidėti prie savo istorinės tėvynės kūrimo ir vystymosi- vieni dalyvaudavo labdaringose organizacijose, kiti remdavo piniginėmis aukomis. Prieš penktąjį sionistų kongresą45 Kretingoje buvo parduota 200 šekelių.46

 

Kretingos žydai 1918-1940 metais

Verslas ir ekonomika

Nors po Pirmojo Pasaulinio karo ekonominė situacija buvo sudėtinga, žydai ir toliau užėmė prekybos bei amatų lyderių pozicijas. Tarpukariu Kretingoje veikė keletas stambesnių žydų įmonių, tačiau dauguma jų vertėsi smulkiuoju verslu. Kaip ir daugumoje Lietuvos miestelių, žydų verslo bei prekybos vieta koncentravosi miesto centre ir aplink jį esančiose gatvėse, taip pat pietinėje miesto dalyje. Dažniausiai ši teritorija buvo ir žydų gyvenamoji erdvė- ji apėmė Vytauto, Birutės, Kartenos, Gargždų, Daržų, Pirties, Palangos, Turgavietės gatves.

kretingos zemelapio fragmentas.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13. Kretingos miesto žemėlapio fragmentas (raudonai pažymėtos pagrindinės tarpukariu žydų gyventos gatvės; nr. 1- buv. sinagogos vieta; nr. 2- žydų kapinės; nr. 3- sala Akmenos upėje, kur kadaise taip pat gyveno žydai).

 

Vienas svarbiausių to laikotarpio verslininkų- Judelis Taicas. Iki Pirmojo Pasaulinio karo jis gyveno Darbėnuose (Kretingos r.). Po karo, persikraustęs į Kretingą, nusipirko medinį namą, kurio kieme stovėjo du ūkiniai pastatai. Juose vėliau buvo įkurti sacharino ir arbatos fabrikėliai47 (dabartinė “Senukų” parduotuvės vieta (Rotušės a.13 / Birutės g. 2)48).

arbatzoliu pakuotes.JPG

 14. Arbatžolių pakuotės su banderole fragmentas, 1930- 1940 m. Taico įmonė.

 Kartu su kretingiškiu Eniku Šeru, gyvenusiu Birutės g. (jo namas sudegė po 1991 m. gaisro), Judelis įkūrė įmonę pavadinimu “Taicas ir Šeras”. Joje buvo gaminamos žvakės ir sveriamos arbatžolės. Tikriausiai E. Šerui tai buvo nauja ir įdomi verslo rūšis. Mat iki karo jis vertėsi mėsininko amatu.49

1925 m. birželio 20 d. arbatžolių svėrimo įmonė oficialiai gavo pavadinimą „Virdulys“ ir virdulio ženklą. Teisę naudoti šį vardą ir ženklą suteikė Prekybos departamentas. Tas pats departamentas 1926 m. gruodžio 4 d. žvakių gamybos įmonei suteikė “Švyturio” vardą ir leido naudoti švyturio simboliką50. Žvakių verslu labiau rūpinosi E. Šeras, o arbatžolėmis J. Taicas.

stearino zvakiu pakuote.JPG

14. Arbatžolių pakuotės su banderole fragmentas, 1930- 1940 m. Taico įmonė.

Abiejuose fabrikėliuose vidutiniškai dirbdavo apie 8 darbininkai- pora meistrų prižiūrėdavo vidaus degimo variklį bei presus, o likusieji dirbdavo gamybos linijose kuriame nors iš šių fabrikų pagal poreikį51.

Be kita ko, 1937 m. Judelis Taicas dar sumanė atidaryti savo fabrikėlį ir gaminti sachariną. Jo įmonė gavo „Malūno“ vardą. Simboliu buvo pasirinktas malūno atvaizdas. Galima teigti, kad įmonė dirbo labai sėkmingai: per dieną buvo pagaminama 100 kilogramų sacharino, o vieno kilogramo kaina– 9 Lt. Taigi šis verslas buvo pelningas ir naudingas. E. Šerui mirus, Judelis suteikė įmonei naują vardą „Taicas, Judelis ir Ko“.52

