Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Telšiai

Telšiai

Telšiai XV – XVII a.

Istoriografijoje nesutariama dėl pirmojo Telšių paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Kai kur galima rasti teiginių, jog Telšiai pradėjo kurtis jau XIV a. viduryje. Vis dėlto tokio pobūdžio svarstymai nėra pakankamai pagrįsti ir argumentuoti dokumentais, todėl atmestini. Turime kur kas aiškesnių duomenų apie tai, jog XV a. viduryje Telšiai jau kūrėsi. Yra šaltinių, rodančių, jog 1450 m. dabartinių Telšių vietoje jau egzistavo gyvenvietė, davusi užuomazgą dabartiniam miestui (1).

Telšių pavadinimas, tyrinėtojų vertinimu, yra vandenvardinės kilmės. Telšių vardas greičiausiai susidarė iš upės Telšė, tekančios pro miestą, daugiskaitos (2).

Apie Telšių kūrimąsi XV a. informacijos yra labai nedaug. Žinoma, jog XV a. viduryje įkurtas dvaras, o aplink jį ėmė formuotis gyvenvietė. Kiek daugiau žinoma apie Telšių situaciją XVI a. Telšiai yra pažymėti XVI a. pradžioje sudarytame Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje. Tuo laiku Telšiai buvo sudaryti iš dviejų gyvenviečių: viena jų buvo įsikūrusi Insulos kalno rytinėje papėdėje (dab. Turgaus aikštės pietvakarinis pakraštys). Kita gyvenvietė buvo ant kalno, kur 1536 m. pastatyta parapijos bažnyčia, prie kelio į Luokę (3) (dab. Ant kalno stovi Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia, vietinių vadinama Mažąja bažnyčia).

Tyrinėtojų vertinimu tikėtina, jog 2 gyvenvietes jungęs platus kelias vėliau tapo turgaus aikštės pagrindu. Iš vėlesnių XVII – XVIII miesto planų matyti, jog būtent to kelio pagrindu formuojasi pailga miesto aikštė, aplink kurią statomi namai. Tokiu būdu XVI a. buvusios atskiros gyvenvietės suaugo į vientisą miestelį (4).

Telšiai smarkiai išsiplėtė XVII a. būtent XVII a. anot tyrinėtojų, abiejų anksčiau minėtų gyvenviečių branduoliai susijungė ir miestelis įgavo vientisos palei vieną gatvę ištįsusiosios gyvenvietės formą. Apie XVII a. vidurį ėmė formuotis dabartinio senamiesčio gatvės: Respublikos, Turgaus, Luokės, Daukanto (5).

XVII a. Telšių seniūnija buvo didžiausia iš visų tuo metu žinomų 29 Žemaitijos seniūnijų. Iš 1667 m. dūmų mokesčių surašymo duomenų matome, jog tuo metu seniūnijoje iš viso buvo 5233 dūmai (6).

Pats Telšių miestas ar miestelis (istoriografijoje randami abu terminai) XVII a. tebebuvo nedidelė gyvenvietė, besiformuojanti aplink valdovo dvarą. Reikšmingi pokyčiai Telšiuose įvyko 1624 m., kai LDK kancleris ir Telšių seniūnas Povilas Sapiega su žmona Kotryna Goslauskaite – Sapiegiene įkūrė šv. Pranciškaus ordino mažesniųjų brolių (bernardinų) vienuolyną (7). Tai suaktyvino miestelio plėtrą, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą.

Iš 1665 m. sudaryto Telšių inventoriaus galima susidaryti vaizdą apie to meto miestelį. Inventoriuje minima, jog miestas valdė 20,5 valako bei 1/6 rykštės dirbamos žemės, mieste buvo 43 užimti sklypai. Taip pat miestui priklausė 8 ir 1/6 neužimtos žemės ir 5,5 tuščio sklypo mieste. Inventoriuje surašytų gyventojų pavardės lietuviškos, tik kai kurias bandyta sulenkinti. Įdomu ir svarbu pažymėti tai, jog 1665 m. inventoriuje neminima nė viena žydiška pavardė, taigi galima daryti išvadą, jog XVII a. viduryje žydų mieste dar nebuvo (8).

1667m. surašyto surašyto Telšių inventoriaus duomenimis Telšių miestas dirbo 24 valakus ir 1/6 rykštės žemės, be to, buvo 4 ir 2/3 valako neužimtos žemės. Mieste buvo 48 ir ¾ užimto sklypo. Bene įdomiausia šio inventoriaus dalis yra gyventojų surašymas. Dokumente surašytos 54 gyventojų pavardės (vadinasi, tiek būta ir sodybų, neskaitant vienuolyno ir bažnyčios valdų). Tarp visų gyventojų minimas ir vienas žydas. Taigi žydų istorija Telšiuose prasideda XVII a. antroje pusėje (9).

XVII a. pab. – XVIII a. pradžios karai ir po jų prasidėję badmečiai bei marai labai neigiamai paveikė demografinę padėtį Žemaitijoje. Telšiai taip pat neišvengė didelių nuostolių. Po XVII a. pab. – XVIII a. pradžios kataklizmų Žemaitijoje labai sumažėjo gyventojų skaičius. Miestų valdytojai ir dvarų savininkai siekė kuo greičiau apgyvendinti ištuštėjusius miestus ir miestelius bei atgaivinti ekonominį regiono gyvenimą. Praktinis šių siekių įgyvendinimas dažniausiai buvo susijęs su kvietimu žydams apsigyventi Žemaitijos miesteliuose ir miestuose. Būtent dėl šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog XVII a. pab. – XVIII a. pr. yra lūžinis laikas, kai daugelyje Žemaitijos miestelių ima dominuoti žydai. Telšių istorija taip pat yra šių istorinių virsmų dalis.

Telšiai XVIII a.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, 1667 m. Telšiuose gyveno tik viena žydų šeima, tačiau apie 1700 m. jų buvo jau kelios ar net daugiau. Tokią prielaidą patvirtina 1690 m. dokumente minimi Telšių miestelėnai ir žydai. (10) Pastarajame dokumente kalbama apie miestelyje vykstančius prekymečius. Tekste nėra konkrečiai nurodoma, kiek ir kada prekymečių yra rengiama, tačiau minima, jog miestelėnai ir žydai kasmet tris kartus (per Porciunkulę, per šv. Oną ir per šv. Pranciškų) vienuolynui duos po pusę akmens lajaus. Tikėtina, jog būtent tomis dienomis ir vyko prekymečiai (11).

Prekymečiai neabejotinai buvo svarbus faktorius, traukiantis žydus į Telšius. 1721 m. miesteliui oficialiai suteikta privilegija turėti turgus ir prekymečius, o tai skatino žydus intensyviau kurtis Telšiuose.

Galima daryti prielaidą, jog sumažėjusi lietuvių populiacija Telšiuose ir puikios galimybės prekybai buvo esminės aplinkybės, lėmusios žydų pagausėjimą Telšiuose. XVIII a. pradžioje žydai Telšiuose jau dominavo. 1738 m. inventoriuje minimos 36 mieste gyvenančių šeimų pavardės, 21 iš jų yra žydiška. Taigi žydai sudarė daugiau negu pusę miestelio gyventojų (58%) (12).

Iš to paties 1738 m. inventoriaus galime spręsti apie Telšių žydų verslus bei pajamų šaltinius. Tik prie šešių žydų pavardžių minima jų profesija – rabinas, tikybos mokytojas, skardininkas, muzikantas, knygrišys ir cimbolininkas. Galima daryti prielaidą, jog visi kiti miestelio žydai vertėsi prekyba (13).

Kitas svarbus dokumentas, kuriuo remdamiesi galime kalbėti apie Telšių žydus XVIII a., yra 1765 m. sudarytas žydų pagalvės mokesčio mokėtojų sąrašas. Dokumente nurodoma, jog tada Telšiuose buvo 43 žydų namai, juose gyveno 184 žmonės (91 vyras ir 93 moterys). Vis dėlto tyrinėtojai pastebi, jog šie duomenys nebūtinai yra tikslūs ir objektyvūs, nes žydai dažnai nuslėpdavo tikrąjį gyventojų skaičių, tokiu būdu siekdami mokėti mažesnius mokesčius (14).

Dokumentas beveik nepateikia išsamesnių duomenų apie Telšių žydų užsiėmimus, tik užsimena apie kelis mokytojus ir aludarius. Vis dėlto galima įtarti, jog dauguma Telšių žydų, panašiai kaip ir kituose miesteliuose, užsiėmė prekyba ir amatais. Apie tai liudija 1768 m. liepos 28 d. aktas, kuriame fiksuojamas žemės sklypo pirkimo faktas. Dokumente kalbama apie tai, jog miestelio stiklius Benešas Hiršovičius iš Telšių dvaro perka žemės sklypą, esantį šalia skardininko žydo Šmuilos sklypo. Tai bene vienintelis žinomas XVIII a. dokumentas, kuriame minimi Telšių žydai amatininkai (15).

1775 m. žemės ir pilies teismai buvo perkelti iš Telšių į Šiaulius. Tai sumažino Telšių politinę reikšmę, o kartu turėjo ir neigiamų ekonominių padarinių. Yra išlikusių dokumentų, kuriuose žydai skundžiasi, jog iškėlus teismus miestelyje apmirė prekyba, sumažėjo pardavimų apimtys. Yra žinoma, jog tuose miesteliuose, kuriuose buvo pilies ir žemės teismai, turgūs buvo kur kas didesni, nes administraciniu požiūriu svarbiuose miesteliuose apsilankydavo kur kas daugiau žmonių, jie ne tik pirko turguje, tačiau lankydavosi smuklėse, naudojosi užvažiuojamųjų namų laikytojų, amatininkų paslaugomis, etc. Taigi teismų iškėlimas iš Telšių į Šiaulius pirmiausiai neigiamai paveikė žydų padėtį (16).

