Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Kupiškis

I. Kupiškio žydų istorijos apybraiža

1. 1. Žydai Kupiškyje: XVII-XX a. pradžia

Žinoma, kad dabartinio Kupiškio ištakos – dvi gyvenvietės – Kupkiemis ir Levkalnis. Valdant kunigaikščiui Vytautui, į šias gyvenvietes atsikėlė nemažai žydų (1), kurie, rabino Efraimo Ošrio (2) teigimu, ir įkūrė Kupiškio miestelį. Toliau Kupiškio bendruomenės pradžia nepagrįsta istorijos šaltiniais ir žydų sklaidos tendencijomis labiau panašėja į legendą. Visgi, šaltiniai nedrąsiai konstatuoja žydų apsigyvenimo Kupiškyje pradžią. Manytina, kad žydai čia įsikūrė tik XVII amžiaus viduryje, tai liudytų ir vyskupo Mikalojaus Paco leidimas Kupiškio žydams statytis sinagogą, išduotas 1682 m. (3).

Po trečiojo Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimo1795 m. miestelis buvo prijungtas prie Kauno Gubernijos ir priklausė Ukmergės apskričiai (4). 1804 m. paskelbus “Žydų nuostatus” (“Žydų statutas”) skatinusiu keltis į miestus ar didesnius miestelius bei uždraudusiu žydams kurtis kaimo vietovėse ir ten užsiimti verslu, išaugo ir Kupiškio žydų bendruomenė, XIX a. antrame – trečiame dešimtmetyje sudariusi ne mažiau nei trečdalį gyventojų. XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Kupiškyje žydams priklausė 71 kiemas, tuo tarpu valstiečiai valdė 48, o miestelėnai – 45 kiemus (5). 1845 – 1848 m. miestelyje žydų skaičius siekė jau 1450 (6). Miestelyje veikė krautuvė aptarnavusi 33 aplinkinius kaimus (7).

Lentelė nr.1. Žydų skaičius Kupiškyje (8).

Metai

Gyventojų skaičius miestelyje

Žydų skaičius miestelyje

Žydų dalis miestelyje

1682

 

paminėta sinagoga

 

1765

 

760

53 namai

1819

  

30 proc.

1839

759 (164 kiemai)

 

71 kiemas

1845

 

1450

 

1860

3200 (143 namai)

  

1897

3742

2661

71 proc.

1919

 

2268

 

1923

2672

  

1935

2924

1444

54 proc.

1938

2830

1200

42 proc.

1939

3296

 

400 šeimų

1941

 

1500

 

1956

4127

  

1974

5300

  

1976

6000

  

XIX a. pabaigoje, dėl griežtėjančios carinės politikos, įstatymų ribojančių žydų verslą prasidėjo žydų emigracijos iš Lietuvos banga, į ją įsijungė ir dalis Kupiškio žydų, kurie emigravo į JAV ir Pietų Afriką. Tačiau emigracijos bangos žydų iš Kupiškio istorijos neištrynė (9). Remiantis 1897 m. vykusio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis Kupiškio žydų bendruomenė sudarė 71 proc. bendro miestelio gyventojų skaičiaus (10). XX a. pradžioje Kupiškyje būta stamboko žydų bendruomenės centro. Žydų metrikacijos punkto gimimų, sutuoktuvių ir mirties aktų knygos rodo, jog čia vykdyta ne tiktai vietos, bet ir Anykščių, Rokiškio, Troškūnų, Užpalių, Viešintų, Subačiaus bendruomenės narių registracija (11). Pirmojo pasaulinio karo metais dalis Kupiškio žydų pasitraukė į Vilniaus kraštą arba emigravo į Rusiją (12), nors pats miestelis didesnių nuostolių nepatyrė.

1.2. Kupiškio žydai tarpukariu (1918-1940m.)

1918 m. vasario 16 d. aktu paskelbus Lietuvos nepriklausomybę žydai pasireiškė kaip aktyvūs naujai susikūrusios valstybės piliečiai. Jie, nors patys priklausė nuo tautiečių užsienyje finansinės paramos, įvairiomis priemonėmis aktyviai rėmė naujai susikūrusią valstybę, kūrė įvairias labdaros organizacijas (13), moterų šalpos komitetus ir per užsienio žydų organizacijas rūpinosi naujai sukurtos Lietuvos kariuomenės šelpimu, ypač nepriklausomybės kovų metu. Analogiška buvo ir Kupiškio žydų pozicija. Jie ne tik rėmė Lietuvos kariuomenę finansiškai, bet ir kovojo su bolševikais, lenkais ir bermontininkais Lietuvos kariuomenės gretose. Pvz. 1919 m. gegužės 27 d. – birželio 1 d. šalia Kupiškio vykusių kautynių (14) metu žuvo Lietuvos kariuomenės trečiojo pėstininkų pulko eilinis Malcmanas, kuris buvo palaidotas Kupiškio žydų kapinėse (15). Tiesa, sprendžiant iš Kupiškio miesto našlių ir jų vaikų sąrašo, sudaryto po nepriklausomybės kovų pabaigos, galima daryti prielaidą, jog šis eilinis ne vietos žydas (16).

Atsikūrusios Lietuvos žydai itin stengėsi rūpintis savo bendruomenių gerove, jų socialiniu-visuomeniniu statusu, aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime. O čia juos įkvėpė ir Lietuvos delegacijos padarytas pareiškimas Paryžiaus Taikos konferencijos metu (1919 m.), jog kiekvienas Lietuvos žydas galės kreiptis į krašto vykdomosios valdžios atstovus savo gimtąja kalba. Istorinė patirtis išmokė Lietuvos žydus būti lojaliais kraštui kuriame jie gyveno, ir dauguma jų įvairiuose savo forumuose nedviprasmiškai pasisakė už Lietuvos valstybingumą ir įsitraukė į visuomenės politinį gyvenimą. 1918 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos nariais tapo trys Lietuvos žydai: Jakobas Vygodskis, Šimšonas Rozenbaumas ir Nachmanas Rachmilevičius. Jakobas Vygodskis, Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas, tapo pirmuoju Lietuvos ministru žydų reikalams Augustino Voldemaro 1918 m. gruodžio 5d. sudarytoje pirmojoje Lietuvos vyriausybėje (17).

Žydai taip pat rūpinosi ir savo bendruomenių atstovavimu ne tik valstybiniame, bet ir regiono lygmenyje. Jie stengėsi įtakoti valstybės politiką savivaldybėse, kėlė savo kandidatus į miestų ir miestelių tarybas, Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Ne išimtimi čia esantys pasirodė ir Kupiškio žydai, sudarę ne mažiau kaip 51 proc. miestelio bendruomenės (18). 1920 m. pradžioje, vykstant rinkimams į Kupiškio miestelio tarybą, žydai iškėlė savo kandidatus, kurie, lietuviams boikotuojant rinkimus, gavo daugumą balsų. Miesto tarybos pirmininku buvo išrinktas B. Alperavičius (19). Į miestelio tarybą taip pat įėjo: Lešinas, Menkinas, Traube, Kovalskis, Veicas, Kacas – septyni iš dvylikos miesto tarybos narių. Penkių lietuvių bloką sudarė: Augulis, Greimas, Kripaitis, Kulikauckas ir miestelio kunigas Tumelionis (20).

Politinių idėjų sklaidos spektre Kupiškio žydų bendruomenė nebuvo vienalytė. Ji pasižymėjo autonomizmo idėjomis bei stipria religine, jidišistine tradicijomis. Taip pat beveik visos sionistų, pasisakiusių už emigraciją į istorinę žydų tautos tėvynę Palestiną, partijos turėjo sau prijaučiančiųjų miestelyje. (Viso tarpukario Lietuvoje veikė daugiau kaip 20 sionistinių organizacijų (21).) Sionistai socialistai, bendrieji sionistai, kitos partijos, kaip ir Agudot Israel (22) (Izraelio Susivienijimas) turėjo savo skyrius. Todėl Kupiškio žydų bendruomenė tarpukariu pasižymėjo ne tik ekonominių veiksnių nulemta emigracija į Pietų Afriką (Keiptaunas, Johanesburgas (23)), Jungtines Valstijas, bet ir idėjinių veiksnių nulemta emigracija į Palestiną.

Išrinkus Kupiškio miestelio tarybą žydai iškėlė savo kandidatus ir Kupiškio burmistro vietą. Tačiau daugiau balsų surinko ir pirmuoju miestelio burmistru tapo lietuvis Juozakas. Tačiau nuo 1920 m. liepos 20 d. jis, pablogėjus sveikatai, eiti šias pareigas atsisakė. Tų pačių metų liepos 24 d. miestelio taryba priėmė nutarimą atleisti jį iš pareigų ir burmistru buvo išrinktas miestelio tarybos narys Isaakas Veicas. Šis, nežinia dėl kokių priežasčių, užimti burmistro vietą atsisakė ir pareigos, iki sekančio miestelio valdybos susirinkimo, buvo pavestos miesto tarybos nariui J. Jodeliui (24). Rugsėjo mėnesį burmistru tapo dar vienas miestelio tarybos narys žydas Lešinas (25).

Prasidėjus pabėgėlių iš Rusijos grįžimui, kurioje buvo apie 100 000 iš Lietuvos karo metais ištremtų arba pabėgusių žydų (26) - išaugo ir Kupiškio žydų bendruomenė. 1919 m. Kupiškio apskrities protokole rašoma, kad mieste jau gyvena 2 228 žydai (27). Žydų grįžimas iš Rusijos sukėlė didelį vietos lietuvių nepasitenkinimą (28), kadangi iškilo jų turto gražinimo, taip pat asmenų iškeldinimo iš užimtų pastatų klausimai (29). O daugumą miesto taryboje turėjusi žydų bendruomenė į savo tautiečių prašymus reaguodavo ypatingai jautriai ir neatsisakydavo atlaisvinti užimtus pastatus nuo nepageidautinų gyventojų (30). (Blogiausiu atveju, nepavykus greitai atlaisvinti užimtų pastatų, būdavo priimamas nutarimas mokėti nuomą savininkui iki nekilnojamojo turto grąžinimo ir įsikėlusiųjų iškeldinimo (31).)

Lietuvių ir žydų bendruomenių pagrindinės socialinės – ekonominės veiklos sritys tarpukariu itin skyrėsi. Jei lietuvių tarpe užsiimančių žemdirbyste buvo bene 80 proc., (rusų, lenkų bendruomenių besiverčiančių žemdirbyste procentas Lietuvoje yra panašus), tai tuo tarpu kupiškiečiai žydai šia veikla visiškai nesižavėjo, o vertėsi smulkia prekyba, amatais, ypač tarpininkavimu (32). Lietuviai šia veikla nesižavėjo. Be to, lietuvius, erzino žydų ūkinėje veikloje taikomi būdai. Tai liudija ir šis pavyzdys: 1920 m. grūdų kainos Kupiškyje smarkiai išaugo. Atsižvelgdama į situaciją miesto taryba priėmė nutarimą uždraudžiantį išvežti rugius iš Kupiškio miesto bei stoties (33). Tačiau žydų verslininkai šio nutarimo nepaisė ir gabeno grūdus slapčia. Čia lietuvius ypač papiktino neetiškas miesto tarybos nario Kaco poelgis, kuris buvo pagautas vežant rugius 1921 m. gruodžio 22 naktį (34).

1. 3. Kupiškio žydų švietimo ir socialinė sistema tarpukariu

Kupiškio žydų bendruomenės švietimo ir socialinė sistema tarpukariu, kaip ir visoje Lietuvoje, klestėjo. Trečiajame dešimtmetyje miestelyje veikė ješyva, Toros studijų mokykla (Talmud Tora), “Javnės”, Tarbut pakraipos mokyklos, Jidišo mokykla bei biblioteka. Čia buvo įsikūrusios Toros studijų bendruomenės, tokios kaip Tiferet Bachurim (Jaunimo grožybės). Taip pat veikė labdaros organizacijos – Linat Hazedek, Hanchnasat Kalla ir paskolų fondas. Miestelyje taip pat veikė žydų vaikų darželis, vaikai mokydavosi vienoje iš dviejų žydų pradžios mokyklų. Darželis, išlaikomas tik žydų bendruomenės lėšomis, negaudamas papildomo valstybinio finansavimo, vertėsi sunkiai (35).

1.3.1. Žydų pradžios mokyklos Kupiškyje

Kupiškyje veikusios dvi žydų pradžios mokyklos, dėstomąja jidiš ir hebrajų kalbomis, nebuvo labai didelės ir vertėsi taip pat gana sunkiai. Pvz. jidiš mokykla, veikusi atskirame, iki šių dienų išlikusiame pastate (dabar - P. Matulionio gatvė Nr.3) (36), vos sudurdavo galą su galu. Joje 1931 metais dirbo vos 3 mokytojai (37). Lankantys mokyklą mokiniai turėdavo dėvėti tamsiai rudos spalvos uniformas, būti užsimovę juodomis kojinėmis. Keturių skyrių mokyklos studijų programos pagrindą sudarė pasaulietiniai dalykai (38). Prie mokyklos buvusiame dideliame kieme žaidimus žaisdavo ir žydų ir lietuvių vaikai.