taice ir shero fabrike.JPG

 16. Taico ir Šero fabrike „Malūnas" gaminamo sacharino – „saldžių tablečių “ – pakuotė. ~1940 m.

 1939 m. valstybiniu mastu buvo svarstomas klausimas dėl apskrities centro perkėlimo iš Kretingos į Palangą. Tuomet Kretingos namų savininkų draugija, kurią sudarė nemažas skaičius miesto gyventojų žydų, memorandumu kreipėsi į Ministrų kabinetą, reikšdama nepritarimą dėl Kretingos kaip apskrities centro statuso panaikinimo. Vienas iš pagrindinių jų argumentų buvo tai, kad Kretingoje be kelių stambesnių dirbtuvių veikia ir keli fabrikai.53 Nors nėra tiksliai nurodoma, kokie tai buvo fabrikai, galima manyti, kad mintyje turėta Taico bei Šero sacharino, arbatžolių ir žvakių gamyklėlės. Nežinia kaip minėtasis argumentas įtakojo Ministrų kabineto sprendimą, tačiau Kretinga iki Antrojo pasaulinio karo išlaikė savo kaip apskrities centro statusą.

kaledu zvakuciu pakuotes fragmentas.JPG

 

17. Kalėdų eglutės žvakučių pakuotės fragmentas, 1930- 1940 m. Taico fabrikas.

 

 

 

 

J.Taicas ir E. Šeras nebuvo vieninteliai to meto įmonių savininkai. Tauragės žydui Gitkinui nuo maždaug IV deš. vid. priklausė Kretingos tekstilės fabrikas. Jame buvo apdirbama australiška vilna, o audimui reikalingi verpalai importuojami iš Anglijos, Prancūzijos, Čekoslovakijos54.sacharino produkcijos reklaminis vezimas.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18. Sacharino produkcijos reklaminis vežimas Taico sacharino fabriko kieme. 1939 m.

Vis dėlto, dauguma Kretingos žydų užsiėmė smulkiuoju verslu bei amatais. Aronas Furmanas vertėsi gintaro apdirbimu (jo įmonė buvo Vilniaus gatvėje), Eiškė turėjo vilnų karšyklą (Žemaičių g.), A.Solovejus - koklių dirbtuvę (netoli geležinkelio stoties), D.Smalovičius (gyveno Birutės g.), įsigijęs du lengvuosius automobilius, kuriais samdomi vairuotojai vežiodavo keleivius55, o S. Rašas netgi nuomojo autobusus.

Nachmanas Špicas turėjo knygyną ir popieriaus krautuvę- jis bei kiti raštinės reikmenys buvo tiekiami ir Kretingos pranciškonų vienuolynui56. S. M. Šlaveliui ir Zalmanui Tubianskiui priklausė geležies parduotuvė, Josefas Fajansas vertėsi laikrodžių, Joselis Joselovičius- manufaktūros prekyba, Leizeris Kanas ir Icikas Kolumbas prekiavo kolonialinėmis prekėmis 57(t.y iš užsienio atvežtomis prekėmis), Abraomas Milneris- dažais, kosmetikos, elektros ir radijo prekėmis (jo parduotuvė buvo įsikūrusi Vilniaus g. 11 nr. pažymėtame name)58.

Limonado gaminimu Kretingoje vertėsi Beras Faivušas59, Šlioma Revzenas taisė žibalines lempas (liktarnas) , o Jakubas Golis60 bei Motelis Burštainas užsiėmė kalvystės amatu. Pastarojo dirbtuvė buvo įsikūrusi Palangos gatvėje 12 nr. pažymėtame name- ten pat siuvėja dirbo ir Rebeka Burštain. Kepurininko amatu vertėsi (Turgavietės g. nr. 7) Judelis Šeras61.

Mieste taip pat dirbo gana nemažas skaičius žydų tautybės mėsininkų - tai Aronas Grichmaharis, Zelė Kanteras, Šaras Mendelis, Davidas Zalmonas, Dovidas Maušė, Abromas Baškinas, Calė Gilis62.

Šeina Milner, Abraomas Solovejus ir Pešė Berkunaitė užsiėmė dantų gydymu63. Atkūrus nepriklausomybę, taip pat vėliau- XX a. 4 deš.- Kretingos apskrities vyriausiuoju gydytoju dirbo D. Gotšalkas64.

Be verslų bei amatų ekonomikai buvo svarbus Kretingos žydų liaudies banko atidarymas, kurio vienas iš vadovų buvo H. Gladšteinas65, taip pat žydų smulkaus kredito draugija66.