Vis dėlto teismų iškėlimas buvo gana nedidelė nelaimė palyginus su tuo, kas ištiko Telšius 1780 m. 1780 m. birželio 14 d. apie 10 val. vakaro, neaišku dėl kokios priežasties užsidegė smuklininko Hiršos Jankielovičiaus namas, o nuo jo ir kiti sodybos pastatai. Nuo jų užsidegė ir kitos kaimynystėje esančios sodybos. Per gaisrą sudegė 31 mieste esanti žydų sodyba. Po kelių dienų, birželio 18 d., vėjas įpūtė ir išnešiojo dar kai kur rusenančias žarijas ir uždegė klebono jurzdikoje stovėjusią žydo Jankelio Gietalevičiaus sodybą. Pastarasis gaisras sunaikino visus 6 klebono jurzdikos namus. Po gaisro liko tik 11 nuošaliau stovėjusių miestiečių ir 6 žydų sodybos (17).

Jei 1775 m. Telšių kahalui kartu su kampininkais priklausė 219 žmonių, tai po gaisro mieste liko 6 sodybos, kuriose gyveno apie 60 žydų. Visi kiti išsibarstė po aplinkinius miestelius.

Iš 1780 m. sudarytos Telšių gaisro liustracijos galime spręsti apie to meto žydų gyvenimą Telšiuose. Absoliuti dauguma žydų užsiėmė prekyba, amatais, smuklių ir užvažiuojamųjų namų laikymu. Turtingiausi Telšių žydai gyveno Liepojos (dab. Kęstučio g.) gatvėje. Tai Volfas Maušelovičius ir Beniašas Mejerovičius. Volfas Maušelovičius neteko užvažiuojamųjų namų su šešiais kambariais, svirno, prekybinio kiosko, arklidės ir mūrinio rūsio, taip pat gėrimų – degtinės, midaus ir alaus, taip pat trijų statinaičių neišsifermentavusio midaus ir kitų namų apyvokos daiktų už 6900 auksinų. Beniašo Mejerovičiaus nuostoliai buvo tokie: jis neteko dviejų sodybų – 4 kambarių namo su krautuve ir dviem svirnais prie Turgaus aikštės bei 3 kambarių užvažiuojamųjų namų ir kluono kiek atokiau toje pačioje gatvėje. Jis taip pat neteko įvairių pardavimui skirtų prekių: gelumbės, kamloto, kartūno, labai daug linų, kviečių, rugių, taip pat įvairių gėrimų ir sidabro. Iš viso šio verslininko nuostoliai siekė 16200 auksinų (18). Labai didelių nuostolių gaisro metu patyrė ir krautuvininkas Mejeris Leibovičius (19).

Iš viso užfiksuoti 43 žydų šeimų nuostoliai. Bendrai paėmus, per abu gaisrus žydai neteko turto už 180 510 auksinų. Po gaisro Telšių žydai prašė juos 10 metų atleisti nuo visų mokesčių. Tačiau 1781 m. rugsėjo mėn. LDK iždo komisija trejiems metams atleido telšiškius nuo gėralų ir pagalvės mokesčių (20).

Praėjus 3 metams po gaisro sudarytas Telšių kahalo žydų sąrašas rodo, jog miestelio žydų bendruomenė pamažu ėmė atsigauti. Šiame sąraše minima 30 žydų sodybų ir 131 gyventojas. Iš šio dokumento galima daryti išvadą, jog dalis padegėlių žydų pasistatė naujus namus, dalis gyveno kampininkais pas naujai atsistačiusiuosius. Vis dėl to reikia pastebėti, jog nemenka dalis Telšių žydų po gaisro išvyko gyventi į kitus Lietuvos miestus ir miestelius (21).

1. XVIII a. Telšių miesto planas (Telšių Alkos muziejus).jpg (1. XVIII a. Telšių miesto planas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1. XVIII a. Telšių miesto planas (Telšių „Alkos“ muziejus)

 

XVIII a. pabaigoje Telšių statusas ženkliai pasikeitė. Po to, kai 1791 m. Žemaičių kunigaikštystė buvo padalinta į tris pavietus (Raseinių, Šiaulių ir Telšių), Telšiai tapo svarbiu administraciniu centru. 1791 m. gruodžio 6 d. Telšiai gavo savivaldos privilegiją, kurią miestui suteikė karalius Stanislovas Augustas. Privilegijoje Telšiai skelbiami laisvu miestu, kuriam priklausanti žemė ir namai yra paveldimi, renkamas magistratas ir teismas (22).

 2. 1791 m. gruodžio 6d. savivaldos privilegija Telšiams (Telšių „Alkos“ muziejus) (2,3).jpg (2. 1791 m. gruodžio 6d. savivaldos privilegija Telšiams (Telšių „Alkos“ muziejus)

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

3. 1791 m. gruodžio 6d. savivaldos privilegija Telšiams (Telšių „Alkos“ muziejus) (2,3).jpg (3. 1791 m. gruodžio 6d. savivaldos privilegija Telšiams (Telšių „Alkos“ muziejus)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2, 3. 1791 m. gruodžio 6d. savivaldos privilegija Telšiams (Telšių „Alkos“ muziejus)

 

Telšių tapimas administraciniu centru suaktyvino ir miesto ekonominį gyvenimą. Yra žinoma, jog per 1791 – 1792 m. laikotarpį bajorai iš miestiečių ir žydų nupirko 24 namus ir sklypus. Pagerėjo sąlygos prekybai ir paslaugų teikimui, taigi savivaldos privilegijos Telšiams suteikimas teigiamai paveikė miesto žydų bendruomenę.

Telšiai XIX amžiuje

XIX a. gali būti laikomas Telšių žydų klestėjimo epocha. XIX a. žydų skaičius nuolat augo, bendruomenė stiprėjo ekonomiškai, buvo plėtojami religijos mokslai, statomi nauji bendruomeninei (pirmiausia religinės paskirties) pastatai ir t.t.

XIX a. miestą siaubė gaisrai. Jie Telšiuose buvo kilę 1826, 1833, 1843, taip pat 1852, 1856 ir 1893 metais (23). Vis dėlto, panašiai kaip ir po didžiojo 1780 m. gaisro miesto žydų bendruomenė sugebėjo atsikurti, pasistatyti naujus namus, bendruomeninius pastatus ir pan.

1812 m. per Telšius perėjo besitraukianti Napoleono kariuomenė, o tai neabejotinai padarė žalos miestui.

Prasidėjus 1831 m. sukilimui, miestas atsidūrė karinių veiksmų zonoje. Telšių žydai rėmė sukilėlius materialiai (maistu, šaudmenimis ir pan.) Taip jie „atsipirko“ nuo šaukimo į sukilėlių kariuomenę: posėdyje žydų atstovams pavyko įrodyti, kad žydai nemoka naudotis ginklais ir gali būti naudingesni kaip kariuomenės aprūpintojai nei kaip kariai. Anot Augustino Janulaičio, „žydai, bijodami keršto vietose, turėjo nuduoti prielankumą revoliucijai, bet širdyje to neturėjo, ir, apskritai, tas visas reikalas buvo jiems svetimas.“ (24) Sukilimo metu pagausėjo išpuolių prieš žydus, su jais, apkaltinus išdavyste ar šnipinėjimu, fiziškai susidorodavo ir sukilėliai, ir caro kareiviai. (25)

 

4. XIX pab. Sudarytas Telšių miesto planas. (Telšių Alkos muziejus). (4).jpg (4. XIX pab. Sudarytas Telšių miesto planas. (Telšių Alkos muziejus).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. XIX pab. Sudarytas Telšių miesto planas. (Telšių „Alkos“ muziejus).

XIX a. Telšių žydų ekonominė padėtis nebuvo labai gera, dauguma buvo smulkūs amatininkai, dalis žmonių gyveno iš labdaros ar išmaldos. Daugelis šeimų papildomai užsiėmė žemės ūkiu (26).

XIX a. pirmoje pusėje reiškėsi ekonominis konfliktas tarp žydų ir bajorų beveik garantuotą pelną nešančioje veiklos srityje – alkoholio gamyboje ir prekyboje. 1825/6 m. Telšių bajorai skundėsi žydais, kurie „...išnešioja ligas ir užkrečia jomis žmones, vargina pasiturinčius, o nustoję vilties gauti, gąsdina imsią vogti ir plėšti“, ir prašė caro juos išvaryti/ištremti (27).

1841 m. Telšiuose buvo 25 žydai amatininkai: 14 siuvėjų, 10 batsiuvių ir vienas laikrodininkas.

Urbanistinė miesto raida

Aptariamu laikotarpiu buvo parengti net du Telšių plano projektai (1837 – 1839 m. ir 1851 m.), numatę taisyklingą gatvių tinklą, bet jų praktiškai nebuvo laikomasi, o miesto plėtra vyko „beveik savaimingai: statyta laikantis buvusių gatvių, valdų ribų, pastatai tinkamai įterpti į istorinę aplinką ir sudėtingą reljefą“. (28) Miesto architektūrinis daugiasluoksniškumas gerai matomas kad ir pagrindinėje Respublikos gatvėje, kur dėl „nevienalaikės statybos [...] namų aukštingumas svyruoja nuo vieno iki trijų aukštų...“ (29) Šioje gatvėje daugiausia gyveno žydai.

XIX a. žydai galutinai įsitvirtino aplink Turgaus aikštę ir aplinkinėse gatvėse. Šiaurinis Turgaus aikštės pakraštys buvo išimtinai apgyventas žydų. Žydai įsitvirtino dabartinėse Respublikos, Kęstučio, Luokės, Simono Daukanto, Telšės, Sinagogos, Iždinės, Ežero gatvėse. Taigi galima teigti, jog XIX a. galutinai susiformavo gana koncentruota žydų gyvenamoji erdvė (iš esmės visa centrinė, prekybai bei paslaugoms labiausiai tinkanti miesto dalis). Šioje erdvėje žydai gyveno iki pat Antrojo pasaulinio karo.

Apie XIX a. vidurį Telšiuose pastatyta pirmoji sinagoga, vėliau dar kelios. XIX a. pab. – XX a. pr. Telšiuose buvo ketveri žydų maldos namai. Trys sinagogos stovėjo žydų gyvenamosios erdvės ribose (centrinėje miesto dalyje), viena kiek toliau nuo miesto centro, dabartinėje Aukštojoje gatvėje. Tai mūrinė sinagoga, išlikusi iki šių dienų. Pastarosios sinagogos pastatas laikomas vienu seniausių mūrinių statinių mieste. Sinagoga vadinta kareivių maldos namais, nes būtent joje žydų kareiviai duodavo priesaiką carui (plačiau žiūrėti Materialiojo paveldo objektai Telšiuose).