 1. Buvusi žydų pradinė mokykla.jpg

 

 

 

 

 

 

 

1. Buvusi žydų pradinė mokykla  (kiemo pusė).

1.3.2. Kupiškio gimnazija

Savo vaikus, kartu su lietuviais, žydai leisdavo ir į Kupiškio gimnaziją. Kupiškio, Saulės Draugijos mokykla buvo įkurta dar 1916 m. kunigo A. Kripaičio iniciatyva (39). (Kitais duomenimis remiantis mokykla atidaryta 1917 m. (40)). 1919 m. mokykla tapo progimnazija (41), o nuo 1925 m. sausio 1 d. buvo suvalstybinta ir gavo vidurinės mokyklos statusą (42). 1936 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos švietimo ministras suteikė mokyklai teisę plėstis iki gimnazijos. Tuo metu mokyklos 1-4 klasėse jau mokėsi 303 vaikai. 1928-1929 mokslo metais mokykloje mokėsi 169 mokiniai, tarp jų - 21 žydaitė (43). Tiesa, XX a. trečiajame dešimtmetyje mokyklą lankė tik žydaitės. Tai įrodo mokyklos moksleivių sąrašai, kuriuose nėra įrašyta nei vieno žydų kilmės berniuko (44). (Berniukai gimnaziją ėmė lankyti tik nuo ketvirtojo dešimtmečio pradžios.) Šios įstaigos direktoriumi nuo 1938 m. kovo 1 d. paskirtas Teodoras Blinstrubas (45).

Gimnazijoje žydai mokėsi kartu su lietuviais. Jiems buvo dėstoma lietuvių, vokiečių, prancūzų kalba, istorija, geografija, rankdarbiai ir kita. Mokinės mokomos siuvimo mašinomis amato (46). Suprantama, buvo dėstoma ir tikyba. Žydų tikybos dėstymui mokytojas turėjo dvi darbo valandas, kai tuo tarpu katalikų tikybai skirta 12, lietuvių kalbai 6, istorijai 15, vokiečių 24, aritmetikai 12 valandų ir t.t.(47)

2 Žydai gimnazistai kartu su lietuviais.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. Žydai gimnazistai kartu su lietuviais (48).

Kupiškio gimnazijoje nuolatos dirbo 14 mokytojų: dvylika lietuvių, vienas rusas ir laisvai samdomas dešimtos kategorijos tarnautojas žydas (50), vieną kartą į savaitę turėjęs dvi pamokas ir dėstęs tikybą žydų tautybės vaikams (51). Juo, 1929 – 1932 m. dirbo “Javnės” pakraipos mokyklą baigęs, rabinas Ofmanas Motelis (52). Savo paties prašymu iš gimnazijos jis buvo atleistas 1932 m., į jo vietą, nuo 1932 sausio 1 d. buvo paskirtas “Telšių rabinų seminariją lankęs mokytojas Mejeris Jankelovičius” (53), kuriam leidimą dėstyti vienerius metus 1931 m. gruodžio 23 d. suteikė Kupiškio miesto rabinas Z. Perčauskis.

3 Leono Stuokos Gucevičiaus vardo gimnazija šiandien.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Leono Stuokos Gucevičiaus vardo gimnazija šiandien (49) (2005)

 4 Kupiškio miesto rabino Z. Perčauskio leidimas.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. Kupiškio miesto rabino Z. Perčauskio leidimas (54).

5 1932-1935 m. žydų tikybą dėstęs M. Jankelovičius.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5. 932-1935 m. žydų tikybą dėstęs M. Jankelovičius (55)

1932-1933 mokslo metais Kupiškio gimnazijoje mokėsi 261 mokinys (137 berniukai ir 124 mergaitės): iš jų 4 žydų berniukai bei 12 mergaičių (56). Vėliau žydų kilmės vaikų skaičius dar išaugo - 1935 m. “žydų tikyba” dėstyta jau 25 mokiniams (57). (Pvz. 1935 m. balandį, taip pat gegužę bei liepą (58).) 1935-1936 mokslo metais gimnaziją lankė jau mažesnė, septyniolikos vaikų, grupė, kuriai tikybą, nuo 1935 m. rugsėjo 17 d. (59) dėstė Panevėžio rabinų seminariją 1910 m. baigęs (60) chasidų rabinas (61) Izraelis-Noechas Chackevičius (62), gavęs Lietuvos Rabinų Vykdomojo Komiteto bei Švietimo Ministerijos Departamento leidimus (63). Jis, su 48-rių metų amžiaus žmona Chana Rivka Chackevičiene (64) gyveno Gedimino g. 14 name.

 

1.3.3. Kupiškio savanorių gaisrininkų draugija

Tarpukario Kupiškyje veikė ir savanorių ugniagesių draugija – gyventojų iniciatyvabuvo buvo įkurta “Savanorių ugniagesių asociacija”. Iki 1925 m. rugsėjo mėnesio joje buvo 178 nariai. Ji įregistruota Panevėžio miesto ir apskrities Viršininko būstinėje tų pačių metų rugpjūčio 5 d. (65) Šios draugijos veikla tapo viena pagrindinių miestelio gyventojų bendradarbiavimo sričių, jos nariais tapo tiek žydai tiek lietuviai: draugijos valdyboje pirmininko pareigas ėjo Jonas Čečiškinas, vicepirmininko – Benjaminas Mejerovičius, iždininko – Nochemas Šmidtas, sekretoriaus – Jurgis Žalneriūnas. Valdybos būstinė buvo Kupiškyje (66). 1933 m. gaisrininkų draugijai vadovavo Noachas Jachilevičius, vicepirmininko pareigas ėjo Hilelis Muzikantas, kasininko – Isaakas Veicas. Vėliau jie dar kelerius metus užėmė vadovaujančius postus. Iki 1939 metų sausio 1 d. 112 draugijos narių buvo lietuviai, 32 žydai (67).

Žydų gyvenimą tarpukario Kupiškyje, būtų galima laikyti bene idealiu: žydai buvo vyraujanti miestelio dauguma pakankamai savarankiškai sprendusi savo bendruomenės pagrindinius gyvavimo klausimus. Esant reikalui bendradarbiauta su lietuviais miesto apsaugos organizavimo (68), gaisrų gesinimo, padegėlių šelpimo, labdaros dalijimo (69) bei kituose klausimuose. Tačiau ženklesnio bendruomenių suartėjimo pasiekta nebuvo. Žydai pasižymėjo pakankamai dideliu atskirumu nuo lietuvių, užsiangažavimu religijoje. Beje, ir lietuviai į žydus žiūrėjo pakankamai ribotai: žydų atžvilgiu vyravo bendrosios, krikščioniškosios fobijos ir stereotipai, menkas šalia gyvenusios tautos papročių išmanymas, niekuo nepagrįsti įsitikinimai žydus naudojant krikščionių vaikų kraują macams – prieš Velykas kepamiems neraugintos duonos paplotėliams (70) ir pan. kėlė lietuvių nepasitikėjimą žydais. (Tai įrodo 1930 m. balandį, prieš Velykas, netoli Kupiškio įvykęs incidentas su kaimyninio Bukėniškių kaimo žydais, apkaltintais ketinimu pagrobti berniuką (71).)

Šios tendencijos, taip pat moderniojo antisemitizmo tendencijos, Lietuvoje paaštrėjo trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje, miestuose augant lietuvių buržuazijos skaičiui, didėjant ekonominei konkurencijai. Jas stiprino ir iš Vokietijos sklidę permainų vėjai. Ketvirtajame dešimtmetyje, pagrindus naujų stereotipų žydų atžvilgiu plėtotei, padėjo tarptautinės situacijos pokyčiai. Iki visiško kraštutinumo šias tendencijas privedė ir Lietuvos valstybės bejėgiškumas tarptautinėje arenoje ir kapituliacija prieš SSRS 1940 m. birželio 14 d.

1. 4. Kupiškiečiai pirmosios sovietinės okupacijos metais

Prasidėjus pirmajai Lietuvos sovietinei okupacijai Kupiškyje iš miesto seniūno pareigų buvo atleistas Noachas Jachilevičius, jas ėjęs nuo 1936 m. (72), atleistas Kupiškio gimnazijos direktorius Teodoras Blinstrubas, į miestelį atkelti okupacinėms institucijoms patikimi sovietiniai aktyvistai, pradėta riboti žydų religinės mokyklos, (vadovo Efraimo Oršy), veiklą (73), išvaikyta Kupiškio savanorių gaisrininkų draugija. Visos jaunimo bei moksleivių organizacijos, išskyrus kompartijos padalinius, uždraustos. Prasidėjo miestelio gyventojų ekonominės veiklos ribojimas ir nuosavybės nacionalizacija (74). Daugumai miestelio verslininkų žydų, turėjusių nedideles krautuvėles, teko kreiptis į rajono Vykdomąjį Komitetą siekiant gauti jų nuosavybę liudijančius ir tolesnę veiklą leidžiančius dokumentus (75). Iš nacionalizuoto, žydams priklausiusio, “Audimo” fabriko buvo atleisti visi meistrai ir specialistai. (Remiantis bendra praktika, nacionalizuotose žydų įmonėse savininkai, bent laikinai, būdavo paliekami eiti direktorių arba prižiūrėtojų pareigas, tačiau vėliau į vadovaujančiuosius postus imtasi kelti sovietinei sistemai palankius asmenis. Iš vadovaujančiųjų pareigų pašalinus tikruosius savininkus, su nauja valdžia prasidėjo apgavystės, vagiliavimas įmonėse, krito darbo kokybė bei našumas (76).)

Politinių permainų vėjas pasiekė ir Kupiškio valstybinę gimnaziją, kuri tapo vidurine mokykla. Be to, kad buvo atleistas mokyklos direktorius, pasikeitė dalis mokytojų, iš Panevėžio I vidurinės mokyklos atkeltas žydų tautybės mokytojas Aizikas Abelskis – matomai patikimas naujosios sistemos šalininkas (77). Atsirado mokykloje ir komunistinės veiklos organizatoriaus (komsorgo) pareigybė. Imtasi dėstyti rusų kalbą, SSSR konstituciją, nutrauktas tikybos mokymas. Remiantis LSSR Švietimo Liaudies Komisariato raštu bei aplinkraščiais, atsakingųjų Kupiškio institucijų iniciatyva 1940 m. sausio 7 d. imtasi auklėti miesto gyventojus bei jaunuomenę sovietine dvasia: raginta švęsti sovietines šventes, rengti minėjimus, siekta įtraukti gyventojus į įvairius okupacinės valdžios kuriamus organizacinius komitetus bei saviveiklos kolektyvus. Atsakingose Kupiškio institucijose svarstytas ir Kupiškio jaunuomenės “bendradarbiavimo su darbo žmonėmis klausimas”.

1940 m. rugsėjo mėnesį buvo įkurta Kupiškio komjaunimo organizacija, kurios gretose buvo ir miestelio žydų jaunuomenės. (78).) Pirmajame susirinkime sekretoriumi išrinktas vietinis žydas Izraelis Geršūnas (79). Įsikūrusi komjaunimo organizacija siekė aktyviai dalyvauti miestelyje kuriant naująją, sovietinę tvarką. 1941 m. sausio 21-22 d. Kupiškio vidurinėje mokykloje rengiat Lenino mirties 17 metų sukaktuvių minėjimo programą sudaryta komisija rengė ideologiškai angažuotas paskaitas, sovietinės literatūros skaitymo valandėles, mokė dainuoti revoliucines dainas (80). Taip pat siekta įtraukti jaunimą į sovietinės simbolikos ruošimo procesą, Didžiojo Spalio Revoliucijos metinių, Raudonosios Armijos 23 metų sukaktuvių minėjimą bei filmų peržiūras vasario 22 d. miestelio vidurinėje (81). Stengtasi įraukti mokinius į bendro su mokytojais komiteto veiklą ruošiantis gegužės 1 d. “iškilmėms” (82).

Po 1940 birželio 14 d. SSRS ultimatumo Lietuvai sekęs Raudonosios Armijos karinių dalinių įvedimas žymėjo dvidešimt dvejus metus trukusios nepriklausomybės galą. Šio laikotarpio įvykiai stipriai pakeitė bendrą šalies mikroklimatą ir įtakojo nepasitenkinimo žydais atmosferos plitimą visoje lietuvių visuomenėje. Žydų jaunimo demonstratyvi prosovietinė orientacija pirmosiomis okupacijos dienomis, aistringas įsijungimas į okupacinės valdžios organizacines struktūras, įsitraukimas į okupacinės valstybės biurokratinio-administracinio aparato veiklą, dalyvavimas administracinėje ir operatyvinėje veikloje, 1941 m. birželį prasidėję Lietuvos gyventojų trėmimai, kurių metu išvežta apie 30 tūkst. šalies gyventojų, įvairių komunistinių švenčių bei minėjimų miestelyje organizavimas nulėmė lietuvių įsitikinimą, jog žydai palaiko komunistinę ideologiją. Lietuviai nekreipė dėmesio į nacionalizacijos pasekmes žydams bei tai, kad birželio trėmimų metu buvo ištremta ir apie 3000 žydų sionistų, bundistų, pramonės įmonių ir fabrikų savininkų.