Visuomeninis gyvenimas, kultūra ir švietimas

Nors XIX a . pab. – XX a. žydų Kretingoje mažėjo dėl emigracijos į Palestiną67, tačiau jų bendruomenė ir toliau išliko aktyvi- dalyvavo visuomeniniame bei politiniame gyvenime, taip pat būrėsi į visuomenines, religines ir sportines organizacijas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kretingos žydai stengėsi aktyviai dalyvauti miesto visuomeniniame gyvenime. Vienas žydų bendruomenės atstovų- Mendelis Litvinas- ilgus metus dirbo ne tik Kretingos miesto taryboje68, bet ir buvo daugelio mieste veikusių žydiškų organizacijų skyrių narys.

1919 m. visoje Lietuvoje pradėjus kurti vietos savivaldos organus, buvo sudarytas Kretingos miesto žydų komitetas: į jį įėjo jau anksčiau minėtasis Mendelis Litvinas, taip pat Izraelis Faivušovičius, Jakovas Rabinovičius, Chonė Mejeris Švarcas, Elias Columbus, dr. Dovidas Kazlinskis, bet ir kiti garbūs Kretingos miesto žydų bendruomenės nariai69.

kretingos apskrities tarybos.JPG

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19. Kretingos apskrities tarybos ir valdybos nariai, tarp kurių būta ir žydų. 1923 - 1925 m.

Kiekvienais metais, vykstant rinkimams į Kretingos miesto savivaldybę, žydai pateikdavo atskirą sąrašą. Tiesa, dauguma vietų atitekdavo lietuviams- antai 1931 m. rinkimuose iš 9 išrinktų atstovų tebuvo vienas žydas- Saulius Izrailovičius, vienas didžiausių miesto prekybininkų70, o 1932 m. duomenimis, Kretingos burmistro padėjėju dirbo Peisachas Zegermanas.71

Įdomu tai, kad Kretingos savanorių gaisrininkų komandos (ji įsteigta 1907 m. ir veikė per visą Pirmojo pasaulinio karo laikotarpį72) didžiąją dalį nuo pat pradžių sudarė žydų tautybės asmenys- aktyviausi iš jų šioje veikloje buvo Mendelis Litvinas, S. Faivušovičius, Henechas Šmuilovičius, S. Izraelovičius, Joselis Joselovičius, H. Šeer ir Aronas Gritemacheris73.

Kretingoje veikė ,,Pirklių ir pramonininkų sąjungos‘‘ Kretingos skyrius, įsteigtas Nachmano Spico, Natano Resniko, Mejerio Švarco, Hiršo Tubjanskio ir Šavelio Izraelovičiaus iniciatyva74. Įdomu tai, kad bent jau iš pradžių šioje organizacijoje nedalyvavo stambiausi Kretingos miesto pramonininkai– J. Taicas ir E. Šeras.

Nuo 1920 m. veikė ,,Arbeterheim" Kretingos skyrius, kuriam tik susikūrus vadovavo Šoelis Leiba Presas75. Tais pačiais metais buvo įsteigtas ir ,,Izraelitų darbininkų kultūros draugijos‘‘ Kretingos skyrius76, kuriam vadovavo M. Zorchovičius. Ši draugija turėjo įsteigusi B. Boruchovo vardu pavadintus namus Palangos gatvėje, 7 numeriu pažymėtame name (ankstesnis adresas - Palangos g. 477. Kretingoje taip pat veikė ,,Kultur lyger".78

Tradiciškai savo vaikų švietimu žydai rūpinosi atskirai nuo kitų tautų atstovų - nuo 1920 (21?) m. Kretingoje veikė žydų pradinė mokykla, kurios mokinių skaičius vidutiniškai siekė 6079. Kai kurie žydų vaikai lankydavo lietuviškas mokyklas - antai 1929 m. Kretingos vidurinėje mokykloje mokėsi keturi žydų tautybės vaikai80.

Žydai turėjo ir savo progimnaziją, kuri buvo įsikūrusi A. Furmano gintaro dirbtuvėje. 1925 m. ji buvo uždaryta, o jos vietoje įkurta vidurinė mokykla su hebrajų dėstomąja kalba. Prie mokyklos įkūrimo labai prisidėjo žydų liaudies bankas, skyręs lėšas. Leidimą įkurti mokyklą davė Švietimo ministerija. Pirmuoju mokyklos direktoriumi paskirtas buvęs Jurbarko žydų gimnazijos mokytojas Nachmanas Višteneckis, mokytojavo Eta Bekerytė, Izraelis Magenceris, Dovydas Karlinskas ir Vincentas Dobrovolskis81.