Švietimas

Nėra iki galo aišku, kada Telšiuose įsteigta pirmoji žydų mokykla. Aišku viena: XIX a. Telšiuose veikė keli chederiai – pradinės mokyklos žydų berniukams. Pasaulietinės žydų mokyklos Telšiuose atsirado po 1831 m. sukilimo. Įdomu pastebėti tai, jog pirmoji valdinė žydų mokykla Žemaitijoje buvo 1849 m. įsteigta Telšių žydų berniukų mokykla (30), tačiau kitur teigiama, jog ši mokykla įkurta 1859 m. (31)

1866 m. mieste įkurta mergaičių mokykla. 1879 m. buvo įsteigtos rėmėjų išlaikomos amatų mokykla merginoms ir internatas neturtingoms mergaitėms. Buvo ir dvi „Talmud-Torah" tipo mokyklos, kurioms vadovavo Shimonas Moshe Vineris ir Moshe Fridmanas (32).

Poetas Yehuda-Leib Gordonas įsteigė mokyklą, kurioje buvo dėstoma ir rusiškai (1865-1872), tačiau sulaukus itin daug kritikos iš ortodoksiškai nusiteikusių sluoksnių, jam galų gale teko išvažiuoti iš Telšių.

XIX a. II pusėje Telšiuose įsteigta garsioji ješiva (žr. Telšių ješiva).

Telšiuose veikė ir įvairios labdaringos draugijos. Pavyzdžiui, per 1869 – 1872 m. nederlių Telšių žydai suorganizavo pagalbos vargšams komitetą, o per 1893 m. choleros epidemiją rabinas Gordonas įkūrė komitetą, kuris turėjo padėti vargingiems gyventojams, neišgalintiems susimokėti už gydymo paslaugas. (33)

Nors ješivos lyderiai priešinosi sionizmui, bet šis judėjimas pasiekė ir Telšius: 1889 m. jau buvo įsikūrusi „Khoveivei Zion“ organizacija, kuri po dešimties metų turėjo 41 narį, o pavienė emigracija į Palestiną vyko visoje XIX a. antroje pusėje. (34)

Bendruomenės skaitlingumas

XIX amžiuje miesto gyventojų ir namų skaičius iš esmės augo, nors šią plėtrą kiek stabdė tokie įvykiai kaip periodiškai pasikartojantys gaisrai, praeinančios kariuomenės ir t.t.

1870 m. Telšiuose buvo 6481 gyventojas, iš jų 4399 žydai (68%). 1897 m. duomenimis, gyventojų sumažėjo iki 6000, o 3088 (51%) buvo žydai (35).

Žydų gyventojų dalis gana ženkliai sumažėjo devintajame dešimtmetyje. Pogromų Ukrainoje aidai pasiekė ir Telšius. Tai ir siekis išvengti tarnybos caro kariuomenėje paskatino žydų emigraciją į Šiaurės ir Pietų Ameriką bei Pietų Afriką. Taigi XIX a. pabaigoje dalis Telšių žydų išvyko gyventi į užsienį. 1893 m. mieste siautusi choleros epidemija praretino vargingesnių gyventojų sluoksnį. (36)

Telšių žydai XX a. pradžioje ir I Pasaulinio karo metais

XIX a. prasidėjusi Telšių žydų klestėjimo epocha baigėsi XX a. pradžioje, kai 1908 m. miestą ištiko vienas didžiausių gaisrų. Šis gaisras miestą niokojo 1908 m. liepos 8 – 10 dienomis. Kaip pranešė laikraštis Kurjer Litewski, „...tankiausiai apgyvendintoje miesto dalyje, kurioje gyvena beveik vien tik žydai, [...] kilo gaisras. [...] ugnis apėmė visą turgaus kairiąją pusę, pavieto kasą ir beveik pasiekė katalikų kapines. Iki vakaro sudegė apie 100 namų, priklausiusių 43 savininkams, tarp jų keliems katalikams. Sudegė 3 sinagogos, […] rabinų mokykla, keletas žydų parduotuvių.“ (37) Po poros dienų ugnis įsiplieskė iš naujo ir šįkart sunaikino praktiškai visą miesto centrą.

Gaisras ir jo nulemti ekonominiai sunkumai privertė daugelį Telšių žydų išvažiuoti iš Telšių į kitus Lietuvos miestus ar net apskritai emigruoti į užsienį.

Iki XX a. pradžios Telšiai iš esmės buvo mediniai, mieste būta vos kelių mūrinių pastatų. 1908 m. gaisras pakeitė miesto vaizdą – po jo ėmė kurtis mūriniai, raudonų plytų Telšiai.

 

5. Telšių turgaus aikštė I Pasaulinio karo metais. (Telšių Alkos muziejus).(5).jpg (5. Telšių turgaus aikštė I Pasaulinio karo metais. (Telšių Alkos muziejus)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5. Telšių turgaus aikštė I Pasaulinio karo metais. (Telšių „Alkos“ muziejus).

 

6. Telšių žydai I Pasaulinio karo metais (6).jpg (6. Telšių žydai I Pasaulinio karo metais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6. Telšių žydai I Pasaulinio karo metais

Prasidėjus I Pasauliniam karui, žydų bendruomenė dar labiau sumažėjo, daugelis žydų buvo priversti pasitraukti į Rusijos gilumą.Pirmojo Pasaulinio karo metu, nuo 1915 iki 1918 m., Telšių miestas buvo okupuotas vokiečių kariuomenės. Vėliau gan trumpą laiką valdžioje buvo bolševikai. Karui pasibaigus, žydų bendruomenė, kaip ir visa miesto populiacija, ženkliai sumažėjo. Jeigu, pagal 1897 m. surašymą, Telšiuose gyveno 6000 žmonių, o iš jų 3088 buvo žydai (51%), tai pagal 1923 m. surašymo duomenis mieste buvo 4691 gyventojai, iš jų 1545 žydai (33%)

Telšių žydų bendruomenė tarpukariu

Tarpukariu santykiai tarp lietuvių ir žydų bendruomenių iš esmės buvo korektiški. Lietuviai ir žydai per ilgą laiką įprato gyventi kaimynystėje. Vis dėlto reikia pastebėti, jog Telšiuose, panašiai kaip kitose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, žydai buvo kaltinami dėl tariamo krikščionių kraujo vartojimo religinių apeigų metu ir pan. Telšiuose 1935 m. žydai apkaltinti pagrobę kelis krikščionių vaikus. Po to mieste keletas fanatiškais nusiteikusių žmonių, apkaltinę žydus vaikų pagrobimu, pradėjo riaušes. Buvo išdaužti žydų parduotuvių langai, keletas žmonių buvo sužeisti. Įsikišus policijai, riaušės buvo numalšintos. Žinoma, jog Telšių karo komendantas 1935 m. spalio mėnesį nubaudė 18 tokių „triukšmadarių“. (38)

Žydų kvartalas nepasižymėjo išvaizdumu – namai buvo ankšti, skersgatviai siauri ir nešvarūs, be žalumynų ir medžių.

Politinis gyvenimas

1920 m. Lietuvos žydams buvo suteikta kultūrinė autonomija. Autonomijos suteikimas paveikė ir Telšių žydų gyvenimą. Pagal Žydų Reikalų Ministro Menachemo Soloveičiko nutarimą 1920 m. Žydų bendruomenės turėjo išsirinkti Tarybą, kuri koordinuotų konkrečios bendruomenės gyvenimą. Ši politinė naujovė nepatiko vietiniam Telšių rabinui, tačiau nepaisant jo pasipriešinimo, buvo įsteigta 11 asmenų Taryba. Ji kontroliavo mokesčius, kurie buvo renkami vidaus bendruomenės reikalams. Taryba veikė iki 1925 m. (tais metais buvo panaikinta autonomija Lietuvos žydams).

1920 m. ir 1931 m. į Telšių vietinės savivaldos institucijas buvo išrinkti 4 žydai: Rafaelis Holtsbergas-Etsjonas, Mošė Blochas, Izraelis Kraimas, Šalomas Talpijotas. 1934 m. rinkimuose buvo išrinkti 3 žydai: Moše Blochas, advokatas Broide ir Mordechajus Levinas (39).

Dauguma Telšių žydų laikėsi tradicionalistinių ortodoksinių pažiūrų. Sionistinės idėjos plačiosioms Telšių žydų masėms buvo svetimos. Mieste aktyviai veikė ortodoksinės pakraipos žydų partijos ir organizacijos. Pirmiausia čia reikia paminėti „Agudat Israel" partiją, kuriai priklausė „Ceirei Agudat Israel" jaunimo organizacija.

Nepaisant to, kad Telšiuose dominavo antisionistinės ir ortodoksinės nuotaikos, mieste veikė nemažai sionistinių ir socialistinių žydų partijų. Beveik visos sionistinės Telšių partijos priklausė Pasaulinei sionistų organizacijai. Ypač aktyviai veikė jaunimo organizacijos, tokios kaip „Ceirei Sion" ir „Hašomer Ha-Cair", „Betar“.Sionistinis jaunimas aktyviai reiškėsi sportinės organizacijos „Maccabi" veikloje (40).

Žymiausi ir aktyviausiai veikiantys sionistinių organizacijų veikėjai Telšiuose buvo Hananas Sasonas, Michalis Noikas, Leibas Tabašnikas, Ester Blokh ir Meiris Joselevitzas. Sionistų – socialistų partijoje aktyviai veikė Are Grinkeris, Šeindlis Rabinovičius ir Ruvenas Katsinas.

Sionistinės partijos Telšiuose turėjo ir tiesioginę opoziciją. Iki 1920 m. mieste veikė viena antisionistinė partija „Bund". Jos aktyvistais buvo Rivakhas Jafe, Motlas Maleris ir kt. Revizionistų partijos steigėju ir lyderiu Telšiuose ilgus metus buvo Mošė Blochas (41).

Apibendrinant galima teigti, jog politine prasme miesto žydų bendruomenė buvo labai nevienalytė ir susiskaldžiusi. Skirtingos organizacijos ir partijos reiškė skirtingas pozicijas dėl žydų reikalų Lietuvos ir pasaulio mastu.