1. 5. Kupiškio žydų bendruomenės sunaikinimas

6 Kalėjimas kuriame buvo laikomi žydai.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

  

 

6. Kalėjimas kuriame buvo laikomi žydai (86) (2005).

1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos – SSRS karui ir Lietuvą okupavus vokiečiams, pasikeitė ir Kupiškio žydų gyvenimas. Dauguma jų buvo sutelkti mažame gete Sinagogos – P. Pajarskio gatvių teritorijoje. Netrukus prasidėjo fizinis jų bendruomenės naikinimas. Iš kalėjimo (dabar Gedimino g. 33, bei pastatas šalia), kuriame Kupiškio žydai buvo laikomi, suimtuosius varydavo į už miestelio esančią teritoriją – prie Laisvamanių bei naujųjų žydų kapinių, kur ir sušaudydavo (83). Kai kurie žydai bandė gelbėtis apsikrikštydami, 1941-ųjų birželio 26-ąją, trečiadienį, apie 40 šeimų pabėgo į Sovietų Sąjungos gilumą su besitraukiančia Raudonąja armija. Tačiau didžioji dauguma buvo sušaudyta paskutinėmis birželio dienomis bei liepos mėnesį, kartu su daugiau nei 6 000 Šimonių, Rokiškio, Vabalninko ir kitų valsčių lietuvių ir vietinių rusų, įtartų simpatijomis raudonųjų valdžiai (84). Tie, kuriems pavyko pabėgti į SSRS gilumą, po karo grįžę gimtinėn įsikūrė Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje (85).

7 Partizaninio karo metais (1944-1953 m.) šiame pastate kalinti ir už Lietuvos nepriklausomybę kovoję partizanai (87).jpg (7 Partizaninio karo metais (1944-1953 m.) šiame pastate kalinti ir už Lietuvos nepriklausomybę kovoję partizanai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

7. Partizaninio karo metais (1944-1953 m.) šiame pastate kalinti ir už Lietuvos nepriklausomybę kovoję partizanai (87) (2005). 

 

II. Žydų gyvenamoji erdvė KupiškyjeIki XVIII a. devintojo dešimtmečio pradžios Kupiškio miestelyje buvo šešios pagrindinės gatvės: Anykščių (Onyksztyńska), Budrionių (Budrewska), Karališkoji (Królewska), Kazliškio (Kozłova), Skaugų (Skowogolska), Svėdasų (Swiadoska), kuriose gyveno žydai bei vienas kitas bajoras. XVIII a. devintojo dešimtmečio pradžioje kilus gaisrui miestelis smarkiai nukentėjo. Sudegė bažnyčia (88), klebonija, 5 klebonijos jurisdikos gyventojų sodybos, 8 žydų bravorai bei visa eilė miestelio gyventojų namų. Tik gatvių galuose liko skurdžių ir dvarui nieko nemokančių 15 katalikų daržininkų ir 5 žydų kampininkų trobelės (89). (Nuo 1771 m. Kupiškis priklausė didikams Čartoriskiams, iki to – XVIII a. – Tyzenhauzams (90).)

Gaisro metu labiausiai nukentėjo šios gatvės: Anykščių gatvėje - 1 katalikų, 11 žydų namų, Budrionių gatvėje – 6 katalikų, 1 žydo namas, Karališkoje gatvėje – 1 katalikų, 1 žydo namas, Kazliškio gatvėje sudegė – 8 katalikų, 7 žydų namai, Svėdasų gatvėje - arba pačioje turgavietėje – 3 katalikų, 20 žydų namų. Gaisro metu taip pat sudegė ir 2 seni, griūvantys žydų bravorai. Anykščių gatvėje liko nesudegę – 1 katalikų, 3 žydų namai, Skaugų gatvėje – 3 katalikų ir 5 žydų namai (91). Sudegė pastatai buvę miestelio centre. Per gaisrą miestelį paliko nemažai valstiečių, kurie po to į miestelį nebegrįžo, o pasistatė namus savo sklypuose, taip sudarydami Aukštupėnų, Račiupėnų ir Smilgių kaimus (92). Tuo tarpu žydų gyvenamoji dalis Kupiškyje atsistatė ir plėtėsi. 1789 m. miestelyje buvo 45 žydų bei 61 valstiečių dūmai. Kupiškio priemiestyje, Zuntėje, buvo 2 dūmai krikščionių ir 1 žydų (93).

8 Kupiškio miestelio planas. 1866 m..jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8. Kupiškio miestelio planas. 1866 m. (94) .

Kupiškio žydų bendruomenė ir jos gyvenamoji erdvė vėl išaugo caro vyriausybei apribojus žydams galimybes kurtis kaimo vietovėse. XIX a. antrame – trečiame dešimtmetyje žydų pastatai užėmė ne mažiau nei trečdalį visos miestelio teritorijos. Žydai telkėsi glaustu ratu, miestelio centre. XIX a. septintojo – aštuntojo dešimtmečio sandūroje Kupiškyje buvo jau devynios gatvės. Pagrindinės buvo: Karališkoji, Dvaro, Rinkos (dabar Lauryno Stuokos - Gucevičiaus aikštė). kaip liudija 1842 – 1843 metų sandūroje sudarytas Kupiškio miestelio planas (96), miestelis tuo laikotarpiu viso skirstytas į 229 sklypus. Žydams, kurių miestelyje gyveno 101 šeima, tuo metu priklausė apie 70 proc. miestelio centro pastatų, kur (pvz. Rinkos aikštės viduryje) stovėjo daugybė mažų ir skurdžių krautuvėlių. Katalikai (107 valstiečių šeimos (97)), gyveno aplink miestelį esančiose gatvėse. Tai savo atsiminimuose liudija ir E. Glemžaitė – Dulaitienė (98) bei prof. Povilas Matulionis (99).

9 Šiuolaikinis Kupiškio žemėlapis (95)..jpg (9 Šiuolaikinis Kupiškio žemėlapis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

9. Šiuolaikinis Kupiškio žemėlapis (95).

Nuo XIX a. pabaigos iki XX a. trečiojo dešimtmečio pradžios miestelio architektūra praktiškai nekito. Miestelyje dominavo mediniai vieno aukšto pastatai, dengti šiaudiniais stogais, taip pat čia glaudėsi dešimtys medinių namelių ir lūšnų su priestatais. Žydų statyti namai buvo lengvai atpažįstami. Jiems būdingi trys langai vienoje sienoje, nuolaidus stogo skliautas. Kad būtų patogiau užeiti į parduotuvę, buvo mūrijami dviejų ar trijų pakopų laiptai, o neturtingas savininkas padėdavo didelį lauko akmenį. Šalia kai kurių namų stovėjo nedidelis suoliukas, padarytas iš dviejų į žemę įkastų rąstgalių ir skersai pritvirtintos lentos (100). Daugumos pastatų būklė buvo labai prasta, namai apleisti, gatvės siauros, pats miestas gana apsileidęs ir purvinas (101).

10 Kupiškis. Gedimino gatvė. 1932 m.(102).jpg (10 Kupiškis. Gedimino gatvė. 1932 m

 

 

 

 

 

 

 

  

10. Kupiškis. Gedimino gatvė. 1932 m.(102)

Trečiojo dešimtmečio viduryje miestelis išaugo ir pagražėjo: akmenimis buvo išgrįsta turgavietė ir šalia jos esančios, centrinės miestelio gatvės, išvesti cementiniai šaligatviai, sutvarkytas gatvių apšvietimas (103). Iki nūdienos, mažiausiai pakeista, autentiška išliko Sinagogos gatvelė, dabar esanti pačiame miestelio centre ir susidedanti iš dviejų skirtingų dalių (pradžia prieš keliolika metų išasfaltuota, dešinysis sparnas likęs autentiškas, grįstas akmenimis). Tarpukariu ji vedė iš sinagogos į žydų namelius, kurių, daugiau ar mažiau pakeistų, yra išlikusių iki šiol ne tik šioje, bet ir šalimais esančiose P. Pajarsko, P. Matulionio gatvėse.

Yra kupiškėnų, menančių čia gyvenusį stiklininką. Kupiškietis Kazimieras Lisevičius pamena žydą Grenką, veždavusį su karietaite keleivius į geležinkelio stotį ir iš jos. Šioje gatvelėje taip pat gyvenęs vienas iš žymesnių miestelio žydų bendruomenės narių – Kupiškio savanorių gaisrininkų draugijos narys, vicepirmininkas – Hilelis Muzikantas. Čia būta ir keleto kalvių.

XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje Sinagogos gatvelė gavo Rapolo Čarno vardą. Jos pavadinimas atkurtas tik po Nepriklausomybės paskelbimo. Dabartiniai gatvelės gyventojai yra įsikūrę jau pokario metais, seniau čia gyvenančių – tik vienas kitas.

11 Dalis Sinagogos gatvelėje išlikusių medinių žydų gyvenamųjų namų (104) (2005)..jpg (11 Dalis Sinagogos gatvelėje išlikusių medinių žydų gyvenamųjų namų (104)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12 Dalis Sinagogos gatvelėje išlikusių medinių žydų gyvenamųjų namų (104) (2005)..jpg (12 Dalis Sinagogos gatvelėje išlikusių medinių žydų gyvenamųjų namų (104)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11. Dalis Sinagogos gatvelėje išlikusių medinių žydų gyvenamųjų namų (104) (2005).

 

III. Kulto pastatai ir objektai

3.1. Sinagoga

Pirmieji šaltiniai apie žydų kulto pastatus Kupiškyje užsimena nuo septynioliktojo amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios. Vienas pirmųjų tokio pobūdžio šaltinių – 1682 m. vyskupo Mikalojaus Paco leidimas Kupiškio žydams statytis sinagogą. Po to, sinagoga, rašytiniuose šaltiniuose, paminima 1722 m. (105) Vėliau, tiek istoriografijoje, tiek amžininkų atsiminimuose, minimos jau trys Kupiškio žydų sinagogos: Kupiškio Didžioji (dabartinė biblioteka L. Stuokos-Gucevičiaus a. 3a.), chasidų sinagoga ir mitnagidų maldos namai (beit midraš) (106). Pastarieji, anot amžininkų, buvo įsikūrę viename pastate, tik atskiruose jo priestatuose ir sudarė tarsi savotišką kvartalą.

Pagrindinė miesto sinagoga buvo dviejų aukštų. Čia, anot vietinių, rinkdavosi senojo tikėjimo žydai (107) – apie ortodoksus žydus kalbėjo mitnagidų nuo chasidų pernelyg neskyrę vietiniai. (Kada Kupiškyje atsirado pirmieji chasidai istoriografija nebyloja. Visiškai tikėtina, kad chasidizmu susižavėjo dalis vietinių žydų, aštuoniolikto amžiaus antrojoje pusėje Ukrainoje atsiradus religiniam chasidizmo judėjimui ir LDK žydų bendruomenei suskilus į chasidus ir mitnagidus. Realu ir tai, kad Rusijos carui Aleksandrui II įvedus naujus suvaržymus “sėslumo ribai” į Lietuvą atvyko nemažai žydų iš Baltarusijos ir Ukrainos, dalis kurių galėjo apsigyventi Kupiškyje.)

13 Trys Kupiškio sinagogos (108). (1937 m.) Buvusios sinagogos (dabar Kupiškio viešosios bibliotekos) šiaurinis fasadas (109)..jpg (13 Trys Kupiškio sinagogos (108). (1937 m.) Buvusios sinagogos (dabar Kupiškio viešosios bibliotekos) šiaurinis fasadas

 

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

12. Trys Kupiškio sinagogos (108). (1937 m.) Buvusios sinagogos (dabar Kupiškio viešosios bibliotekos) šiaurinis fasadas (109).

 

Sinagogoje vyrai ir moterys melsdavosi atskirai: vyrai – pirmajame aukšte, moterys – antrajame. Atskiri buvo ir įėjimai į sinagogą. Iš pasakojimų matyti, kad sinagogos būta puošnios. Šviesiai mėlynai dažyti skliautai, išpiešti debesimis ir žvaigždėmis (110). Spinta kurioje saugotas Toros ritinys (Aron kodeš) buvo medinė, dekoruota medžio raižiniais. Per 1876 metų Kupiškio gaisrą ji sudegė. Gaisro metu nukentėjo ir pati sinagoga. Šalia sinagogos stovėjo bendruomenės tarnautojo, ritualinio skerdiko “riezniko” (šocheto), mokančio skersti gyvulius ir paukščius pagal žydų teisę, namai. Kelią į jo namus buvo galima atsekti pagal kraujo žymes, kurias palikdavo “žydelkos besinešančios papjautų gyvulių ir paukščių mėsą” (111). Netoli nuo sinagogos, šalia upės Kupos (dabar Gedimino g. 40, šalia Kupiškio kultūros centro (112)), stovėjo chasidams priklausiusi ritualinė maudykla (mikveh (113)), kurioje vykdavo ritualiniai apsiplovimai. Pati mikva buvo sumūryta iš raudonų plytų paskutiniame dešimtmetyje prieš karą. Jos tėra išlikusios tik pamatų liekanos (114).