Vokiečių okupacijos metai Kretingoje

Vokiečiai Kretingos miestelį užėmė jau pirmą karo dieną, beveik be jokio pasipriešinimo82. 1941 m. birželio 26 dieną Kretingos miesto karinis komisaras, ieškodamas žydų rabino Benjamino Perskio, padegė sinagogą, nes manė, kad jis tenai pasislėpęs. Sudegė mūrinė sinagoga ir miesto centras. Sudegė ir vienuolynas, ir dalis bažnyčios. Savitos architektūros miestas faktiškai prarado daugumą jo ypatumus reprezentavusių pastatų. 1942 m. parengtas Kretingos atstatymo projektas (autorius arch. V. Zubovas), tačiau jis nebuvo patvirtintas ir įgyvendintas. Sovietmečiu Kretinga buvo formuojama nepakankamai atsižvelgus į būtinybę atkurti jos architektūros savitumus.83

Vokiečių okupacija ypatingai tragiška buvo miestelyje gyvenusiems žydams, kurių tuo metu būta virš 1000. Tarp jų buvo ir pabėgėlių iš Klaipėdos. Birželio 26 d. buvo įsakyta visiems miestelio vyrams susirinkti turgaus aikštėje. Kartu su žydais suimti 50 lietuvių, kaltinamų komunizmu. (Vėliau 30 jų buvo paleista, o 20 sušaudyta kartu su žydais.) Tądien apie 200 vyrų buvo nuvežti už miesto, Palangos link į Kviecių miškelį ir sušaudyti.84

paminklas 1941 nuzudytiems.JPG

 20. Paminklas 1941 metų liepą nužudytiems 125 žydams iš Mosėdžio.

 

 

 

 

 

 

 

Nuo liepos 11 d. iki 18 d. Kretingos žydų kapinėse buvo sušaudyti apie 125 žydai iš Mosėdžio. Laikinai paliktos gyventi Kretingos žydų moterys, seneliai ir vaikai buvo uždaryti Pryšmančių dvare įsteigtame gete, tačiau ir jie 1941 m. rugpjūčio vid. - rugsėjo pr. buvo nužudyti85.

Tekstą parengė: Ieva Malukienė, Agnė Rymkevičiūtė ir Rita Šatrovaitė.

 

Iliustracijos

1. Kretingos muziejus, KrM GEK 3189.

2. Kretingos muziejus, KrM GEK- 3147.

3, 5, 6, 7, 8, 12, 20- iš asmeninio autorių archyvo, fotografuota 2006m. liepos mėn. 10-12 d.

4. Schema sudaryta pgl. 1771 m. miesto tikrosios būklės planą// Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004. P. 299.

9- 10. http://pl.wikipedia.org/wiki/Berek_Joselewicz.

11. Fotokopija iš: Rupeikienė M. Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra. Vilnius, 2003.

13. 1999 m. Kretingos miesto planas.

14. R. Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras.// http://www.jewishstudies.lt/index.php?1421074745.

15. Kretingos muziejus, KrM GEK- 6778.

16. Kretingos muziejus, KrM GEK- 13988.

17. Kretingos muziejus, KrM GEK- 11043.

18. Kretingos muziejus, KrM GEK- 17957/2.

19. Kretingos muziejus, KrM GEK- 3626.

Už pagalbą renkant medžiagą šio straipsnio autorės dėkoja:

J. Kanarskui- Kretingos muziejaus vadovui.

M. Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojoms,

Kretingos miesto savivaldybės darbuotojams.

Respondentams: Elenai Januševičiūtei, Antanui ir Stanislavai Puplesiams, Anicetai Bertašienei, Svetlanai Stropuvienei ir kitiems Kretingos gyventojams, sutikusiems papasakoti savo atsiminimus.

 

Nuorodos

1Baranauskas T. Lietuvos miestų ir miestelių pirmųjų paminėjimų datos// Voruta, 2006 m. nr. 4 [598]. P. 3.

2Kviklys B. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1991. P. 248.

3Ten pat. P. 249.

4Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004, P. 294.

5Ten pat.

6Rimša E. [sud.], Lietuvos heraldika, T. 1, Vilnius, 1998. P. 60- 61.

7http://ei.libis.lt:8080/arc/2003-3-1/0/b9107c7baf70d7b73714681e856f8ac7

8Kryževičius V. Žemaitijos miestai, Vilnius, 1981. P. 81.

9http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Kretinga/history.htm [žr. 2006-07-23].

10Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004, P. 297.

11Kanarsko J. pranešimas ,,Žydai Kretingos krašte‘‘, skaitytas 2004 03 12 Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Europos paveldo dienų renginyje, skirtame temai ,,Žydų kultūros paveldas Lietuvoje‘‘.

12Tyla A., Žygelis D. [sud.], Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, T. 2, Vilnius, 1997, P. 59.

131795 m.- aut. past.

14http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Kretinga/history.htm [žr. 2006-07-23].

15Kanarsko J. pranešimas ,,Žydai Kretingos krašte‘‘, skaitytas 2004 03 12 Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Europos paveldo dienų renginyje, skirtame temai ,,Žydų kultūros paveldas Lietuvoje‘‘.

16Ten pat.

17Ten pat.

18Tyla A., Žygelis D. [sud.], Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, T. 2, Vilnius, 1997, P. 62.

19Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004. P. 300.

20Aut. past.- 1765 m.

21http://pl.wikipedia.org/wiki/Berek_Joselewicz

22Ten pat.

23http://www.jewishencyclopedia.com/view.jsp?artid=810&letter=B [žr. 2006 08 20].

24Lempertas I. Litvakai. Vilnius, 2005. P. 26

25Ten pat.

261830- 31 m.- aut. past.

27http://pl.wikipedia.org/wiki/Berek_Joselewicz [žr. 2006 08 10]

28Tyla A., Žygelis D. [sud.], Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, T. 2, Vilnius, 1997, P. 300.

29Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004. P. 300.

30http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Kretinga/history.htm   [žr. 2006-07-23].

31Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004. P. 302.

32Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004. P. 302.

33http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Kretinga/history.htm  [žr. 2006-07-23].

34Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004. P. 304.

35http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Kretinga/history.htm  [žr. 2006-07-23].

36Tėvynės sargas, 1897 m. nr. 11. P. 14- 16.

37Kadaginiszkio žinutė apie Kretingos miestą// Vienybė lietuvininkų, 1894 m., nr. 33. P. 39.

38Kanarsko J. pranešimas ,,Žydai Kretingos krašte‘‘, skaitytas 2004 03 12 Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Europos paveldo dienų renginyje, skirtame temai ,,Žydų kultūros paveldas Lietuvoje‘‘.

39Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004. P. 305

40Ten pat.

41Ten pat.

42Kanarsko J. pranešimas ,,Žydai Kretingos krašte‘‘, skaitytas 2004 03 12 Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Europos paveldo dienų renginyje, skirtame temai ,,Žydų kultūros paveldas Lietuvoje‘‘.

43Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004. P. 305.

44Ten pat.

45Aut. past.- 1902 m.

46http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Kretinga/history.htm  [žr. 2006-07-23].

47Jablonskis I. Ką mena malūnų užtvankos. // Švyturys, 1967 m. nr. 83 [2561]. P. 3.

48Rotušės g. 13. [dab.]

49Kanarskas J. Pramonininkai Judelis Taicas ir Enikas Šeras Kretingą garsino arbatžolėmis, žvakėmis ir sacharinu//Švyturys, 2002 nr. 56 [7374]. P. 4.

50Ten pat. P. 4- 5.

51Jablonskis I. Ką mena malūnų užtvankos. // Švyturys, 1967 m. nr. 83 [2561]. P. 3.

52Kanarskas J. Pramonininkai Judelis Taicas ir Enikas Šeras Kretingą garsino arbatžolėmis, žvakėmis ir sacharinu//Švyturys, 2002 nr. 57 [7375]. P. 4- 5.

531939 m. vasario 17 d. Kretingos namų savininkų draugijos memorandumas Ministrų tarybai, LCVA, F. 379 Ap. 3 B. 63 L. 125- 128.

54Gužauskas A. Nuo dirbtuvėlės iki fabriko. // Švyturys, 1970 m. nr. 67 [3004]. P. 3 – 4.

55Kanarskas J. Kretingos žydai. // Švyturys, 1990 m. nr. 97 P. 3.

561921 m. Kretingos parapijos gyventojų sąrašas. // MBA KVF- 97.

57Kanarsko J. pranešimas ,,Žydai Kretingos krašte‘‘, skaitytas 2004 03 12 Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Europos paveldo dienų renginyje, skirtame temai ,,Žydų kultūros paveldas Lietuvoje‘‘.

58Kretingos vienuolyno gimnazijos išlaidų kvitas//MBA KVF-85, F 39. L. 29.

59LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 57 L. 1.

60Sąskaitos už 1926 m. gruodžio mėn. LCVA F. 1096 Ap. 2 B. 1.

611920 m. liepos 4 d. Prašymas Kretingos apskrities viršininkui dėl leidimo įregistruoti ,,Izraelitų darbininkų kultūros draugijos‘‘ Kretingos skyrių. LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 163 L. 47.

621919 m. spalio 2 d. Kretingos apskrities komiteto protokolas [nuorašas] LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 180 L. 47.

63Kanarskas J. Kretingos žydai// Švyturys, 1990 m. nr. 97 P. 3.

641926 m. lapkričio mėn. Kretingos apskrities gydytojų algų lapas. LCVA F. 1096 Ap. 2 B. 1 L.3.

65MBA F. 39- 84/7. L. 57.

66Kanarskas J. Kretingos žydai// Švyturys, 1990 m. nr. 97 P. 3.

67Miškinis, A. Kretinga. // Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 3, Kn. 2. Vilnius, 2004, P. 309.

681921 m. liepos 6 d. Kretingos apskrities tarybos protokolas, LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 70 L. 16.

69Kiti nariai: Jakovas Rabinovič, Jose Litvin, Maušė David, Leizer Burštein, Henuch Šer, Aron Furman, Saul Izraelovič, Natan Joseph, Šmaja Burškin // 1919 m. gegužes 4 d. Kretingos miesto izraelitų komiteto protokolas [nuorašas]. LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 180 L. 45.

70Naujai išrinktų miestų savivaldybių atstovų sąrašas//Savivaldybė, 1931 nr. 6. P. 26- 27.

71Kanarskas, J., Kretingos žydai. // Švyturys, 1990 m. nr. 97. P. 3.

72D. Siemaška 1918- 1928 m. gaisrų apžvalga//Savivaldybė, 1929 nr. 2 P.18- 19

73Sąrašas laisvanorių kuopos Kretingos miesto gaisrų gesytojų LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 278 L. 61.

741920 m. kovo 18 d. prašymas Kretingos apskrities viršininkui dėl ,,Pirklių ir pramonininkų sąjungos‘‘ Kretingos skyriaus įsteigimo LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 163 L. 36.

751920 m. lapkričio 16 d. centralinės draugijos ,,Arbeterheim’’ pranešimas Kretingos apskrities viršininkui LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 163 L. 73.

761920 m. liepos 4 d. Prašymas Kretingos apskrities viršininkui dėl leidimo įregistruoti ,,Izraelitų darbininkų kultūros draugijos‘‘ Kretingos skyrių. LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 163 L. 47.

771921 m. vasario 23 d. darbininkų draugijos prašymas Kretingos apskrities viršininkui LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 164 L. 4.

781923 m. kovo 9 d. ,,Kultur lyger’’ prašymas Kretingos apskrities viršininkui LCVA 1096 Ap. 1 B. 166 L. 124.

791921 m. Kretingos apskrities mokyklų sąrašas. LCVA F. 1096 Ap. 1 B. 278 L 1- 2.

80Kanarskas, J., Kretingos žydai. // Švyturys, 1990 m. nr.97. P. 3.

81Kanarsko J. pranešimas ,,Žydai Kretingos krašte‘‘, skaitytas 2004 03 12 Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Europos paveldo dienų renginyje, skirtame temai ,,Žydų kultūros paveldas Lietuvoje‘‘.

82Šoa (Holokaustas) Lietuvoje. sud. Levinsonas J., I dalis. Vilnius, 2001, P. 80

83Miškinis, A. Kretinga. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. Vilnius, 1999, P. 312-313.

84Šoa (Holokaustas) Lietuvoje. sud. Levinsonas J., I dalis. Vilnius, 2001, P. 80-81.

85Arūnas Bubnys. Lietuvių saugumo policija ir holokaustas (1941–1944). Kretinga // www.genocid.lt/Leidyba/13/bubnys.htm+kretinga+jews&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=1

2007-02-01
Žmonės
Izaokas Leiba Goldbergas

Gimė Šakiuose (1861–1932). Palestinofilų Hovevei Cion Vilniaus organizacijos lyderis, vienas iš Rusijos sionistų profesinių sąjungų organizacijos Histadrut vadovų. Dalyvavo daugelyje sionistų pasaulinių kongresų.

Ar žinote kad...?

Religingas žydas privalo laikytis 613 „Dievo įsakymų“ – micvų.