Žydų ūkinė veikla

Telšių žydų pajamų šaltiniai mažai kuo skyrėsi nuo kitų Lietuvos regionų žydų. Telšiuose, panašiai kaip ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose žydai plačiausiai vertėsi prekyba, amatais, būta nemažai žydų gydytojų, stomatologų, kitų paslaugų teikėjų. Taip pat aptarnavimas, lengvoji pramonė buvo svarbūs Telšių žydų pajamų šaltiniai. 7. Turgus Telšiuose (XX a. 4 deš.). (Telšių Alkos muziejus).(7).jpg (7. Turgus Telšiuose (XX a. 4 deš.). (Telšių Alkos muziejus)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

7. Turgus Telšiuose (XX a. 4 deš.). (Telšių „Alkos“ muziejus).

Atskiru Telšių ekonominį gyvenimą aktyvinančiu veiksniu galima laikyti ješivos egzistavimą. Paplitusi Telšių žydų veiklos rūšis buvo kambarių nuoma daugybei žydų religinės mokyklos studentų, atvykusių iš kitų Lietuvos regionų bei kitų šalių. Nuoma ir įvairių buitinių paslaugų teikimas ješivos studentams buvo išskirinis ir gana originalus Telšių žydų verslas.

1922 m. Telšiuose buvo sukurta žydų Amatininkų sąjunga. Kadangi amatininkų finansinė padėtis buvo sunki, jiems aktyviai padėjo labdaros organizacijos. Pirmiausia čia paminėtina „Gemilut Khesed“ organizacija, įsteigta buvusių Telšių žydų, emigravusių į Jungtines Amerikos Valstijas. Dažniausiai amatininkai paramą gaudavo kaip beprocentinę paskolą. Taip pat įdomu pastebėti, jog Amatininkų sąjunga susitarė su žydų kilmės daktarais ir vaistininkais dėl pigesnio gydymo ir vaistų. (42)

Remdamiesi 1931 m. duomenimis galime drąsiai teigti, jog 81% miesto verslų priklausė žydams. Išsamesni duomenys pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Prekyba Telšiuose tarpukariu (43)

Verslo rūšis

Iš viso

Iš jų priklausančių žydams

Bakalėjos

7

7

Malūnai

1

1

Mėsinės

17

12

Restoranai ir užeigos

3

1

Maisto prekių parduotuvės

6

5

Gėrimų parduotuvės

2

2

Audinių ir kailių parduotuvės

17

17

Odos ir avalynės parduotuvės

4

4

Galanterijos

3

3

Medicininės reikmenys ir kosmetikos parduotuvės

4

1

Optikos ir laikrodžių parduotuvės

1

1

Elektros prekių parduotuvės

1

0

Įrankių ir metalo gaminių prekyba

4

3

Mechanizmų parduotuvės

2

1

Kuro parduotuvės

2

2

Knygynai

1

1

Smulkių prekių parduotuvės

3

2

Pagal 1931 m. duomenis Telšiuose buvo 48 fabrikai, iš kurių 24 priklausė žydams. Taigi ketvirto dešimtmečio pradžioje žydai valdė 50% visų Telšių fabrikų ir paslaugas teikiančių struktūrų. (Plačiau žiūrėti 2 lentelėje)

2 lentelė. Industrija ir paslaugos Telšiuose tarpukariu (43)

Fabrikų Rūšis

Iš Viso

Priklausė žydams

Šildymo stotys

3

0

Chemijos industrija

2

1

Tekstilė

5

2

Medinos ir baldų pramonė

2

0

Spaustuvės

2

1

Maisto pramonė

21

11

Drabužiai, batai

2

2

Kirpyklos ir juvelyro paslaugos

4

4

„Dauguma žydų parduotuvių – mažos, jose dirbdavo visa žydų šeima. Tačiau buvo kelios didesnės parduotuvės S. Naftalino "Audiniai", L. Gercovičiaus "Batai", Volperto "Brangios dovanos", brolių Broide "Tabako prekės urmu" ir kt. Turgaus aikštėje veikė kepyklos, viešnamiai, restoranai ir karčiamos; visų jų savininkai buvo žydai.

Telšiuose buvo žydų siuvėjų, batsiuvių, pakinktininkų, stalių, kalvių, kirpėjų, laikrodininkų, taip pat vežikų ir nešikų, net keli elgetos. Dauguma jų buvo ortodoksiškų pažiūrų. Anksti prieš darbą jie eidavo melstis į sinagogą, o vakare po sunkios darbo dienos skubėdavo pasimokyti Talmudo ar kitų religinių knygų skyrių, giedodavo psalmes".(45)

Lietuvos prezidentu tapus Antanui Smetonai (1926 m.) suaktyvėjo propagandinė kampanija prieš žydų verslininkus. Čia ypač pasižymėjo Lietuvos komersantų organizacija „Verslas“. Ši struktūra, palaikoma valdžios institucijų, aktyviausiai agitavo boikotuoti žydų parduotuves ir verslus. Lietuviai prekybininkai po truputį pradėjo įštūminėti žydus iš svarbiausių pramonės ir verslo šakų. Daug bendrų lietuvių – žydų įmonių perėjo lietuvių savininkų kontrolei.

1927 m. pro Telšius buvo nutiestas geležinkelis. Tai neigiamai paveikė kai kuriuos žydų verslininkus. Vežikai prarado savo pajamų šaltinį, o tai privertė daugumą jų išvykti iš miesto arba persikvalifikuoti – tapti amatininkais ar darbininkais.

Tarpukariu Telšiuose veikė du žydų bankai: Žydų liaudies bankas, Ir Žydų jungtinės kredito bendrijos žemės ūkiui remti filialas. 1928 m. Žydų liaudies bankas turėjo 300 narių. (46)

Švietimas ir kultūra

Telšių ješiva

Telšių žydų švietimo sistemos institucijos yra bene labiausiai miestą Lietuvoje ir pasaulyje garsinančios struktūros. Jau po Pirmojo pasaulinio karo Telšiai tapo vienu žymiausių religinių studijų centru ne tik Lietuvos bet ir pasaulio mastu. Pirmiausia čia neabejotinai reikia paminėti Telšių ješivą. Tai ypatingas žydiškųjų Telšių objektas. Rabinų mokyklą 1875 m./1880 m. (skiriasi datos šaltiniuose) įkūrė Ichakas Jakovas Openheimas, Meiras Atlasas, Zalmanas Abelis ir finansiškai prisidėjęs Vokietijos žydas Ovadyah Lakhmanas. Mokymo įstaiga suklestėjo, kai jos vadovu 1884/1885 m. tapo rabinas Eliezeris Gordonas.

Eliezeris Gordonas gimė netoli Vilniaus 1841 m. (arba netoli Minsko 1840 m., remiantis kitais šaltiniais), mokėsi Kaune pas Israelį Salanterį (beje, 1835-1858 m. Zeevas-Volfas Lipkinas, Israelio Salanterio tėvas, buvo Telšių rabinu), o prieš atvykdamas į Telšius kurį laiką buvo rabinu Kelmėje ir Slabodkoje (Vilijampolėje). Jis iš dalies modernizavo mokymosi procesą ješivoje: studentai mokėjo už išlaikymą, buvo suskirstyti į klases pagal žinių lygį. (47) Eliezeris Gordonas su Simonu Škopu sukūrė vadinamąją „Telšių“ mokymosi sistemą, kuri vėliau buvo perimta daugelyje Amerikos ješivų, vadovaujamų litvakų kilmės rabinų.

 8. Eliezeris Gordonas (48) (8).jpg (8. Eliezeris Gordonas (48)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8. Eliezeris Gordonas (48)

 E. Gordonas vadovavo ješivai ir buvo Telšių vyriausiuoju rabinu iki pat savo mirties 1910 m.

Vadinamoji „rabinų seminarija“ – ješiva, dėl savo aukštos mokymo kokybės ir žymių joje dėstančių rabinų išgarsėjo visame pasaulyje. Studijuoti religijos dalykų, pažinti Torą ir Talmudą, į Telšius rinkosi studentai iš pačių įvairiausių pasaulio taškų: Šiaurės Amerikos, Pietų Afrikos, įvairių Europos valstybių. 1919 m. ješivoje mokėsi 162, o 1936 m. 440 studentų (49). 9. Telšių ješiva XX a. 4 deš. (Telšių Alkos muziejus). (9).jpg (9. Telšių ješiva XX a. 4 deš. (Telšių Alkos muziejus).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9. Telšių ješiva XX a. 4 deš. (Telšių „Alkos“ muziejus).

 

Vienas iš žinomiausių šios ješivos vadovų buvo rabinas Josefas Leibas Blochas. Kitas svarbus ir garsus ješivai vadovavęs rabinas buvo Chaimas Rabinovičius. Ješivoje taip pat dėstė tokie garsūs rabinai kaip Simonas Škopas ir Eleziris Gordonas. Šių mokytojų pastangomis buvo sukurta unikali „telšietiška" mokymo ješivoje koncepcija, kuri tapo mokymo pagrindu daugybėje ortodoksinės pakraipos ješivų JAV.

10. Rabinas Simonas Škopas (10).jpg (10. Rabinas Simonas Škopas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10. Rabinas Simonas Škopas.

 

11. Rabinas Josefas Leibas Blochas (11).jpg (11. Rabinas Josefas Leibas Blochas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11. Rabinas Josefas Leibas Blochas

1927 m. ir 1933 m. ješiva atnaujinta, buvo pastatyti keli nauji pastatai (administracinės ir gyvenamosios paskirties patalpos). 1940 m ješivoje buvo 500 klausytojų. Kartu reikia pažymėti tai, jog Telšių ješiva globojo mažesnes religines mokyklas visoje Lietuvoje.

Dalį ješivos studentų paeiliui išlaikė paprasti Telšių žydų bendruomenės nariai, suteikdavę jiems nakvynę ir maistą, kita dalis studentų, kaip jau buvo minėta anksčiau, nuomojo gyvenamąsias patalpas iš vietinių žydų.

12. Dovydas Genys, Telšių ješivos studentas XXa. 4 deš. (R. Genio asmeninis archyvas). (12).jpg (12. Dovydas Genys, Telšių ješivos studentas XXa. 4 deš. (R. Genio asmeninis archyvas).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12. Dovydas Genys, Telšių ješivos studentas XXa. 4 deš. (R. Genio asmeninis archyvas).