14 Sovietmečiu vykstant nuosekliam Lietuvos valstybės istorijos ir kultūros naikinimui.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

13. Sovietmečiu vykstant nuosekliam Lietuvos valstybės istorijos ir kultūros naikinimui, sinagoga buvo paversta kultūros namais, juose rengti jaunimo pasilinksminimo vakarai, tik atkūrus Nepriklausomybę demonstruoti siaubo ir sadizmo filmai. (2005)  

3.2. Kapinės

Kupiškyje buvo trejos žydų kapinės, iš kurių mažai kas liko. Senosios žydų kapinės buvo įrengtos Kupos pakrantėje miestelyje atsiradus žydų bendruomenei ne anksčiau nei prieš tris šimtus metų (115). Šios kapinės buvo uždarytos dar tarpukariu. Buvusios kapinaičių teritorijos nustatyti neįmanoma. Dabar jų pakraštyje stovi gyvenamasis namas ir kiemas Gedimino gatvėje, su atminimo akmeniu apie buvusią žydų amžinojo poilsio vietą (116).  

 15 Senosios žydų kapinės šiandien (117).jpg (15 Senosios žydų kapinės šiandien

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14. Senosios žydų kapinės šiandien (117) (2005).

16 antkapis holokausto aukoms.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15. Antkapis holokausto aukoms Laisvamanių kapinėse (118) (2005).

Naujosios žydų kapinės buvo įkurtos maždaug 400-600 metrų nuo senųjų. Netoliese šios vietos dabar stovi Kupos pradinė mokykla bei Kupiškio ligoninė (Krantinės g. 24, 28.) (119) Deja, sovietmečiu, Lietuvoje pravilnijus žydų kapinių naikinimo vajui, šios žydų kapinės buvo uždarytos (apie 1970 m.), paminklai nugriauti ir panaudoti miestelio gatvių ir grindinių tiesimui. Liko tik keletas (13) antkapių su įrašais jidiš kalba, po Nepriklausomybės atkūrimo atstatytų buvusios kapinių teritorijos pakraštyje. Dabar, tarsi priekaištas sovietinei sistemai, buvusių kapinaičių centre, stovi vandentiekio bokštas (120). Kapinių teritorijos, kurioje laidojosi Kupiškio žydų bendruomenė, išplanavimo bei tikslus palaidojimo vietų nustatyti yra neįmanoma.

17 Paminklinis akmuo su įrašais kalba.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

16. Paminklinis akmuo  (121) (2005).

 

Trečiosios kapinės vadinamos Laisvamanių kapinėmis. Tai žydų žudynių, vykusių 1941-ųjų metų vasarą, vieta. Antrojo pasaulinio karo pradžioje čia buvo nužudyti 808 žydų tautybės kupiškiečiai (123). 2004 m. liepos 13 d., miestelyje viešint Kupiškio žydams išeiviams bei jų palikuonims iš Amerikos, Australijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio ir Pietų Afrikos – Laisvamanių kapinėse – pašventintas naujas antkapis, buvusioje sinagogoje, dabartinėje viešojoje bibliotekoje, priešais įėjimą atidengta atminimo lenta, kurioje lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis iškaltos žuvusių pavardės. (124)

 18 Naujosios žydų kapinės.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17. Naujosios žydų kapinės (122) .

 

IV. Žydų verslai Kupiškyje

4.1. Prekyba

Pagrindinis Kupiškio žydų verslas buvo prekyba (125). Daugelis jų turėjo savo krautuves, kurių trečiojo dešimtmečio pabaigoje Kupiškyje veikė arti penkiasdešimties. Lietuvių parduotuvių buvo daug mažiau. Krautuvės dirbdavo tol, kol būdavo žmonių, visą savaitę, išskyrus šeštadienius (126). Žydai būdami itin lankstūs prekijai, reaguodavo į lietuvių šventes, per kurias pasiūlydavo daugiau gerų ir patikimų prekių, lanksčią mokėjimo sistemą (127). Praktiškai visose parduotuvėse buvo galima derėtis dėl kainos. Nustačius, kad šalia kiekvienos prekės turi būti žymima ir jos kaina, žydų prekeiviai, net ir užrašę kainą (sąmoningai padidintą), leisdavo derėtis. Pirkėjui aktyviai derantis, pardavėjas padarydavo nemažą nuolaidą, sutikdavo palaukti, jei pirkdamas brangesnį daiktą žmogus neturėdavo pakankamai pinigų. Krautuvininkai patikimiems klientams parduodavo prekes skolon. Tiesa, jei pasitaikydavo viena kita prastesnė prekė, žydas mokėdavo įsiūlyti ją kaip gerą ir kokybišką (128).

Kupiškio žydai, kaip ir visoje Lietuvoje, prekiavo plataus spektro prekėmis. Turtingesnis prekeivis siūlydavo retesnes, iš užsienio atvežtas, todėl ir brangesnes prekes. Tuo tarpu menkiau pasiturintis pardavinėjo maisto produktus bei įvairias prekes, tokias kaip: žibalas, lempos, vinys, silkės, muilas, degtukai. Štai kupiškiečio I. Veico krautuvėje, vadintoje „aptiekarskij magazin“, prekiauta parfumerijos, kosmetikos gaminiais, nereceptiniais vaistais, akiniais, žindukais, tualetiniu muilu. Sagomis, siūlais, muilu ir saldainiais prekiauta krautuvininko Berelio Vainbergo parduotuvėje (129), sąsiuviniais, plunksnakočiais ir kt. rašymo priemonėmis nedidelėje žydo Jofės parduotuvėlėje (130). Aikštėje (netoli dabartinės Kupiškio viešosios bibliotekos, L. Stuokos-Gucevičiaus aikštės 3a.) savo krautuvę turėjo stambus audinių prekybininkas Irša Assas (131). Audiniais taip pat prekiavo Leiba Sniegas (dabartiniame Vytauto g. 3 name (132)), Benelis Kotleris.

Kupiškyje, Rinkos aikštės pakraštyje, įvairiais metalo dirbiniais, prekiavo Joselis Jachilevičius, Rafaelis Trapidas, tėvas ir sūnūs Rabinovičiai (133), pastarieji taip pat prekiavo dažais, anglimi, vežėčiomis. Jų parduotuvė buvo dabartiniame L.Stuokos-Gucevičiaus aikštės 5 name (134). J.Jachilevičiaus prekybos centre, vietinių vadintame „Austerija“, buvo galima rasti įvairiausių prekių. Žemės ūkio technikos, motociklų, dviračių, variklių bei metalo dirbinių prekyba vertėsi tėvas ir sūnus Margoliai (135). Į Joškės Margolio urmo parduotuvę prekes atveždavo iš Vokietijos. Senų kupiškėnų jis minimas kaip vienintelis miesto gyventojas turėjęs traktorių (136). Nedidelę geležies gaminių parduotuvėlę taip pat turėjo žydas Šenira (137).

Kupiškyje, žydų krautuvėse, taip pat būdavo parduodami vaisiai ir daržovės. Ypač populiari buvo Maušos Ginzburgo krautuvė, kurioje prekiauta vietiniais ir egzotiškais vaisiais: apelsinais, mandarinais, abrikosais, granatais, citrinomis, bananais, slyvomis, kriaušėmis ir obuoliais. Čia buvo galima įsigyti ir riešutų, vynuogių, Provanso aliejaus, aukštos kokybės šprotų ir kitokių prekių (138). Vaisiais ir daržovėmis prekiauta taip pat Judelio Šapiro bei Iciko Sniego krautuvėse (139). Pastarojo parduotuvėje buvo nustatytos nuolatinės prekių kainos, kas glumino žmones, įpratusius derėtis žydų parduotuvėse.(140)

Kupiškio krautuvėse buvo parduodama ir įvairi mėsa, žinoma, išskyrus kiaulieną (141). Šia miestelio gyventojus aprūpindavo lietuvių prekijai. Keliolika privačių miesto mėsinių aprūpindavo Kupiškio gyventojus įvairių rūšių skerdiena, dešromis, kumpiais ir kitais mėsos gaminiais. Savo mėsines turėjo buvęs policininkas Danielius Jafimka, Jonkelis Cadovičius, Icikas Šneideris, Icikas Mejerovičius ir kiti. Miestelio pakraštyje, Zuntėje, kaip žmonės šnekėjo, veikė kelios žydų valdomos skerdyklos, kuriose prekiauta veterinaro nepatikrinta skerdiena. Čia dažniausiai apsipirkdavo neturtingiausi miestelio žmonės. Taip pat beveik kiekvienoje maisto krautuvėlėje galėdavai nusipirkti silkių. Jos buvo riebios, didelės, prekijų teigimu, atvežtos iš Norvegijos (142). Prekiauta ir vietine žuvimi. Kupiškėnai pamena, kaip Lėvenyje ir Kupoje jaunimas gaudydavo žuvį, kurią vėliau parduodavo vietos žydams (143). Iki 1935 metų rudens, kuomet Kooperatyvas atidarė duonos kepyklą, duonos gaminiais miestelėnus aprūpindavo privatūs kepėjai, naminę duoną pardavinėdami savo kepyklėlėse bei turguje. Kepyklėlėse buvo kepama duona, pyrago gaminiai, bandelės, riestainiai.

Žydų prekeiviai taip pat vertėsi išvežiojamąja prekyba: važinėdami po kaimus siūlydavo senus rūbus keisti į lėkštes, lėkštutes, stiklines, stalo įrankius, supirkinėdavę žemės ūkio produktus. Labiausiai iš ūkininkų pirkti linai, grūdai, kiaušiniai, veršeliai, vištos, veršiukų oda (144). Šitokiu verslu užsiėmė žydas Meiškė, kuris iš žmonių supirkinėdavo veršelių odas, senus daiktus ir juos mainydavo į kitus daiktus su kitais žydais. Skudurus supirkdavo žydas Bereliukas. Trys broliai Šmerkai supirkinėjo linus, grūdus. Lozarka važinėdavo su arkliu po kaimus, pardavinėdavo degtukus, silkes, siūlus ir kitus gyvenimui reikalingus daiktus (145).

Dalis žydų vertėsi prekių perpardavinėjimu. Ketvirtadieniais, turgaus dienomis, jie nuomojosi dalį turgavietės Rinkos aikštėje, kurios pakraštyje pardavinėjo duoną, pyrago gaminius, namų ūkio rakandus ir kitokias smulkesnes prekes. Kiti, siekdami išvengti mokesčių, pardavinėdavo prekes ne turguje, bet miestelyje arba kelyje už jo. Siekiant uždrausti prekiauti ir perparduoti grūdus bei kitus maisto produktus ne turgaus teritorijoje net buvo priimtas atatinkamas Kupiškio miesto tarybos nutarimas (146).

1935 metais liepos mėnesį valsčiaus valdybos sprendimu Rinkos aikštėje veikęs turgus buvo perkeltas į S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje įsikūrusią turgavietę, kuri padalyta į dvi dalis: vienoje pardavinėti galvijai, kitoje prekiauta amatininkų gaminiais bei ūkio produkcija (147).

4.2. Amatai

Kupiškio miestelyje gyveno daug žydų siuvėjų, batsiuvių, stalių, laikrodininkų, gydytojų, stomatologų. Žinomas miestelio gydytojas Kacas. Ypač geru daktaru buvo laikomas Epšteinas. Kenikšteteris turėjo savo vaistinę (ten kur dabar stovi Žemės Ūkio bankas). Auksakalys Geršinas pardavinėdavo laikrodžius, juvelyrinius dirbinius. Žydai, kuriems nesisekdavo nei prekyba, nei amatai, versdavosi sunkiai. Jiems tekdavo paprastų darbininkų dalia (148).

Kupiškyje buvo keturi vėjo malūnai, iki šių dienų išliko tik trys. Pats seniausias iš jų – Chonelio Šmidto – statytas 1880 metais. Iš pradžių jis buvo sukamas vėjo, vėliau buvo įtaisytas motoras, kuris išjudindavo iš specialaus skiedinio nulietas girnas. Šiam pastatui įrenginius atvežė iš Anglijos, Švedijos, Vokietijos. Per mėnesį čia būdavo sumalama 350 – 370 t grūdų. Žmonės galėdavo pasigaminti kelių rūšių miltų. Sakoma, kad norinčiųjų būdavę ilgos eilės, tekdavę laukti per naktį. Klientų patogumui malūno savininkai įrengė arklides ir vietą nakvynei. Buvusio malūno darbininkų palikuonys teigia, jog malūno savininkas buvo rūpestingas, laiku, kas savaitę mokėdavęs darbininkams algas (apie 70 litų). Malūno savininko vardu miestelėnai net gatvę vadino (150).

19 Kenikšteterio vaistinė (149) (2005)..jpg (19 Kenikšteterio vaistinė (149)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18. Kenikšteterio vaistinė (149) (2005).

Malūno savininkas su šeimyna gyveno šalia malūno esančiame malūnininkų name (Dabar - S. Dariaus ir S. Girėno g. 12). Malūnininkai gyveno čia pat bei Malūnų g. 11 name. Prie malūno veikė vilnų karšykla, milo vėlykla (151).

20 Ch. ir N. Šmidtų malūnas Kupiškyje.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

19. Ch. ir N. Šmidtų malūnas Kupiškyje (152) (2005).

1921 m. prie malūno Chonelio Šmidto iniciatyva ėmė veikti elektros stotis iš kurios akumuliatorinės miestui buvo tiekiama elektra. Vėliau, tėvui mirus, šį verslą paveldėjo Nochemas Šmidtas (153), 1931 metais pasirašęs sutartį su Kupiškio valsčiumi ir įsipareigojęs aprūpinti elektra visą miestelį 3 km. spinduliu nuo saulėlydžio iki 1 val. nakties. 1932 m. imtasi elektrinės modernizavimo darbų: savininkas nusipirko tris dyzelinius motorus, senus elektros stulpus pakeitė naujais, pertempė laidus ir pagerino tiekiamos elektros energijos kokybę. Jo akumuliatorinės dėka buvo puikiai apšviestos ne tik visos Kupiškio miestelio gatvės, bet ir tiekta elektra naujai pastatytai geležinkelio stočiai bei netoliese esančiam Račiupėnų kaimui, kur ją įsivedė kelios sodybos. N. Šmidtas įvardijamas pačiu turtingiausiu Kupiškio verslininku, kuris pirmasis Kupiškyje įsigijo lengvąjį automobilį ir gavo „šviesos ministerio“ pravardę (154).

 

Praktiškai kiekvienos Kupiškio gatvės gale tarpukariu stovėjo kalvė, o ilgesnėse gatvėse jų būta net po keletą (155). Žinoma, kad Leibai Blochui miestelyje priklausė trys kalvės. Meiška turėjo vieną kalvę. Pastarasis dar garsėjo ir kaip puikus “lineikų” meistras (156) - gamindavęs vienkinkes puskarietes, jas apkaustydavęs, išdažydavęs ir dukart per metus veždavęs į turgų Linkuvoje bei Kamajuose (157). Ant Kupos kranto žydas Chackelis buvo įsirengęs nedidelę kalkių degyklą. Jo gaminama produkcija pasižymėjo itin aukšta kokybe. Žaliavą kalkėms degti (dolomitus) žydas kasdavo Lėvens slėnyje, netoli miestelio (158).

21 Ch. ir N. Šmidtų malūnas Kupiškyje.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

20. Ch. ir N. Šmidtų malūnas Kupiškyje (2005).

Miestelio žydai vertėsi ir duonos bei riestainių kepimu. Riestainių kepimu užsiėmė ir savo kepyklą turėjo Rufas Kaplanas, Čečiškinas, kurio kepykla buvo kairėje Gedimino gatvės pusėje ant Kupos kranto. Meiša Blochas kepė bandeles ir gamino labai skanų limonadą. Tiek Kaplanas, tiek Blochas savo produkciją pardavinėjo nuosavose krautuvėlėse (159).

Kepyklos verslu užsiėmė ir Pekmanas. Namo rūsyje įrengtoje jo kepykloje, po dvi pamainas, trukusias 7-8 valandas, dirbo keli samdyti lietuviai kepėjai o gaminiai būdavo parduodami pirmajame namo aukšte įrengtoje parduotuvėje. Aukščiausios rūšies miltus kepiniams savininkas parsiveždavo iš Panevėžio arba Kauno. Miltų prekyba Kupiškyje, dar nuo carinių laikų, vertėsi Hofmanas. Miltais taip pat prekiavo Zakas, Sacharas (160). Linų, sėmenų ir grūdų didmeninė prekyba buvo sutelkta brolių Iciko, Chaimo ir Judelio Kraičikų rankose. Parduodamoms prekėms saugoti Kraičikai buvo įsirengę didžiulį sandėlį (buvęs linų sandėlis Gedimino gatvėje už Kupiškio kultūros centro, dabar Gedimino g. 40) (161).

Netoli miestelio (Rinkos) aikštės parduotuves turėjo du kepurininkai (vienas iš jų - Berelis Furmanovskis), siūlydavę aukštas, garbanoto karakulio kailio kepures bei skrybėles, kurias vyrai noriai pirkdavo (162). Puodžiai iš vietinio molio gamino į vairių formų ir dydžio puodus, puodynes, ąsočius, vazas, puodukus, o vaikams - molines švilpynes. Dirbinius parduodavo vietos turguje arba veždavo į artimiausias muges bei kermošius. Indų buvo galima įsigyti ir pačiose dirbtuvėse. Garsūs puodžiais buvo Gafanovičius ir Judelis. Pastarieji savo gaminius pardavinėjo ne tik turguje ar savo dirbtuvėlėse, bet ir per keliaujančius žydų prekeivius (kromelninkus) (163).

Daug kupiškiečių žydų turėjo daržus, nors patys juose nedirbdavo. Žydės moterys taip pat nedirbdavo, o jei ir dirbdavo, tai tik šeimos parduotuvėse padėdamos vyrams (164). Visus darbus atlikdavo samdiniai, dažniausiai moterys ir paaugliai, kurie nuravėdavę daržus, nuskindavę agurkų derlių ar nukasdavę bulves (165). Samdomos tarnaitės lietuvės nešdavusios vandenį, užkurdavusios ugnį, prinešdavusios malkų ir išplaudavusios grindis (166).

4.3. Paslaugų sfera

XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje, Kupiškyje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestelių, savo filialą buvo įsteigęs žydų liaudies bankas. Žydų liaudies banko Kupiškio skyrius (Kupishker Judische Volks-Bank), kuriam vadovavo Leiba Furmanovskis, buvo įsisteigęs Rinkos aikštėje, 16 name. Banko būta populiaraus. 1929 metais čia savo santaupas laikė 369 asmenys, visi žydai (167). Ketvirto dešimtmečio pradžioje prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, smuko Kupiškio žydų verslas. Prekeiviai skundėsi kritusia apyvarta ir dideliais mokesčiais, o padėtį dar labiau apsunkino Žydų liaudies banko Kupiškio skyriaus žlugimas, į kurį prekeiviai ir amatininkai buvo investavę nemažai pinigų. 1931 m. banko direktoriui su didele iš banko paimtų pinigų suma pabėgus iš Lietuvos, ne vienas prekeivis, ar amatininkas praradę visus pinigus galėjo bankrutuoti. Mažesnių krautuvėlių savininkai dėl užgriuvusių sunkumų buvo priversti užsidaryti. Banko žlugimas skaudžiai atsiliepė daugeliui Kupiškio žydų (168). 1937 m. banko pastate buvo atidaryta Žemės ūkio kooperatyvo smulkių prekių parduotuvė.

Žydai užsiėmė ir traktierių, aludžių verslu. 1924 m. duoti leidimai žydams atidaryti Kupiškyje penkis traktierius ir devynias aludes. Leidimus gavo: Elijas Margolis, Chana Joffienė, Šeina Ezrachovičius, Chana Kaplanienė, K. Bliumas, Šorė Šapirienė, Leiba Šteinbergaitė. Už leidimą atidaryti traktierių nuspręsta imti 1000 litų mokestį, o už leidimą atidaryti aludę - 300 litų (169). Alkoholinius gėrimus pardavinėjančios įstaigos privalėjo mokėti patento mokestį ir papildomai skirti valstybei 20 proc. nuo bendrų pajamų (170). 1924 m. birželio 26 d. Kupiškio valsčiaus taryba miestiečiams Gofonui ir Ošenui taip pat leido atidaryti degtinės parduotuves iškėlusi sąlygą, kad šie į miesto kasą įneš po 200 litų (171). 1926 m. valsčiaus taryba leido Šliomai Kaplanui atidaryti šešias aludes, mokant 1800 litų mokestį (172).

Beveik po dešimtmečio, 1934 m. Kupiškyje veikė trys traktieriai, šešios aludės ir net dvylika vyno parduotuvių (173). Tačiau nuo 1935 m. sausio 1 d. traktierių Kupiškyje nebeliko, juos pakeitė restoranai (174). Greitai jų veikė penki, trys iš kurių priklausė žydams (175). Kupiškyje veikė ir nemažai arbatinių, kuriose, be arbatos, prie užkandžių apsukresnių prekeivių siūlyti ir svaiginamieji gėrimai, taip išvengiant brangesnio alkoholio prekybos patento. To meto spaudoje gausu žinučių apie nuo „stiprios“ arbatėlės įšilusius arbatinių lankytojus. Viena tokių arbatinių priklausė ir Icikui Gurvičiui.

Miestelyje, 1927 m., jau demonstruoti kino filmai. Prieš prasidedant seansui kelios žydaitės linksmindavo žiūrovus grodamos mandolina, gitara ir balalaika (176). Miestelyje taip pat veikė ir sava foto ateljė, kurią įkūrė Joselis Šapiro. Taip pat veikė nemažai kirpyklų, dalis kurių priklausė žydams bei keli viešbučiai. Gedimino gatvėje dviaukščiame mediniame name buvo viešbutis „Airidim“. Kitas privatus viešbutis veikė Jankelio Margolio name, Vytauto gatvėje. Pastatą iš Jankelio nuomavo seserys Joffaitės, šalia viešbučio taip pat įrengusios traktierių (177). Viešbutį Gedimino gatvėje (priešais valsčiaus valdybos pastatą) buvo įkūręs ir verslininkas Mauša Polianas. Miesto svečiai galėdavo pernakvoti ir kitų žydų namuose. Apsukrus žydelis, įsirengęs parduotuvę, nepamiršdavo įrengti ir kambarį iš turgaus sugrįžtantiems žmonėms, nesvarbu, kad patalpas kartais prišiukšlindavo ar pripurvindavo. Turgaus lankytojai, atsidėkodami už laikiną ir nemokamą būstą, pirkdavo būtent pas prieglobstį suteikusį prekeivį (178).

Žydai užsiėmė ir prekių bei krovinių, žmonių transportavimu nuo geležinkelio stoties, prekių į parduotuves bei pašto pristatymu. Vežėjai vežiojantys arkliais žmones į stotį arba į kitas vietas privalėdavo sumokėti į miesto kasą 50 auksinų metams bei prie vežimo turėti tam, specialaus pavyzdžio lentelę (179). 1938-1940 m. arklius jau ėmė keisti automobiliai, kuriais prekes veždavo iš Anykščių (vyną) ir Kauno (alų). Prekės taip pat vežtos ir iš didelės bazės Subačiuje (180).

Ugniagesių gatvelėje žydai buvo įsirengę didelę pirtį. Skirtingai nuo kitų mieste veikusių pirčių, šioje buvo įrengtas ir nedidelis plaukiojimo baseinėlis. Už naudojimąsi baseinu buvo imamas papildomas mokestis (181). Tačiau lietuviai nelabai eidavo į erdvų, mūrinį pastatą. Mieliau vanodavosi savo mažose medinėse garo pirtelėse (182). Todėl, veikusi gal metus, pirtis užsidarė. Vėliau čia įsikūrė gaisrinė (183), veikianti iki šių dienų (Ugniagesių g. 2 - Kupiškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.) Įrengiant gaisrinę teko gerokai pertvarkyti buvusios pirties vidų, įstatyti dideles lauko duris.

V. Žydų gyvenimas Kupiškyje lietuvių akimis

Kaip teigia prisimenantys, šiandien kalbinti žmonės žydai savo išore nuo lietuvių neišsiskyrė, tiek vyrai, tiek moterys. Nenešiojo ir specifinių, juos išskiriančių rūbų (184). Tik vyresnių vyrų augintos barzdos buvo tarsi tam tikras „skiriamasis bruožas“ nuo lietuvių (185). Žydų moterys, tamsaus gymio, augalotos, dažniausiai rengdavosi ilgais sijonais, ryšėdavo skaromis, o vyrai mėgo dėvėti megztinius (186), ilgus vietos siuvėjus pasiūtus paltus (187), avėdavo auliniais batais.

Žydai valgydavo žuvį, vištieną, jautieną, veršieną ir net labai riebią avieną (188). Iš religinių įsitikinimų nevalgydavo kiaulienos, nors Kupiškyje, kaip ir kitur Lietuvoje, pasitaikydavo ir tradicijos nepaisymo: kupiškietis žydas Irška ne tik gėrė degtinę bet ir valgė kiaulieną (189). Beje, ir šiaip pasitaikydavo, kad žydų vaikai ateidavo pas lietuvius lašinių pavalgyti (190). Duoną žydai kepdavo panašią į lietuvių, tik mažesnėse formose (191). Mėgo ir daržoves. Žydų mergaitės labai anksti pavasarį atsinešdavo į mokyklą ant duonos riekės su sviestu uždėtų agurko griežinėlių, kuo išsiskyrė nuo kitų savo klasiokų (192). Vaikų mėgstamiausias skanėstas buvo paukščių formos kepiniai iš paprastos tešlos, be riebalų, geltonos arba raudonos spalvos bei sausainiai (193).