Ješiva veikė iki 1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, ji buvo likviduota, o jos pastatai nacionalizuoti. Ješivos studentai išsibarstė po visą Lietuvą ir pasaulį. Dalis buvusių ješivos auklėtinių išvyko į JAV, kur Klivlendo mieste įkūrė naują ješivą, pavadintą Telšių vardu. Šioje ješivoje taikoma Telšiuose sukurta mokymo sistema.

Be ješivos Telšiuose būta ir kitų svarbių mokymo institucijų. Žinoma, jog 1905 m. Telšių apskrityje buvo 62 chederiai (pradinės mokyklos žydų berniukams). Nuo 1900 m. Telšių žydų berniukų mokykloje ėmė veikti amatų klasė. (50)

1920 m. buvo atidaryta mergaičių gimnazija, įėjusi į „Javneh“ mokyklų tinklą. Šioje mokykloje buvo dėstoma hebrajų kalba. Be pagrindinių mokyklinio kurso disciplinų mergaitės studijavo ir judaikos dalykus. 1921 m. gimnazijoje mokėsi 136 mergaitės, buvo 4 gimnazijos klasės iš 6, taip pat 2 parengiamosios klasės, dirbo 6 mokytojai. (51) 1922 mokykla pervadinta Telšių mergaičių ortodoksinės krypties gimnazija. 1929 gimnazijoje mokėsi 116, o 1934 m. 52 mokinės. (50)

13. Javneh mergaičių gimnazija (13).jpg (13. Javneh mergaičių gimnazija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13. "Javneh" mergaičių gimnazija.

 

14. II Javneh mergaičių gimnazijos laida, 1927 m. (14).jpg (14. II Javneh mergaičių gimnazijos laida, 1927 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14. II "Javneh"  mergaičių gimnazijos laida, 1927 m.

1923 m. gimnaziją vizitavęs Švietimo ministerijos inspektorius savo ataskaitoje rašė, jog aplink gimnaziją nešvaru ir triukšminga. Direktorius Glocbergas dokumente apibūdinamas kaip geras pedagogas ir doras žmogus, bet esą jam stinga sugebėjimų įpratinti mokines laikytis švaros ir tvarkos.

Nuo 1920 m. Telšiuose taip pat veikė „Javnė“ tinklo vaikų darželis ir dvi pradinės mokyklos: berniukų ir mergaičių.

Mieste taip pat būta „Javnė“ sistemai priklausančios mokytojų seminarijos. Mokytojų parengimui vadovavo Abraomas Mordechajus Vesleris. Nuo 1928 m. rudens Telšiuose veikė žydų mokytojų kursai. 1929 m. seminarijoje mokėsi 204 asmenys. Iki 1936 m. seminarija išleido 6 mokytojų laidas, pedagogų diplomus gavo 101 asmuo. (53)

15. II Mokytojų Jevneh kursų laika, 1931 m (15).jpg (15. II Mokytojų Jevneh kursų laika, 1931 m

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15. II Mokytojų “Jevneh” kursų laika, 1931 m

16. II Mokytojų Jevneh kursų laika, 1931 m (15).jpg

 

 16. Paskutinė “Jevneh” mokytojų nuotrauka, 1940 m.

 

1920 m. Telšiuose įsteigta Gemaros (Talmudo dalis) studijų mokykla berniukams. Po 4 metų sėkmingų studijų mokyklos klausytojai galėjo tęsti mokslus ješivoje. Tie, kurie negalėjo mokytis šiuose įstaigose, gaudavo pradinį išsilavinimą „Talmud-Tora" („Toros studijavimas") sistemos mokyklose. 17. Gemaros draugijos ir Khevrah Kadisha organizacijų susitikimas, 1930 m.(17).jpg (17. Gemaros draugijos ir Khevrah Kadisha organizacijų susitikimas, 1930 m

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17. „Gemaros draugijos” ir „Khevrah Kadisha“ organizacijų susitikimas, 1930 m.

 

Tarpukariu mieste veikė ir sionistų remiama „Tarbut“ mokykla, bet ji tokios įtakos kaip religinės – ortodoksinės mokyklos neturėjo. 1936 m. įvairių pakopų mokymosi institucijose mokėsi apie 950 moksleivių ir studentų. (54) Visos mokyklos buvo likviduotos 1941 m., Lietuvą okupavus vokiečiams.

Dar vienu išsilavinimo ir kultūros centru mieste buvo žydų biblioteka, talpinanti ir jidiš, ir hebrajų kalbomis parašytas knygas. Bibliotekoje taip pat buvo galima paskaityti Lietuvos ar užsienio laikraščius. 18. Fotografo Kaplanskio šeima. (18).jpg (18. Fotografo Kaplanskio šeima.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18. Fotografo Kaplanskio šeima.

Kaip prisimena senieji telšiškiai, “Telšiuose veikė 4 sinagogos, jos būdavo pilnos kasdien, ne tik per šventes. Prieš vakarinę maldą jose susirinkdavo pasimokyti Talmudo ir Mišnos studijavimo bendrijų nariai. Rabinas Elijas Mejeris Halfanas iki savo mirties Didžiojoje sinagogoje mokė Talmudo. Didžiojoje sinagogoje buvo ne tik meldžiamasi, bet ir sakomi pamokslai, taip pat skambėjo rabinų, svarbių visuomenės narių, partijų atstovų, svečių kalbos. Du kartus per metus miesto rabinas Zevas Leibas Blochas sakydavo viešą pamokslą. Sinagogose susirinkdavo paprasti žydai, bendraudavo, apsikeisdavo naujienomis. Per Roš HaŠaną ir Jom Kipurą (iškilmingiausias metų šventes) sinagogose susirinkdavo be išimties visi žydai, net ir nereligingi”. (55)

Žydų bendruomenė leido du laikraščius: kas savaitę „Der Idešer Lebn" („Žydiškas gyvenimas") ir kas mėnesį „HaNeeman" („Tiesa").Daugybė bendruomenė narių lankė sporto bendrijas „Makkabi" („Kūjis“) ir „Hapoel" („Darbininkas"). (56) Taip pat žinoma, kad 36 žydų tautybės piliečiai ir 5 žydų organizacijos turėjo telefoną.19. Makabi sportininkai, 1926 m. (19).jpg (19. Makabi sportininkai, 1926 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19. "Makabi" sportininkai, 1926 m.

 

Sveikatos apsaugos sistema

1919 m. žydų bendrija „Ozė“ mieste įsteigė žydų ligoninę. Ligoninė stovėjo Liepojos gatvėje. Ligoninėje buvo prastos sąlygos: vonios nebuvo, vanduo semtas iš šulinio. Gydytoju buvo paskirtas daktaras P. Šimkevičius. Kito medicininio personalo (išskyrus felčerį) dėl lėšų stokos nebuvo. Dėl lovų stygiaus medicininis personalas ligoninėje nenakvojo, todėl nakčiai ligoniai likdavo be priežiūros. Vaistais ligoninę aprūpindavo Goldnerio vaistinė.

XX a. 4 deš. pradžioje, augant ir stiprėjant Telšių žydų bendruomenei, iškilo poreikis patobulinti ir modernizuoti žydų sveikatos apsaugos sistemą. Apie 1930 m. Telšiuose, Gedimino gatvėje (dab. Gedimino g. 4), pradėta satyti nauja ir moderni žydų ligoninė. Jos statyba rūpinosi „Bikur-Choilius“ draugija. Prie ligoninės statybos savo aukomis prisidėjo JAV gyvenantys buvę Telšių žydai. 1934 m. sausio 5 d. buvo patvirtinąs ligoninės statutas. Ligoninė turėjo 16 lovų, veikė terapinis, akušerinis-ginekologinis, chirurginis skyriai. Taip pat buvo operacinė ir laboratorija. Ilgus metus ligoninės vedėju buvo daktaras Menuchinas. Ligoninė neapsiribodavo vien žydų bendruomenės narių gydymu, joje gydėsi ir kitų tautų atstovai. 20. Telšiai XX a. 4 deš. (20).jpg (20. Telšiai XX a. 4 deš.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

20. Telšiai XX a. 4 deš.

 

Telšių žydų bendruomenės likimas 1941 m.

Vokiečių kariuomenė Telšius užėmė 1941 m. birželio 25 d. Telšių miesto ir apskrities komendantu tapo aviacijos majoras Alfonsas Svilas. Netrukus Telšių apskrityje prasidėjo komunistų, sovietų valdžios aktyvistų ir žydų persekiojimai. Šalia Telšių yra trys žydų masinių žudynių vietos – dvi prie Rainių (3 km. nuo Telšių), Gerulių kaime (~8 km. nuo Telšių) ir šalia AB „Žemaitijos pienas“. Būtent tose vietose sunaikinti ir palaidoti Telšių žydų bendruomenės nariai.

Yra žinoma, jog 1941 m. birželio 27 d. Telšių aktyvistai miesto žydus išvarė iš namų, surikiavo į kolonas ir nuvarė už kelių kilometrų esantį Rainių dvarą. Čia buvo įsteigta laikina žydų koncentravimo stovykla. Žydai buvo apgyvendinti mažuose dvaro nameliuose. Beveik visas Telšių žydų turtas liko namuose ir vėliau buvo okupacinės valdžios konfiskuotas arba vietos gyventojų išgrobstytas. Žydai taip pat privalėjo atiduoti visas turimas brangenybes ir pinigus.

„Masinės žydų žudynės Rainių stovykloje prasidėjo liepos 30 (kitais duomenimis – liepos 20 –21 dieną). Žudynėms vadovavo vokiečių gestapininkai. Žudynėse dalyvavo lietuvių policija ir vietiniai aktyvistai. Žudynių dieną žydai buvo išvaryti iš barakų. Vyrai (vyresni kaip 14 metų) buvo atskirti nuo moterų ir vaikų. Po to vyrai grupėmis po keliasdešimt žmonių buvo vedami prie duobių miškelyje (už 200–300 metrų nuo stovyklos) ir šaudomi. Iš viso buvo sušaudyta 840 žydų (kitais duomenimis nuo 1200 iki 1500 žydų). Rainių stovykloje tuo metu buvo kalinami ne tik Telšių, bet ir Varnių, Luokės, Alsėdžių, Rietavo ir kitų Telšių apskrities miestelių žydai. Keliolika pasmerktųjų vyrų bandė bėgti, tačiau sargybinių buvo nušauti. Po savaitės dėl baisaus yrančių lavonų kvapo ir epidemijų baimės likusios žydės ir vaikai iš Rainių stovyklos buvo perkeltos į Gerulių kaime esančią stovyklą (apie 7 km nuo Telšių) (57).