5.1. Šventės ir papročiai

Šeštadienis žydams buvo šventa diena. Penktadienio vakarą Chonelio Šmitdo malūno sirenai sukaukus pirmą kartą ateidavo metas uždaryti parduotuves ir baigti darbus. Tada visi Kupiškio žydai skubėdavo į namus ruoštis šabui, pasipuošdavo (194). Po valandos, sirenai sukaukus antrąsyk, būdavo uždegamos Šabo žvakės. Netrukus rinkos aikštėje pasirodęs sinagogos tarnautojas (šamošas) kviesdavęs į sinagogą melstis (195). Tada visi eidavo į sinagogą. Grįžę nieko nedirbdavo, netgi krosnies, malkos kuriai būdavo pakrautos iš vakaro, nekurdavo (196). Pakurti krosnį prašydavo lietuvius, kuriems visada gerai užmokėdavo (197). Šabo dieną žydai laikėsi rimties, nedirbo žydų krautuvėlės, arbatinės ir restoranai, tai miestelis buvo tylesnis, nebuvo šurmulio (198). Tuomet prekyba geriau ėjosi lietuviams.

Tarp rugsėjo pabaigos ir spalio pradžios Kupiškio žydų būdavo švenčiama Palapinių šventė (Sukot) – anot lietuvių, padėkos Dievui už visas nuimto derliaus gėrybes diena. Aikštėse, soduose, ant namų stogų žydai statė palapines iš žalių šakų, laistydavosi vandeniu, meldė lietaus ateinantiems metams. Naujuosius metus žydai švęsdavo rugsėjo mėnesį. Tądien trimitai skelbdami šventės pradžią, itin balsiai skambėdavo po miestą. Žydai eidavo prie upės, išversdavo savo kišenes ir iškratydavo jas. Tikėta, jog taip atsikratoma nuodėmių. Dešimtą dieną po Naujųjų metų švęsta Permaldavimo diena (Baisioji žydų naktis). Pilnamečiai pasninkaudavo, vakare eidavo į sinagogą melstis (199).

Žydai švęsdavo Pesach, lietuviai dažnai šią šventę vadino Velykomis. Prieš šventę būdavo kepami macai ir kiekviena šeima apsirūpindavo jais tiek, kad likdavo ir aptarnaujamų klientų vaikams (200). (Macos – tai neraugintos duonos papločiai, kepami specialiose krosnyse iš kvietinių valcuotų aukščiausios rūšies miltų.) Tuo tarpu menkai žydiškąsias tradicijas ir papročius pažinoję kupiškiečiai tikėjo, jog žydai prieš Velykas pagaudavę krikščionių vaiką, įkišdavę jį į statinę, prikaltą vinių ir paleisdavę nuo kalno arba kitaip ritindami išleisdavę kraują, kurį vėliau panaudodavę macų kepimui (201).

Senesni kupiškiečiai mena ir žydų vestuves, kurios jiems atrodė gražios. Kupiškiečiai mena, jog kai kurie jaunavedžiai gyvendavo kartu su tėvais ir po vedybų (202). Lietuvių įsitikinimu žydai galėjo tuoktis su lietuviais, bet tada turėjo vienas iš jų pakeisti savo tikėjimą. Mišri pora, dažniausiai pasirinkdavo katalikų tikėjimą (203). Ir iš ties, buvo atvejų, kai žydai draugaudavo su lietuvaitėmis, o žydaitės ištekėdavo už kitataučių. Pavyzdžiui, Sniegaitė, nors kiti žydai buvo nepatenkinti ir pyko, ištekėjo už Lietuvos ruso (204).

Lietuviai atkreipė dėmesį ir į žydų laidotuves, kurios itin skyrėsi nuo katalikiškų. Kai kurių kupiškiečių nuomone žydai būdavo laidojami net sėdomis, su ant galvos uždėto molinio puodo puse, kad žemės nebyrėtų į veidą, bei priešais padėta medine kartimi, kad: “kai kelsis pomirtiniam gyvenimui, įsikibs į tą kartį ir pirmiau už kitus suspės į paskutinį teismą” (205). Nepaisant tokio kai kurių kupiškiečių įsitikinimo, mirusiuosius, susuktus į drobulę, žydai guldydavo į lentomis išklotą duobę (206).

 

Parengė Linas Tatarūnas ir Asta Višinskaitė.

____________________

1 Jonušytė A. Prekybos ir amatų miestas. // Kupiškėnų mintys. 1994.07.16. Nr.54

2 Rabbi Ephraim Oshry . "The Annihilation of Lithuanian Jewry" - http: www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/oshry.htm

3 Algirdas Baliulis, remdamasis Kupiškio bažnyčios inventoriumi, nurodo 1721 m. Žiūr.: Kupiškio kraštas. V. 1997. L.65-70. Kupiskis Holocaust victims. - http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#enjud

4 Геометрический инвентарь казенннаго имения Купишки cоставленный в 1845 г. Ковенской губернии по Вилкомирскому Уъезду. // LVIA. F.525. Ap.2. B.804. L.1.

5 Vileišis D. Kupiškio žydų bendruomenė 1918 – 1940 m. // Kupiškis. Kultūra ir istorija. [Metraštis] 2004. P. 23-33., taip pat žiūr.: Kupiškio dekanato statistinės žinios. 1822 m. // LVIA. F.694. Ap.1. B.551., taip pat.: Žinios apie Vilniaus gubernijos valstybinių dvarų gyvenamuosius ir ūkio pastatus. 1839 m. // LVIA. F.525. Ap.18. B.50. L.44v-45.

6 Еврейская энциклопедия. Т.9. 1904. С.911., plg.: Vileišis D. Ten pat. P. 23 – 33.

7 Kupiškio krautuvės inventorius. 1840 m. // LVIA. F.525. Ap.2. B.805. L.201.

8 Sudaryta remiantis: Žydų pagalvės mokėtojų sąrašas. 1765 m. // LVIA. SA. 3730. L.68-72., Kupiškio dekanato statistinės žinios. 1822 m. // LVIA. F.694. Ap.1. B.551., Žinios apie Vilniaus gubernijos valstybinių dvarų gyvenamuosius ir ūkio pastatus. 1839 m. // LVIA. F.525. Ap.18. B.50. L.44v-45. Taip pat žiūr.: Bronius Kviklys. Kupiškis. // Mūsų Lietuva: Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. “Lietuvių enciklopedijos leidykla”. T.2. P.623-628., Vileišis D. Ten pat. P.23-33., Kupiškio kraštas. V.1997. L.65-70., Kupiškėnų mintys, 2004.07.10. Nr.27. Enciklopediniai šaltiniai: Kupiškis. // Lietuvių enciklopedija. T.13. P.372., Kupiškis. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. V.1987. , Mažoji tarybinė enciklopedija. V. P.253., Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V. "Mokslas. 1980. T.6. P.260. Еврейская энциклопедия. Т.9. 1904. С.911., www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#enjud

9 Vileišis D. Ten pat. P. 23 – 33

10N.Schoenburg, St. Schoenburg. Kupishok. // Lithuanian Jewish Communities. Northvale, New Jersey, London. 1991. P.163.

11 Urbonavičienė E. Žydų tragedijos 50-mečiui. 1. “Kur Abelis, tavo brolis –“. // Kupiškėnų mintys. 1991.06.05. Nr.41. Taip pat žiūr.: Žydų metrikacijos punkto gimimų, sutuoktuvių ir mirties aktų knygos saugomos Kupiškio miestelio savivaldybėje. Internete: Kupishok birth records., Kupishok civil death records. 1920 – 1940: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#encjud

12 N.Schoenburg, St. Schoenburg. Ten pat. P.163.

13 J. Švilpa. Žydų labdaros ir socialinės rūpybos draugijos Kaune 1918-1939 m. // Žydų muziejus. Almanachas. Vilnius. 2001m. P.36-49.

14 Kupiškio kautynės: Kupiškis. // Lietuvių enciklopedija. Bostonas. (JAV) 1958. T.13. P.374.

15 Kviklys B. Kupiškis // Mūsų Lietuva. T. 2. V. 1991. P.627., taip pat: Vileišis. D. Ten pat. P.23-33.

16 Žinios apie moteris našles likusias po Didžiojo ir Lietuvos karų. Panevėžio apskritis. // LCVA. F.797. Ap.1.B.33. L.96-97., plg.: Vileišis D.Ten pat. P.23-33.

17 Atamukas S. Lietuvos žydų kelias: Nuo XIV a. pabaigos iki XX a. pabaigos. V. “Alma Littera”. 1998. P.121, 123.

18 N.Schoenburg, St. Schoenburg. Ten pat. P.163.

19 Vileišis D. Ten pat. P.23-33.

20 1920 m. rugsėjo 4 d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.10 nuorašas. // LCVA . F.797. Ap.2. B.14. L.8.

21 LTSR KGB pažyma apie tarpukario Lietuvoje veikusias sionistines organizacijas. // LYA. F. K-1. Ap.2. B. 9. L. 4-15.

22 N.Schoenburg, St. Schoenburg. Ten pat. P.163.

23 Kupishok: The Cities and Towns of Jewish Lithuania.: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#encjud

24 “Piliečiui Veicui eiti burmistro pareigas atsisakius... pavesti laikinai eiti burmistro pareigas J. Jodeliui”. 1920 m. liepos 24 d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.7 nuorašas. // LCVA . F.797. Ap.2. B.14. L.26.

25 1920 m. rugsėjo 4 d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.10 nuorašas. // LCVA . F.797. Ap.2. B.14. L.8.

26 Atamukas. S. Ten pat. P.121.

27 Kupiskis Holocaust victims. - http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#enjud

28 Panevėžio apskrities milicijos vado susirašinėjimas su nuovadomis 1921 m. // LCVA. F.1505. Ap.1. B.21. L.286.

29 “Namas, kuriame randasi elektros stotis, remiantis Žydų Bendruomenės prašymu, pripažintas žydų bendruomenės nuosavybe”. 1920 m. liepos 20 d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.6 nuorašas Panevėžio Apskrities Valdybai. [Kupiškio Miesto Valdyba. ] // LCVA . F.797. Ap.2. B.14. L.25.

30 “Prašymas žydų rabino paliuosuoti butą Vilniaus gatvėje Nr.8 žydų mokyklai išklausytas ir nutarta, jog miesto Valdyba privalo pasirūpinti šiuo klausimu ir priversti dabar esančius gyventojus butą atlaisvinti”. 1920 m. spalio 8 d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.13 nuorašas. // LCVA . F.797. Ap.2. B.14. L.12., taip pat: 1920 m. gruodžio 7 d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.18 nuorašas. Ten pat. L.21.

31 1920 m. spalio 23 d. Kupiškio miesto tarybos protokolo Nr.14 nuorašas. // LCVA . F.797. Ap.2. B.14. L.14.

32 N.Schoenburg, St. Schoenburg. Ten pat. P.163.

33 1920 m. rugsėjo 18d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.11 nuorašas. // LCVA . F.797. Ap.2. B.14. L.27., 29.

34 1920 m. gruodžio 23d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.19 nuorašas. // LCVA . F.797. Ap.2. B.14. L.23.

35 N.Schoenburg, St. Schoenburg. Ten pat. P.163., taip pat.: Institutions: Kupishok.: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#encjud

36 Jūratė Nedveckaitė. Išmanyti ir puoselėti. // Kupiškėnų mintys. 1997.09.27. Nr.76

37 Kupiškio valsčiaus tarybos ir viršaičio nutarimai bei parėdymai. // LCVA. F.404. Ap.1. B.452. L. 60.

38 Pamokos trukdavo – 45 min., o pertraukos – 10 minučių. Per dieną būdavo ne daugiau 5-6 pamokų.

39 Kupiškis. // Lietuvių enciklopedija. Bostonas. (JAV) 1958. T.13. P.372.

40 Kupiškis. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. V.1987. T.2. P.540., taip pat žiūr.: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V.”Mokslas”. 1980. P.260.

41 Bočiulis A. Amžiai gludino, žmonės kūrė. Atminties versmė. // Kupiškėnų mintys. 1998.01.10. Nr.3.

42 Švietimo Ministerijos raštas Kupiškio vidurinei mokyklai. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų raštų knyga] 1924 m. gruodžio 13 d. // LCVA. F.655. Ap.1. B.4. L.22.

43 Kupiškio vidurinės mokyklos mokinių skaičius ir jų sudėtis 1928-1929 m.m. [Kupiškio vidurinės mokyklos metinės apyskaitos.] // LCVA F. 655. Ap.1. B.37. L.12

44 Kupiškio vidurinės mokyklos I b. klasės mokinių adresai. [Kupiškio vidurinės mokyklos I b. klasės (mergaičių) žurnalas.] 1925 09 01 – 1926 06 12. // LCVA F. 655. Ap.1. B.10. L.71-71v., taip pat.: [Kupiškio vidurinės mokyklos I a. klasės (berniukų) žurnalas.] 1925 09 01 – 1926 06 12. // Ibid. B.9. L. 70-70v., III a. klasės mokinių (berniukų) trimestro žurnalas. 1925-1926 m. m. // LCVA F. 655. Ap.1. B.30.

45 1938 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti septinta, o 1940 m. rugsėjo 1 d. – aštunta gimnazijos klasės.

46 1929 m. vasario 13 d. Kupiškio vidurinės mokyklos direktoriaus raštas Zingerio B-vei Panevėžyje. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.46. L.54.

47 Kupiškio vidurinės mokyklos 1929-1930 m. pamokų pasiskirstymo projektas. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.46. L.160.