21. Rainių žydų žudynių vieta.(21,22).jpg (21. Rainių žydų žudynių vieta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

22. Rainių žydų žudynių vieta.(21,22).jpg (22. Rainių žydų žudynių vieta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 21, 22. Rainių žydų žudynių vieta.

Geruliuose žydų moterys ir vaikai buvo apgyvendinti daržinėse. Jose iš lentų buvo sukalti dviaukščiai gultai. Stovykloje buvo vokiečių komendantūra ir nedidelis medicinos punktas. Nameliuose buvo didelė nešvara ir pilna utėlių. Įkalintos moterys bandė ieškoti dvasininkų ir lietuvių valdžios užtarimo. Telšių vyskupas J. Staugaitis per pamokslus katedroje kelis kartus pasmerkė žydšaudžius. Tačiau realiai niekas negalėjo išgelbėti pasmerktų žydžių. Dėl kilusių epidemijų (šiltinės, difterito ir kt) mirė nemažai mažamečių vaikų (58).

1941 m. rugpjūčio pabaigoje (apie 28 d.) į Gerulių stovyklą atvyko dvi mašinos ginkluotų vyrų. Kitos dienos rytą prasidėjo žudynės. Moterys buvo suvarytos į aikštę. Jaunos moterys (iki 30 metų) ir merginos buvo rikiuojamos dešinėje pusėje, vyresnės moterys ir berniukai kairėje pusėje. Iš viso buvo atrinkta apie 400–500 jaunų moterų ir merginų, kurios buvo išsiųstos į Telšiuose steigiamą getą. Likusios moterys ir vaikai buvo pasmerkti sušaudymui. Aukos grupėmis buvo vedamos į netoli esančią giraitę, išrengiamos ir šaudomos prie iškasto 150 metrų ilgio griovio. Šaudymai tęsėsi dvi dienas. Šaudė lietuvių savisaugos dalinių kareiviai ir policininkai. Iš viso 1941 m. rugpjūčio 29–30 dienomis (kitais duomenimis žudynės vyko rugsėjo 1–15 d.) buvo nužudyta apie 1580 žmonių (kitais duomenimis – buvo nužudyta apie 3000–4000 moterų ir vaikų). Dalis vaikų buvo užmušta buožėmis arba gyvi sumesti į duobę. Nužudytų žmonių drabužiai buvo išvežti į Telšius ir išparduoti vietos gyventojams. Dalį drabužių, žiedų ir pinigų išvogė patys žudikai (59).

 23. Holokausto vieta Geruliuose.(23, 24).jpg (23. Holokausto vieta Geruliuose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

 

 

 

24. Holokausto vieta Geruliuose.(23, 24).jpg (24. Holokausto vieta Geruliuose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


23, 24. Holokausto vieta Geruliuose.

 

Telšių getas

Telšių geto įsteigimo data laikoma 1941 m. rugsėjo 1 d., kai į Telšius išsiųstos moterys buvo apgyvendintos keliuose mažuose namuose Ežero, Elektrinės ir Telšės gatvėse. Nei baldų, nei patalynės čia nebuvo. Kalinės miegojo ant grindų, maisto beveik negaudavo. Vietos gyventojai šelpė geto kalines maistu. Žydės buvo siuntinėjamos ūkio darbams į kaimus. Šiaulių apygardos komisaro įsakymu Telšių getas turėjo būti likviduotas iki Naujųjų metų. Telšių geto žydės (apie 400) buvo sušaudytos Rainiuose 1941 m. gruodžio 23–24 dienomis. Nuo mirties išsigelbėjo apie 30 žydžių (60).

Buvęs Telšių geto kalinys, dabar Izraelyje gyvenantis rašytojas I. Damba yra išleidęs prisiminimų knygą apie Telšių getą ir žydų bendruomenės sunaikinimą.

25. Buv. Telšių žydų geto teritorija (25).jpg (25. Buv. Telšių žydų geto teritorija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

25. Buv. Telšių žydų geto teritorija

 

 

26. Buv. turgaus aikštė Telšių geto teritorijoje (26).jpg (26. Buv. turgaus aikštė Telšių geto teritorijoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

26. Buv. turgaus aikštė Telšių geto teritorijoje.

Yra žinoma, jog nemažai Telšių katalikų dvasininkų slėpė ir kitaip padėjo persekiojamiems žydams. Pirmiausia čia paminėtini vyskupai Vincentas Borisevičius (po to, kai Telšiuose buvo sunaikintas žydų getas, vyskupas priglaudė ir slėpė pabėgusias žydes moteris. Rėmė žydus, kurie slėpėsi kaimuose ir pas kai kuriuos Telšių apskrities parapijų kunigus. 1944 m. liepos mėn. padėjo iš Telšių kalėjimo išlaisvinti ketverių metų amžiaus Blataitę (vardas tikslinamas) ir taip ją išgelbėjo nuo mirties. Pats vyskupas V. Borisevičius 1946 m. buvo sušaudytas); Pranciškus Ramanauskas, Justinas Staugaitis (slėpė telšietę Volpertienę). Taip pat kunigai A. Kruša, V. Paulauskas, K. Prialgauskas, etc.

27. Vienas iš 4 buv. Žydų geto teritoriją žyminčių stulpelių. (27).jpg (27. Vienas iš 4 buv. Žydų geto teritoriją žyminčių stulpelių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

27. Vienas iš 4 buv. Žydų geto teritoriją žyminčių stulpelių.

 

28. Įėjimas į Telšių žydų getą. (28).jpg (28. Įėjimas į Telšių žydų getą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

28. Įėjimas į Telšių žydų getą.

 

29 Namai buv. Telšių žydų gete. (29).jpg (29 Namai buv. Telšių žydų gete.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

29. Namai buv. Telšių žydų gete.

30. Holokausto vieta prie Rainių, kur buvo sušaudytos Telšių geto kalinės (30).jpg (30. Holokausto vieta prie Rainių, kur buvo sušaudytos Telšių geto kalinės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

 

30. Holokausto vieta prie Rainių, kur buvo sušaudytos Telšių geto kalinės.

 

31. Paminklas holokausto aukoms prie AB Žemaitijos pienas (31).jpg (31. Paminklas holokausto aukoms prie AB Žemaitijos pienas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

31. Paminklas holokausto aukoms prie AB „Žemaitijos pienas“.

Yra žinoma, jog nemažai Telšių katalikų dvasininkų slėpė ir kitaip padėjo persekiojamiems žydams. Pirmiausia čia paminėtini vyskupai Vincentas Borisevičius (po to, kai Telšiuose buvo sunaikintas žydų getas, vyskupas priglaudė ir slėpė pabėgusias žydes moteris. Rėmė žydus, kurie slėpėsi kaimuose ir pas kai kuriuos Telšių apskrities parapijų kunigus. 1944 m. liepos mėn. padėjo iš Telšių kalėjimo išlaisvinti ketverių metų amžiaus Blataitę (vardas tikslinamas) ir taip ją išgelbėjo nuo mirties. Pats vyskupas V. Borisevičius 1946 m. buvo sušaudytas); Pranciškus Ramanauskas, Justinas Staugaitis (slėpė telšietę Volpertienę). Taip pat kunigai A. Kruša, V. Paulauskas, K. Prialgauskas, etc.

Pasaulio teisuolių vardus už išgelbėtus žydus yra gavę telšiškiai Jonas ir Ona Žilevičiai, Albinas Žilevičius, Stasė Brazauskienė.

Telšių žydų bendruomenė šiandien

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę Telšiuose buvo atkurta ir Telšių žydų bendruomenė. Telšių apskrities žydų bendruomenė oficialiai įregistruota 1993 m. Šios organizacijos iniciatorius ir vadovas – Rafaelis Genys. Pats ponas R. Genys nėra grynas telšietis, jis 1923 m. gimė Rietave. II Pasaulinio karo metu tarnavo 16 – ojoje lietuvių divizijoje, dalyvavo mūšiuose prie Staliningrado ir Kijevo. Į Lietuvą grįžo praėjus keleriems metams po karo.

32. Telšių žydų bendruomenės pirmininkas Rafaelis Genys (2006 m. vasara) (32).jpg (32. Telšių žydų bendruomenės pirmininkas Rafaelis Genys (2006 m. vasara)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

32. Telšių žydų bendruomenės pirmininkas Rafaelis Genys (2006 m. vasara).

2002 metais Telšių apskrities žydų bendruomenė pervadinta Telšių judėjų religine bendruomene. 2006 m. jai priklausė 9 nariai, gyvenantys Telšių mieste, Varniuose. Pagrindinės organizacijos veiklos kryptys – rūpestis Telšių žydų kultūriniu ir materialiniu paveldu, ryšių su pasaulio žydų bendruomene palaikymas, etc. Vienas bendruomenės ateities siekių – Telšių žydų muziejaus įkūrimas.

Bendruomenės iniciatyva, XX a. 10 deš. pabaigoje buvo atnaujintos ir sutvarkytos Telšių žydų kapinės, specialiais stulpeliais pažymėtos buvusio Telšių žydų geto ribos, sutvarkytos holokausto vietos, atidengtos kelios memorialinės lentos ir t.t. (61)

Žydų materialiojo paveldo objektai Telšiuose

Kaip jau buvo minėta anksčiau, po 1908 m. gaisro Telšiuose atsirado daug naujų mūrinių, raudonų plytų namų. Kadangi tiek per I, tiek per II Pasaulinius karus Telšių urbanistinis paveldas patyrė palyginus nedidelių nuostolių, mieste yra išlikę daug XX a. pradžios ir XX a. pirmos pusės statinių, priklaususių žydams. Ypač daug mūrinių žydams priklaususių pastatų yra aplink Turgaus aikštę, Respublikos, Sinagogos, Kęstučio, S. Daukanto gatvėse. Nemažai medinių žydų namų iki šiol stovi Telšės, Elektrinės, Luokės gatvėse.

Kaip teigia šaltiniai, Telšiuose buvusios keturios sinagogos (beith-midrash): didžioji, siuvėjų, mėsininkų ir kareivių. (62)

Šiuo metu Telšiuose išlikusios dvi sinagogos ir žydų maldos namai. Visi statiniai po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo buvo perduoti Telšių žydų bendruomenei, kuri pastatus pardavė.

Gana neblogai yra išlikusi sinagoga Telšės gatvėje (Telšės g. Nr.5). (Žr. nuotraukos) Ši sinagoga dar vadinama amatininkų maldos namais. Sinagoga pastatyta 1934 m., yra kvadratinio plano, dviejų aukštų, dengta dvišlaičiu stogu, sienos apkaltos horizontaliomis lentomis. (63) Pastatas praktiškai neturi jokių puošybinių elementų. Įkūrus Telšių getą, į jo teritoriją pateko ir sinagoga. Per 1941 m. rudens šventes (Rosh-HaShona ir Yom-Kipur) geto kalinės joje dar atliko religines apeigas. (64) Šiuo metu buvusioje sinagogoje įsikūrusi buitinės technikos parduotuvė, tačiau nepaisant to, pastato tūris ir esminiai išoriniai elementai yra išlikę.

Gerai išlikusi mūrinė sinagoga (Aukštoji g.3) (Žr. nuotraukas)  Pastatas stovi ant kalvelės, yra santūrių taisyklingų formų, rytinę sieną puošia šeši langai su pusapskritėmis arkomis. Pastatyta 1870 m. Projektuotas profesionalaus architekto. Statybą finansavo žydų bendruomenė. Pastatas mūrinis, dviejų aukštų, saikingos architektūros, kompaktinio tūrio. Prieš pirmąjį pasaulinį karą sinagoga daugiausia naudojosi garnizono žydai. Tai vienas seniausių plytinių pastatų mieste. Galima įtarti, jog sinagoga buvo orientuota tradiciniu būdu – kai Aron Kodešas rytuose, o įėjimas vakaruose. Tokią prielaidą leidžia daryti langų išsidėstymas rytinėje pastato sienoje. Sovietmečiu ir kelis kartus vėliau pastatas buvo nutinkuotas, tačiau kai kur pro nubyrėjusį tinką galima pastebėti autentiškas raudonas plytas, iš kurių sinagoga ir buvo pastatyta. Kadangi sovietinės okupacijos laiku sinagogoje buvo įrengta sporto salė, originalaus interjero elementų neišliko, neaišku, kaip vidinėje pastato erdvėje buvo įkomponuota moterų galerija, kaip išdėstyti kiti struktūriniai interjero elementai. Dabar pastate veikia baldų parduotuvė.

Sinagogos g. Nr. 4 yra išlikęs Telšių žydų bendruomenės maldos namas – sinagoga, pastatytas XIX a. II p. Pastatas mūrinis, trijų aukštų, tinkuotas. Rekonstrukcijos metu praradęs pirminę išvaizdą; vidus rekonstruotas, sudalintas aukštais, pertvaromis, suardyta pirminė planinė struktūra. Išlikęs pastato tūris.

 

41. Buv. Žydų maldos namai, Sinagogos g. Nr. 4 (41,42).jpg (41. Buv. Žydų maldos namai, Sinagogos g. Nr. 4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

42. Buv. Žydų maldos namai, Sinagogos g. Nr. 4 (41,42).jpg (42. Buv. Žydų maldos namai, Sinagogos g. Nr. 4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

41, 42. Buv. Žydų maldos namai, Sinagogos g. Nr. 4.

Ješivos pastatas (Iždinės g. 11) yra „plytų stiliaus“, fasado puošybai naudotos įvairios dekoratyvinės detalės: „horizontalios traukos, piliastrai, įdubos, langų apvadai, raktai.“ (65) Pastatytas XIX a. pab. žydų bendruomenės lėšomis. Buvęs vieno aukšto, raudonų plytų mūro, netinkuotas, puoštas figūrinių plytų langų sandrikais, apvadais, ornamentine karnizine juosta, pastatas, vėliau prarado puošnų gatvės frontoną, iš kiemo pusės buvo pristatytas antras aukštas. Iš dalies ješivos pastatas yra praradęs savo pirminę išvaizdą. Pokario metais sunaikinti antrojo aukšto puošybos elementai. Sovietinės okupacijos laikais buvusios ješivos pastate įsteigtos traktorių remonto dirbtuvės, vėliau pastatas naudotas įvairioms ūkinėms reikmėms.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, ješivos pastatą susigrąžino Telšių apskrities žydų bendruomenė. Kadangi pastatas turi istorinę ir meninę vertę, jį būtina restauruoti ar bent jau konservuoti, tačiau tai yra per daug brangu vietinei žydų bendruomenei. Dėl šių priežasčių Telšių apskrities žydų bendruomenė ješivos pastatus padovanojo Telšių miestui. Deja reikia pastebėti, jog jokie pastato tvarkymo ar išsaugojimo darbai nevyksta. (Žr. nuotraukas).

Dar vienas labai svarbus ir gerai išlikęs žydų materialiojo paveldo objektas Telšiuose yra žydų ligoninės pastatas, esantis Gedimino g. Nr.4. Pastatytas 1930 m. Autorius S.Sidabras. Statybą finansavo žydų bendruomenė. Pastatas konstruktyvizmo stiliaus, vieno aukšto, mūrinis, dengtas plokščiu keturšlaičiu stogu. Pagrindinio fasado centre – rizalitas, į kurį įkomponuotas arkinės formos portalas. Tiek pastato tūris, tiek jo išorinės formos yra nepakitusios. Dabar pastate įkurtos parduotuvės.

49. Gedimino g. 5. Buv. žydų ligoninė. (49, 50).jpg (49. Gedimino g. 5. Buv. žydų ligoninė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

50. Gedimino g. 5. Buv. žydų ligoninė. (49, 50).jpg (50. Gedimino g. 5. Buv. žydų ligoninė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

49, 50. Gedimino g. 5. Buv. žydų ligoninė.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, po 1908 m. gaisro Telšiuose atsirado daug naujų mūrinių, raudonų plytų namų. Kadangi tiek per I, tiek per II Pasaulinius karus Telšių urbanistinis paveldas patyrė palyginus nedidelių nuostolių, mieste yra išlikę daug XX a. pradžios ir XX a. pirmos pusės statinių, priklaususių žydams. Ypač daug mūrinių žydams priklaususių pastatų yra aplink Turgaus aikštę, Respublikos, Sinagogos, Kęstučio, S. Daukanto gatvėse. Nemažai medinių žydų namų iki šiol stovi Telšės, Elektrinės, Luokės gatvėse.

51. Buv. Telšių turgaus aikštė, 2006 m. vasara (51).jpg (51. Buv. Telšių turgaus aikštė, 2006 m. vasara

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

51. Buv. Telšių turgaus aikštė, 2006 m. vasara.

 

52. Respublikos gatvė, kurioje daugiausiai gyveno žydai (52, 53).jpg (52. Respublikos gatvė, kurioje daugiausiai gyveno žydai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

53. Respublikos gatvė, kurioje daugiausiai gyveno žydai (52, 53).jpg (53. Respublikos gatvė, kurioje daugiausiai gyveno žydai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

52, 53. Respublikos gatvė, kurioje daugiausiai gyveno žydai.

Mieste taip pat išlikę keli pastatai, kuriuose yra veikusios žydų mokyklos. Po kelerius metus įvairaus lygio žydų mokyklos veikė pastatuose, esančiuose Respublikos g. Nr. 49, Daukanto g. 54. Daukanto g., pastatas, kuriame yra veikusi žydų mokykla (54).jpg (54. Daukanto g., pastatas, kuriame yra veikusi žydų mokykla

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

54. Daukanto g., pastatas, kuriame yra veikusi žydų mokykla. 

55. Respublikos 49, čia yra veikusi žydų mokykla (55).jpg (55. Respublikos 49, čia yra veikusi žydų mokykla

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

55. Respublikos 49, čia yra veikusi žydų mokykla.

Telšių “Alkos” muziejus turi keletą Telšių žydų istoriją liudijančių daiktų. Palyginus su kitais Lietuvos muziejais, Telšių muziejuje yra gana nemažai judaikos objektų. Ekspozijoje galima apžiūrėti Toros ritinį, Talmudą, tfilinus. Muziejaus fonduose yra saugoma šabo smilkalų dėžutė (besamim), 2 Toros ritinio karūnos (Keter – Tora), ritualinė taurė vynui (becher). Muziejuje taip pat esama nuotraukų, kuriuose užfiksuoti Telšių žydai.

 

 

 56. <a href=Toros ritinys Alkos muziejaus ekspozicijoje (56).jpg (56. Toros ritinys Alkos muziejaus ekspozicijoje" hspace=0 src="id-715.jpg" align=left border=0>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

56. Toros ritinys "Alkos" muziejaus ekspozicijoje.

 

 

 57. <a href=Talmudas ir jo savininko antspaudas. Alkos muziejaus ekspozicija (57, 58).jpg (57. Talmudas ir jo savininko antspaudas. Alkos muziejaus ekspozicija" hspace=0 src="id-716.jpg" align=left border=0>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 58. <a href=Talmudas ir jo savininko antspaudas. Alkos muziejaus ekspozicija (57, 58).jpg (58. Talmudas ir jo savininko antspaudas. Alkos muziejaus ekspozicija" hspace=0 src="id-717.jpg" align=left border=0>

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

57, 58. Talmudas ir jo savininko antspaudas. "Alkos" muziejaus ekspozicija.

59. Tfilinai. Alkos muziejaus ekspozicija (59).jpg (59. Tfilinai. Alkos muziejaus ekspozicija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

59. Tfilinai. "Alkos" muziejaus ekspozicija.

Kapinės

Šiandien Telšių kapinės yra praradusios savo autentišką išvaizdą ir plotą. Pokario metais vietiniai telšiečiai ištampė dalį macevų (žydų antkapinių paminklų) kaip akmenis statyboms. 1987 m. didžioji žydų kapinių dalis likviduota, o jų teritorija paversta parku, per kurio vidurį nutiestas takas. Iki šių dienų liko tik mažas autentiškų kapinių gabalėlis.