48 Kupiškio gimnazistai 1940 m. // Nuotrauka iš asmeninio Pesos Ainbinderaitės-Lempertienės albumo. 1940 m.

49 Leono Stuokos Gucevičiaus vardo gimnazija. // Fotografuota etnografinės ekspedicijos, vykusios 2005 m. birželio mėn. 22-24d. Kupiškyje, metu.

50 Kupiškio vidurinės mokyklos laisvai samdomų tarnautojų sąrašas. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.46. L.45.

51 Švietimo Ministerijos pranešimas Kupiškio vidurinei mokyklai. 1925 m. vasario 26-27 d. // LCVA. F.655. Ap.1. B.4. L.24v.

52 Gyvenęs Turgavietės gatvėje nuosavuose namuose. - Kupiškio vidurinės mokyklos laisvai samdomų tarnautojų sąrašas. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.46. L. 97., 200v.

53 Kupiškio vidurinės mokyklos direktorius raštas Švietimo Ministerijos II Departamento Direktoriui. 1932 m. sausio 7 d. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] 1932 m. // LCVA. F.655. Ap.1. B.77. L.1.

54 1931 m. gruodžio 23 d. Kupiškio miesto rabino Z. Perčauskio leidimas mokytojui M. Jankelovičiui dėstyti tikybą. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.77. L.2.

55 Nuotrauka iš asmeninio Pesos Ainbinderaitės-Lempertienės archyvo.

56 Mokinių skaičius ir sudėtis 1932 m. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] 1932 m. // LCVA. F.655. Ap.1. B.77. L.229.

57 Kupiškio vidurinės mokyklos pamokų ir pridedamųjų darbų pasiskirstymas nuo 1935 sausio 1 d. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.108. L.32-35., L.34v-35.

58 Vyriausybės Žinios. Kaunas. 1935 m. Nr.383., taip pat: 1935 m. gegužės 4 d. Kupiškio vidurinės mokyklos direktoriaus raštas Nr.100. Panevėžio apskrities I rajono pradžios mokyklų inspektoriui. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.108. L.188., L.227., 286.

59 1935 m. rugsėjo 19 d. Kupiškio vidurinės mokyklos direktoriaus raštas ŠM departamentui., Lietuvos Rabinų Vykdomojo Komiteto leidimas Nr.23. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.108. L.359.

60 [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.119. L.291v.

61 N.Schoenburg, St. Schoenburg. Ten pat. P.163.

62 1935 m. rugsėjo 4 d. Kupiškio vidurinės mokyklos raštas ŠM departamento direktoriui leisti dėstyti Mozės tikybą rabinui J. Chackevičiui. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.108. L.331.

63 1935 m. rugsėjo 7 d. ŠM raštas Kupiškio vidurinės mokyklos direktoriui. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.108. L.332.

64 1935 m. lapkričio 4 d. Kupiškio rabino Izraelio Chackevičius raštas Panevėžio apygardos ligonių kasai. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų-siunčiamųjų raštų knyga.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.108. L.463.

65 Kupiškio ugniagesių draugijos įstatai. [Kupiškio savanorių ugniagesių draugija.] // LCVA. F.1367. Ap.1. B.232. L.2-9v.

66 Žinios apie Kupiškio Savanorių Ugniagesių draugiją. [Kupiškio savanorių ugniagesių draugija. 1925 m. rugpjūčio 5 d. – 1940 liepos 31 d.] // LCVA. F.1367. Ap.1. B.232. L.10. Gaila Matulytė. Pastatų sienos dar mena žydų gyvenimą. // Kupiškėnų mintys. 2004.09.11. Nr.105, taip pat: Kupiskis Holocaust victims. - http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#enjud Panevėžio balsas. 1925 09 17. Nr. 38.

67 Kupiškėnų mintys. 2004.07.10. Nr.27., taip pat žiūr.: Briedienė Rita. Degsime ar nedegsime? // Kupiškėnų mintys. 1992.03.28. Nr. 25.

68 1920 m. rugsėjo 4 d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.10 nuorašas. // LCVA . F.797. Ap.2. B.14. L.8.

69 1920 m. rugpjūčio 21 d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.9 nuorašas. // LCVA. F.727. Ap.2. B.14. L.6.

70 Pateikėja Bronė Stankevičiūtė - Urbonavičienė, gim. 1921., taip pat.: Pateikėjai Janina Matukienė, 75 m, Jonas Matukas, 80 m. // Kupi6kio etnografijos muziejaus archyvas (toliau – KEM archyvas)

71 Šilinis Gaudentas. Žydų macos. Kupiškėnų mintys. 1998.04.18. Nr. 45. P.6.

72 Kupiškėnų mintys. 2004.07.10

73 Rabbi Ephraim Oshry. "The Annihilation of Lithuanian Jewry".

74 Beth Israel Cemetery - Mendham, NJ - http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#enjud

75 Lietuvos SSR Vabalninko Valsčiaus Vykdomojo Komiteto Liudijimas išduotas Baranui Izraeliui. [Kupiškio vidurinės mokyklos gaunamųjų raštų byla.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.205. L.97.

76 Juškienė V. Laužyto kelio vingiais // Kupiškėnų mintys. 1991 02 20. Nr.14.P.3.

77 Vidurinių mokyklų valdybos raštas Kupiškio vidurinei mokyklai. Kupiškio vidurinės mokyklos Siunčiamųjų-gaunamųjų raštų knyga. // LCVA. F.655. Ap.1. B.202. L.18v.

78 Tai, kad komunistų partijos struktūrose Kupiškyje būta nemažai žydų, kaip ir kitur Lietuvoje, prisimena ir “Ab” pogrindžio spaustuvės vienas įkūrėjų Vytautas Andziulis, įtartas nelojalumu naujajai santvarkai. - Jankauskas V. Lemtingo kelio pradžia – Kupiškyje. Žmonės ir likimai. // Kupiškėnų mintys. 1994.03.14. Nr.21

79 Bočiulis A. Amžiai gludino, žmonės kūrė. Atminties versmė. // Kupiškėnų mintys. 1998.01.10. Nr.3. P.4.

80 Kupiškio vidurinės mokyklos mokytojų tarybos 1941 m. sausio 14 d. posėdžio protokolas Nr.1. [Kupiškio vidurinės mokyklos mokytojų tarybos posėdžių protokolai 1941 m. sausio 14 – rugpjūčio 27 d.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.203. L.1-5.

81 Kupiškio vidurinės mokyklos mokytojų tarybos 1941 m. sausio 14 d. posėdžio protokolas Nr.1. [Kupiškio vidurinės mokyklos mokytojų tarybos posėdžių protokolai 1941 m. sausio 14 – rugpjūčio 27 d.] // LCVA. F.655. Ap.1. B.203. L.5.

82 Ten pat. L.6., 10v.

83 Senieji Kupiškio gyventojai ir jų likimai. Pasakoja Zofija Druskienė. 2005 03 26. // KEM archyvas., plg.: Kupiškis. // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Ten pat. T.6. P.260., Kviklys B. Ten pat. P.628.

84 Eugenija Urbonienė. Viltis, kad ateis susitaikymo valanda. // Kupiškėnų mintys. 1991.08.03. Nr.57, Enciklopediniai šaltiniai nurodo per karą žuvus apie 3000-4000 Kupiškio ir apylinkės gyventojų. B.Kviklys kalba apie 12000 kupiškiečių.: Kviklys B. Ten pat. P.628.

85 Interviu su kupiškiete Sara Ainbinderaitė-Levinskaja. [Apklausė Džina Donauskaitė. 2005 m. balandžio 5d.] // Iš autoriaus asmeninio archyvo.

86 Kalėjimas kuriame buvo laikomi žydai. Gedimino g. 33. // Fotografuota etnografinės ekspedicijos, vykusios 2005 m. birželio mėn. 22-24d. Kupiškyje, metu.

87 Kviklys B. Ten pat. P.628.

88 Kviklys B. Kupiškis: Kristaus dangun žengimo parapijos bažnyčia. // Lietuvos bažnyčios: Panevėžio vyskupija. Čikaga. 1984. P.210.

89 Kupiškio kraštas. Ten pat. L.65-70.

90 Kupiškis. // Mažoji tarybinė enciklopedija. P.254., taip pat.: Tarybų Lietuvos enciklopedija. V.1987. T.2.

91 Sudegusio Kupiškio miestelio liustracija. 1781.11.29. // LVIA. SA. 3939. L.954-957.

92 Kupiškis. // Mažoji tarybinė enciklopedija. P.254.

93 Totoris A. Kupiškio dvaras XV – XIX amžiais. // Kupiškėnų mintys. 2000.10.21. Nr.123.

94 Kupiškio miestelio planas. 1866 m. // LVIA. F.525. Ap.2. B.810. L.1-2., taip pat žiūr.: Synagogue, cemeteries and..: hand drawn Map of Kupishok.: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#enjud

95 Kupiškio (šiuolaikinis) žemėlapis. Paimta iš: www.maps.lt

96 Kupiškio miestelio planas. 1866 m. // LVIA. F.525. Ap.2. B.810., taip pat žiūr.: Kupiškio miestelio planas. 1843 m. // LVIA. F.525. Ap.2. B.808.

97 Kupiškio dvaro valstiečių činšininkų sąrašas. // LVIA. F.525. Ap.8. B.806. L.1-12, 85, 89, 106, 110-111.

98 Glemžaitė – Dulaitienė E. Kupiškėnų senovė. V. 1958. P.64.

99 Matulionis P. Kupiškis ir kupiškėnai. // Nepažįstamas Povilas Matulionis: literatas, publicistas, kultūrininkas. Utena. 2000. P.75., taip pat žiūr.: Еврейская энциклопедия. С. 911.

100 Kupiškio žydų gyvenimo fragmentai. // KEM archyvas. 2002.

101 Panevėžio balsas. 1925.10.22. Nr.43.

102 Kupiškis. Centrinė Gedimino gatvė. 1932 m. (Fotografas Karazija.) // Nuotrauka iš kupiškietės Pesos Ainbinderaitės -Lempertienės archyvo.

103 Kviklys B. Ten pat. P.627.

104 Sinagogos gatvelė. Žydų gyvenamasis namas. // Fotografuota etnografinės ekspedicijos, vykusios 2005 m. birželio mėn. 22-24 d. Kupiškyje, metu.

105 Kupiskis Holocaust victims. - http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#enjud Plg: Algirdas Baliulis, remdamasis Kupiškio bažnyčios inventoriumi, nurodo 1721 m. L.65-70.

106 N.Schoenburg., St. Schoenburg. Ten pat. P.163.

107 Lipinskaitės Juzefos pasakojimas. // KEM archyvas.

108 Trys Kupiškio sinagogos. 1937 m. (Fotografas-Karazija.) // KEM archyvas. Eksponato inventorinis numeris: KEE GEK 1503/ F-936.

109 Sinagoga. (Dabartinė Kupiškio viešoji biblioteka.) // Fotografuota etnografinės ekspedicijos, vykusios 2005 m. birželio mėn. 22-24 d. Kupiškyje, metu.

110 www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/oshry.htm

111 Panevėžio balsas. 1934 m. vasario 16 d. Nr. 7

112 Kupiškio žydų gyvenimo fragmentai. // KEM archyvas. 2002.

113 Mikveh. Encyclopaedia Judaica. [Seckbach, Fern Lee; Wigoder, Geoffrey: Deputy Editors in Chief of the Encyclopaedia Judaica CD-ROM version.] The CD-ROM Edition.

114 Eugenija Urbonienė. Mįslė be įminimo. // Kupiškėnų mintys. 1991.06.22. Nr.45.

115 N.Schoenburg, St. Schoenburg. Ten pat. P.163.

116 Kupiškio žydų gyvenimo fragmentai. // KEM archyvas. 2002.

117 Senosios Kupiškio žydų kapinės. // Fotografuota etnografinės ekspedicijos, vykusios 2005 m. birželio mėn. 22-24 d. Kupiškyje, metu.

118 Kupiškio Laisvamanių kapinės. // Fotografuota etnografinės ekspedicijos, vykusios 2005 m. birželio mėn. 22-24 d. Kupiškyje, metu.

119 Zofija Druskienė. Senieji Kupiškio gyventojai ir jų likimai. // KEM archyvas. 2005.03.26.

120 Eugenija Urbonienė. Kur Abelis, tavo brolis-: žydų tragedijos 50-mečiui. // Kupiškėnų mintys. 1991.06.05. Nr.41.

121 Paminklinis akmuo. Naujosios žydų kapinės. // Fotografuota etnografinės ekspedicijos, vykusios 2005 m. birželio mėn. 22-24d. Kupiškyje, metu.

122 Seni žydkapiai: kapinės Kupiškyje: eskizinis projektas fotofiksacija: LSSR paminklų konservavimo ir restauravimo institutas. // Vilniaus apskrities archyvas. F.2. B.981-1.

123 Eugenija Urbonienė. Kur Abelis, tavo brolis-: žydų tragedijos 50-mečiui. // Kupiškėnų mintys. 1991.06.05. Nr. 41. Enciklopediniai šaltiniai nurodo per karą žuvus apie 3000-4000 Kupiškio ir apylinkės gyventojų. B.Kviklys kalba apie 12000 kupiškiečių.: Kviklys B. Ten pat. P.628.

124 Gaila Matulytė. Žydai lankysis protėvių mieste. // Kupiškėnų mintys. 2004.07.10. Nr.27.

125 Economy: Kupishok.: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#encjud

126 Pateikėja Adelė Matekonienė. 92 m. gyv. Vėžionių k., Kupiškio r. // KEM archyvas. 2001

127 Pateikėja Aldona Raišienė. [Užrašė Alfredas Beleckas, Edmundas Baltrukas] // KEM archyvas. 2002

128 Vileišis D. Ten pat. P.26., plg.: Nedveckaitė Jūratė. Tas pats miestas, ne tie žmonės. // Kupiškėnų mintys. 1998.09.22. Nr.112, taip pat: Pateikėja Saverina Vireliūnienė, gim. 1918 m. [Užrašė Osvaldas Miciūnas.] // KEM archyvas

129 Vileišis D. Ten pat. P.23-33.

130 Pateikėjas Petras Zulonas, gim. 1922 m. // KEM archyvas. 1990.

131 Jonušytė A. Kupiškio žydų bendruomenė. // Kupiškėnų mintys. 2004 07 10.

132 Kupiškio žydų gyvenimo fragmentai. // KEM archyvas. 2002.

133 Pateikėjas Pranas Skipskys, gyv. Vežionių k. Kupiškio r. // KEM archyvas, taip pat.: Kupiškėnų mintys. 1998 09 22.

134 Kupiškio žydų gyvenimo fragmentai. // KEM archyvas 2002.

135 Vileišis D. Ten pat. P.23-33.

136 Kupiškėnų mintys. 1998.09.22.

137 Pateikėja Aldona Zinkevičienė. [Užrašė Mantė Kaitytė]. // KEM archyvas. 2003.

138 Pateikėjas Petras Zulonas, gim. 1922 m. // KEM archyvas. 1990.

139 Jonušytė Aušra. Kupiškio žydų bendruomenė. // Kupiškėnų mintys. (Laikraščio priedas Vėrinys. Nr. 27.) 2004.07.10. Nr.78.

140 Urbonavičienė Eugenija. Mįslė be įminimo. // Kupiškėnų mintys. 1991.06.22. Nr. 45. P.2.

141 Pateikėjas Povilas Bukėnas, 83 m. [Užrašė Andrius Soročkinas.]. // KEM archyvas.

142 Nedveckaitė Jūratė. Tas pats miestas, ne tie žmonės. // Kupiškėnų mintys. 1998.09.22. Nr.112. P.3.

143 Pasakoja kupiškėnai. V. 1980. P. 99.

144 Janina Matukienė, 75 m, Jonas Matukas, 80 m., taip pat: Adelė Matekonienė, 92 m. Vėžionių k., Kupiškio r. // KEM archyvas. 2001.

145 Pateikėjas Zenonas Ubeika. [Užrašė Vytis Zavackas.] 2004. // KEM archyvas., Taip pat: Adelė Matekonienė, 92 m. gyv. Vėžionių k., Kupiškio r., // Ten pat. 2001., plg.: Bronė Stankevičiūtė - Urbanavičienė, gim. 1921. Ten pat.

146 1920 m. rugpjūčio 21 d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.9 nuorašas. // LCVA. F.797. Ap.2. B.14. L.6. Taip pat: Jonušytė Aušra. Kupiškio žydų bendruomenė. // Kupiškėnų mintys. Ten pat. Nr.78, Panevėžio garsas. 1937 11 27. Nr. 48.

147 Panevėžio garsas. 1935.07.21. Nr.23.

148 Pateikėjas Petras Zulonas, gim. 1922. // KEM archyvas., taip pat: Zenonas Ubeika, 2004. KEM., Veronika Šveckytė-Satkevičienė. 1916. // KEM archyvas 2004., Jonušytė A. Kupiškio žydų bendruomenė. // Kupiškėnų mintys. 2004.07.10. Nr.78

149 Kenikšteterio vaistinė. // Fotografuota etnografinės ekspedicijos, vykusios 2005 m. birželio mėn. 22-24d. Kupiškyje, metu.

150 Virginija Juškienė. Gyvos praeities akys. // Kupiškėnų mintys. 1991.04.27. Nr. 31. P.2.

151 Nedveckaitė Jūratė. Išmanyti ir puoselėti. // Kupiškėnų mintys. 1997.09.27. Nr.76. P.2., plg.: Paulauskas H., Kupiškėnų kraštas, V., 1978, taip pat.: Kupiškėnų mintys. 1997.09.27. Nr. 76.

152 Ch.Šmitdo malūnas Kupiškyje. // Fotografuota etnografinės ekspedicijos, vykusios 2005 m. birželio mėn. 22-24 d. Kupiškyje, metu.

153 Kupiškėnų mintys. 1997.09.27. Nr.76.

154 Jonušytė Aušra. Kupiškio žydų bendruomenė. // Kupiškėnų mintys. (Priedas Vėrinys. Nr. 27.) 2004.07.10. Nr. 78. Smidt family / www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/smidt.htm

155 Gražienė – Krasauskienė M., Kur bėgiota vaikystėje. // Kupiškėnų mintys, 1994.07.16.

156 Kupiškėnų mintys. 1998.09.22

157 Nedveckaitė Jūratė. Tas pats miestas, ne tie žmonės. // Kupiškėnų mintys. 1998.09.22. Nr.112.

158 Vileišis D. Ten pat. P.28.

159 Kupiškio žydų gyvenimo fragmentai. 2002. // KEM archyvas.

160 Pateikėjas Anicetas Kriauza. [Užrašė Aušra Jonušytė.] // KEM archyvas. 17 kasetė.

161 Urbonienė E. Mįslė be įminimo // Kupiškėnų mintys. 1991.06.22.

162 Pateikėjas Pranas Skipskys, gyv. Vežionių k. Kupiškio r. // KEM archyvas. Taip pat: Strolienė Aldona. Buvo toks gyvenimas. // Kupiškėnų mintys. 1994.03.02. Nr.17. P.3.

163 Vileišis D. Ten pat. P.28.

164 Pateikėjai Janina Matukienė, 75 m, Jonas Matukas, 80 m.; Pranas Skipskys. // KEM archyvas.

165 Pateikėjas Povilas Bukėnas, 83 m. [Užrašė Andrius Soročkinas.] // KEM; plg.: Vaičeliūnienė Eleonora. Sinagogos gatvelėje - ir paslaptinga, ir graudu. // Kupiškėnų mintys. (Laikraščio priedas Vėrinys. Nr. 27.) 2004.07.10. Nr.78

166 Pateikėjai Janina Matukienė, 75 m, Jonas Matukas, 80 m. // KEM archyvas.

167 N.Schoenburg, St. Schoenburg. Ten pat. P.163.

168 Kupishker Judische Volks-Bank / www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/Bank.htm

169 Vileišis D. Ten pat. P.29., taip pat.: Panevėžio balsas. 1924.12.18. Nr.42.

170 Kleniauskas A. Ten pat. P.31.

171 Panevėžio balsas. 1924.07.07. Nr.20.

172 Jonušytė Aušra. Kupiškio žydų bendruomenė. // Kupiškėnų mintys. (Laikraščio priedas Vėrinys. Nr. 27.) 2004.07.10. Nr.78

173 Panevėžio balsas. 1934.06.17.

174 Vileišis D. Ten pat. P.29., taip pat.: Panevėžio garsas. 1935.07.28. Nr.24.

175 Nedveckaitė Jūratė. Tas pats miestas, ne tie žmonės. // Kupiškėnų mintys. 1998.09.22. Nr.112

176 Panevėžio balsas. 1927.12.22. Nr.51.

177 Vileišis D. Ten pat. L. P.29., 33.

178 Nedveckaitė Jūratė. Tas pats miestas, ne tie žmonės. // Kupiškėnų mintys. 1998.09.22. Nr.112

179 1920 m. rugpjūčio 21 d. Kupiškio miesto tarybos posėdžio protokolo Nr.9 nuorašas. // LCVA. F.797. Ap.2. B.14. L.6., taip pat: Pateikėjai Janina Matukienė, 75 m, Jonas Matukas, 80 m. // KEM archyvas.

180 Pateikėjas Povilas Bukėnas. 83 m. [Užrašė Andrius Soročkinas.] // KEM archyvas.

181 Vileišis D. Ten pat. P.29-33.

182 Gaila Matulytė. Pastatų sienos dar mena žydų gyvenimą. // Kupiškėnų mintys. 2004.09.11. Nr.105

183 Kupiškio savanorių ugniagesių draugija. [1925 m. rugpjūčio 5 d. – 1940 liepos 31 d.] // LCVA. F.1367. Ap.1. B.232.

184 Pateikėja Severina Vireliūnienė, gim. 1918 m., Juozas Vireliūnas, gim. 1920 m. [Užrašė Osvaldas Miciūnas.] // KEM archyvas.

185 Pateikėja Adelė Matekonienė, 92 m. // KEM archyvas. 2001.

186 Pateikėjas Pranas Skipsys. // KEM archyvas.

187 Pateikėja J. Šeinauskienė. // KEM archyvas. 2001.

188 Pateikėja Vladislava Remeikienė, gim. 1924. // KEM archyvas.

189 Pateikėjas Jonas Vėželis, gim. 1928 m. [Užrašė Audrius Cimolonskas, Vytis Zavackas...] // KEM archyvas. 2003.

190 Gražienė - Krasauskienė Marijona. Kur bėgiota vaikystėje. // Kupiškėnų mintys. 1994.06.16. Nr. 54.

191 Pateikėja Vladislava Remeikienė, gim. 1924. // KEM archyvas.

192 Pateikėja Aldona Zinkevičienė. // KEM archyvas. 2002.

193 Pateikėja Adelė Matekonienė, 92 m. // KEM archyvas. 2001.

194 Pateikėjas Pranas Skipsys. // KEM archyvas.

195 www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/oshry.htm

196 Pateikėja A. Barzdenienė. // KEM archyvas. 2001.

197 Pateikėja J. Šeinauskienė., Pateikėjas Povilas Bukėnas. // KEM archyvas. 2001.

198 Pateikėjai Janina Matukienė, 75 m, Jonas Matukas, 80 m. // KEM archyvas.

199 Kupiškio žydų gyvenimo fragmentai. // KEM archyvas.

200 Šilinis Gaudentas. Žydų macos. // Kupiškėnų mintys. 1998.04.18. Nr.45.

201 Pateikėja Bronė Stankevičiūtė - Urbonavičienė, gim. 1921., taip pat.: Pateikėjai Janina Matukienė, 75 m, Jonas Matukas, 80 m. // KEM archyvas.

202 Pateikėjas Jonas Vėželis, gim. 1928 m. [Užrašė Audrius Cimolonskas, Vytis Zavackas, Lina Jugulytė] // KEM archyvas. 2003.

203 Pateikėjai Janina Matukienė, 75 m, Jonas Matukas, 80 m. // KEM archyvas.

204 Pateikėja Vladislava Remeikienė, gim. 1924. // KEM archyvas.

205 Pateikėjas Valentinas Žemaitis. // KEM archyvas. Apie laidojimą sėdom žiūr.: Pateikėja Aldona Raišienė. [Užrašė Alfredas Beleckas, Edmundas Baltrūnas] // KEM archyvas. 2002.

206 Pateikėjas Valentinas Žemaitis. // KEM archyvas.

207 Kupiškio šiuolaikinis žemėlapis. Paimta iš: www.maps.lt

208 Kupiškio miestelio planas. 1866 m. // LVIA. F.525. Ap.2. B.810. L.1-2., taip pat žiūr.: Synagogue, cemeteries and..: Hand drawn Map of Kupishok.: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/kupiskis/kupishok.htm#enjud

2007-08-24
Žmonės
Vesly Klarkas

JAV kariškis, 4 žvaigždžių generolas Vesly Klarkas (Wesley Clark), gimęs 1944 m. Amerikoje, yra litvako iš Minsko anūkas. Tėvas Benjaminas Kanas mirė, kai Vesliui buvo 4 metai; po 10 metų motina ištekėjo už V. Klarko ir Vesly Kanas tapo Klarku.

17 metų jis buvo priimtas į Karo akademiją. Dvejus metus tobulinosi Oksfordo universitete. Kariavo Vietname, buvo sužeistas. 1997 m. V. Klarkas paskirtas vienoms iš aukščiausių JAV karinių pareigų – NATO suvienytųjų pajėgų vyriausiuoju vadu. Būdamas NATO vadu V. Klarkas lankėsi Lietuvoje. Baigęs karinę karjerą jis ėmėsi politikos – dalyvavo 2004 m. JAV prezidento rinkimų kampanijoje, kaip vienas iš demokratų partijos kandidatų į prezidentus. JAV žydų laikraštis Forward pabrėžia, jog V. Klarkas dažnai prisimena savo žydiškas šaknis.

Ar žinote kad...?

Kai kurie tikintys žydai tiki, kad per Jom Kipūro (atgailavimo) šventę iškėlus ir palaikius virš galvos vištą ir sukalbėjus specialią maldą, visos žmogaus nuodemės pereina į paukštį.