60. Sunaikintoji Telšių žydų kapinių dalis (60, 62).jpg (60. Sunaikintoji Telšių žydų kapinių dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

61. Sunaikintoji Telšių žydų kapinių dalis (60, 62).jpg (61. Sunaikintoji Telšių žydų kapinių dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

60, 61. Sunaikintoji Telšių žydų kapinių dalis.

 

62. Autentiškoji Telšių žydų kapinių dalis (62, 63).jpg (62. Autentiškoji Telšių žydų kapinių dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

63. Autentiškoji Telšių žydų kapinių dalis (62, 63).jpg (63. Autentiškoji Telšių žydų kapinių dalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

62, 63. Autentiškoji Telšių žydų kapinių dalis.

Atsikūrusi Telšių žydų bendruomenė paruošė kapinių išsaugojimo planą. Išlikusi kapinių dalis buvo aptverta nauja tvora, išsibarsčiusios macevos surinktos ir sudėtos prie įėjimo į kapines. Buvusioje, o vėliau parku paverstoje kapinių teritorijoje, pastatytas paminklas.

 

64. Telšių žydų kapinių schema. (64).jpg (64. Telšių žydų kapinių schema.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

64. Telšių žydų kapinių schema.

Išlikusių kapinių teritorija užima apie 600 kvadratinių metrų. Kapinės yra netaisyklingos formos, įkurtos šiaurinėje miesto dalyje, netoli nuo miesto centro, visai šalia katalikų kapinių. Tikėtina, jog čia pradėta laidoti XVIII a. Išlikusioje kapinių dalyje stovi gana nesenos macevos, iš kurių galima spręsti, jog šioje kapinių vietoje laidota XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje. Seniausi išlikę antkapiai yra pietvakariniame kapinių kampe. Seniausia išlikusi maceva datuojama 1887 m. Šiaurės vakarų pakraštyje yra naujausi palaidojimai – macevos datuojamos XX a. 4 dešimtmečio pabaiga.

Autentiškai išlikusios macevos orientuotos rytų – vakarų kryptimi, o tai atitinka judaizmo reikalavimus. Viena macevų eilė išsiskiria savo kryptimi, tačiau taip yra todėl, jog šios macevos buvo suneštos iš kitur ir taip keistai sustatytos tvarkant kapines. (Žr. macevų nuotraukas).

Išlikusios macevos neišsiskiria savo formomis, epitafijomis ar dekoru. Yra kelios dvigubos macevos, kai kurie antkapiniai paminklai dekoruoti stilizuotais augaliniais motyvais, šabo žvakių ar laiminimui sudėtų levito rankų raižiniu. Kapinėse stovi nedidelis mauzoliejus, kuriame palaidoti du 1925 m. ir 1930 m. mirę Telšių žydai.

 

68. Telšiuose gimęs, dabar Izraelyje gyvenantis A. Vinik meldžiasi prie savo močiutės Saros kapo Telšių žydų kapinėse, 2006 m. vasara. (68, 69).jpg (68. Telšiuose gimęs, dabar Izraelyje gyvenantis A. Vinik meldžiasi prie savo močiutės Saros kapo Telšių žydų kapinėse, 2006 m. vasara.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

69. Telšiuose gimęs, dabar Izraelyje gyvenantis A. Vinik meldžiasi prie savo močiutės Saros kapo Telšių žydų kapinėse, 2006 m. vasara. (68, 69).jpg (69. Telšiuose gimęs, dabar Izraelyje gyvenantis A. Vinik meldžiasi prie savo močiutės Saros kapo Telšių žydų kapinėse, 2006 m. vasara.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

68, 69. Telšiuose gimęs, dabar Izraelyje gyvenantis A. Vinik meldžiasi prie savo močiutės Saros kapo Telšių žydų kapinėse, 2006 m. vasara. 

 

 

Tekstą parengė: Giedrius Jokubauskis, Akvilė Grigoravičiūtė ir Ilja Smirnov

Iliustracijų sąrašas

  1. Telšių Žemaičių muziejus „Alka".
  2. Telšių Žemaičių muziejus „Alka".
  3. Telšių Žemaičių muziejus „Alka".
  4. Telšių Žemaičių muziejus „Alka".
  5. Telšių Žemaičių muziejus „Alka".
  6. Telšių Žemaičių muziejus „Alka".
  7. Telšių Žemaičių muziejus „Alka".
  8. Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>
  9. Telšių Žemaičių muziejus „Alka".
  10. Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>
  11. Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>
  12. R. Genio asmeninis archyvas.
  13. Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>
  14. Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>
  15. Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>
  16. Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>
  17. Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>
  18. Telšių Žemaičių muziejus „Alka".
  19. Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>
  20. Telšių Žemaičių muziejus „Alka".
  21. ir toliau Daryta autorių, 2006 m. vasara.

Nuorodų sąrašas

(1)  Butrimas A., Telšių kraštas…, 20 – 30.

(2) Baliulis, Lietuvos miestų vardai, 26.

(3) Jonas Genys, 29.

(4) Ten pat, 29 – 30.

(5) Ten pat, 30.

(6) Butrimas A., Telšių kraštas.Istorija, kultūra, meno paminklai. Vilnius: Vilniaus Dailės Akademijos leidykla, 2005, 34.

(7) A. Baliulis, Telšiai XVII a., 38.

(8) Ten pat, 42 – 43.

(9) Ten pat, 45.

(10) E. Meilus, Telšiai XVIII a., 58.

(11) Ten pat, 62.

(12) Ten pat, 59.

(13) Ten pat, 60.

(14) Ten pat, 68.

(15) Ten pat, 68.

(16) Ten pat, 70.

(17) Ten pat, 70 – 71.

(18) Ten pat, 70 – 76.

(19) Jis neteko 6 kambarių namo su krautuve, daug brangių prekių: gelumbės, šilko ir kitų audeklų už 15000 auksinų, žydiškų knygų už 2000 auksinų, sidabrinių taurių už 1500 auksinų, etc. Iš viso Mejerio Leibovičiaus nuostoliai įvertinti 23 500 auksinų suma. Labai nepasisekė ir Abraomui Jakubovičiui, kuris neteko svaigalų daryklos (bravoro) su visa jo ranga. Dalis bravore buvusių daiktų ir gėrimų iš gaisro buvo išnešta, tačiau vėliau vis tiek sudegė, o kita dalis tiesiog buvo išvogta. A. Jakubovišius patyrė nuostolių už 11000 auksinų.

(20) Ten pat, 77.

(21) Ten pat, 78 – 79.

(22) A. Butrimas, Telšių kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai. Vilnius: Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2005, 40.

(23) „Gaisras Telšiuose 1908 m. liepos 8 – 10 dieną“. Kn. Vacys Vaivada (sud.), Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai, Vilnius, 1994 , 189

(24) Augustinas Janulaitis, Žydai Lietuvoje. Bruožai iš Lietuvos visuomenės istorijos XIV-XIX a., Kaunas, 1923, 138

(25) Ten pat, 141.

(26) Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>

(27) Janulaitis, 113.

(28) Lietuvos architektūros istorija, T.2, Vilnius, 1994, 265

(29) Lietuvos architektūros istorija, T.3, Vilnius, 2000, 216

(30) Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>

(31) A. Butrimas, Telšių kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai. Vilnius: Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2005, 210.

(32) Yosef Gavriel Bechhofer, 120 Years Since the Founding of the Yeshiva, <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/telshe.html>

(33) Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>

(34) Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>

(35) Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>

(36) Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>

(37) „Gaisras Telšiuose 1908 m. liepos 8 – 10 dieną“. Kn. Vacys Vaivada (sud.), Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai, Vilnius, 1994, 188.

(38) Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>

(39) Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>

(40) Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>

(41) Ten pat.

(42) Ten pat.

(43) Ten pat.

(44) Ten pat.

(45) Š. Narbutas, „Bet rytoj mes jau nebūsime pavargę?“ Šiaurės Atėnai. 2004-12-04 nr. 727

(46) Ten pat.

(47) Yosef Gavriel Bechhofer, 120 Years Since the Founding of the Yeshiva, <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/telshe.html>

(48) Yosef Rosin, Telsiai (Telz), <http://www.shtetlinks.jewishgen.org/telz/Telz.html>

(49) Butrimas A., Telšių kraštas.Istorija, kultūra, meno paminklai. Vilnius: Vilniaus Dailės Akademijos leidykla, 2005, 210. 

(50) Ten pat.

(51) Yosef Rosin.

(52) Butrimas A., Telšių kraštas.Istorija, kultūra, meno paminklai. Vilnius: Vilniaus Dailės Akademijos leidykla, 2005, 88.

(53) Misius K., Žemaičių Aukštumos regiono švietimo raida XVI a. – 1940 m. Kultūrinio landšafto raida Žemaičių Aukštumoje. Vilnius, 2004, 288.

(54) Butrimas A., Telšių kraštas.Istorija, kultūra, meno paminklai. Vilnius: Vilniaus Dailės Akademijos leidykla, 2005, 88.

(55) Š. Narbutas, „Bet rytoj mes jau nebūsime pavargę?" Šiaurės Atėnai. 2004-12-04 nr. 727.

(56) Yosef Rosin.

(57) Simonas Dovidavičius. http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=47&art=219&langID=1.

(58) Ten pat.

(59) Ten pat.

(60) Ten pat.

(61) Pagal interviu su p. R. Geniu, R. Genio asmeninio archyvo medžiaga.

(62) Yosef Rosin.

(63) Medinė architektūra Lietuvoje, 78.

(64) Yosef Rosin.

(65) Lietuvos architektūros istorija, T.3, 212.

2007-09-14
Žmonės
Markas Antokolskis
Garsus skulptorius Markas (Mordechajus) Antokolskis gimė 1843 m. lapkričio 2 d. Vilniuje, relgingų žydų šeimoje. Nuo pat vaikystės mėgo piešti, aktyviai mokėsi prancūzų kalbos, domėjosi istorija bei literatūra.
Ar žinote kad...?

Chasidų dėvima kailinė kepurė štraiml yra gerovės ir turto ženklas – JAV ji gali kainuoti iki 5500 JAV dolerių