Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Rozalimas

Žydų bendruomenės įsikūrimas ir demografinė raida

Rozalimo miestelis, įsikūręs šiaurės Lietuvoje, Pakruojo rajone, yra vienas geriausiai išsilaikiusių Lietuvos medinių miestelių. Jis dėl savo unikalios medinės architektūros bei įdomios, netaisyklingos formos aikštės yra pripažintas urbanistikos paminklu[1]. Miestelis nuo pat savo įsikūrimo XVIII a. vystėsi gana lėtai, todėl jo statusas XVIII a. pab. – XIX a. dažnai keisdavosi: jis laviravo tarp gyvenvietės ir miestelio vardo. Rozalimui plėtotis trukdė tai, jog miestelis nepajėgė konkuruoti su stipresniais, patogesnėje prekybai vietoje išsidėsčiusiais Pakruoju ir Šeduva[2]. XIX a. viduryje miestelis šiek tiek išaugo, jame pradėjo rinktis prekymetis[3]. Susiklosčius palankioms sąlygoms – dar XIX a. įsteigus pašto traktą, kurio dėka padidėjo miestelio komunikacinė reikšmė, Rozalimas ir toliau augo, tapo valsčiaus centru. Miestelyje ir valsčiuje buvo 23 prekybos įstaigos, tačiau miestelis turgaus teises gavo tik po Pirmojo Pasaulinio karo[4].

Rozalimo vaizdas XX a. pradžioje .jpg

Rozalimo vaizdas XX a. pradžioje (nuotrauka iš Rozalimo mokyklos istorijos  (1789 – 1998) albumo)

Manoma, jog žydų bendruomenė Rozalime pradėjo kurtis XIX a. pr. Pirmą kartą tikslus žydų skaičius pateikiamas 1839 m., tuo metu Rozalimo gyvenvietėje ir parapijos karčemose gyveno 110 žydų[5]. Žydų skaičius miestelyje nuolat kito, bet nepaisant šių pokyčių, XIX a. žydai sudarė beveik pusę miestelio gyventojų. Tačiau XX a. I pusėje žydų skaičius miestelyje procentaliai sumažėjo. Šį pokytį sąlygojo politinės ir ekonominės laikotarpio realijos. 1915 metais, Rozalimo kaip ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių žydai gyvenę „į Vakarus nuo Kauno gubernijos žemių“, buvo apkaltinti pagalba vokiečiams, ir caro įsaku turėjo palikti savo namus[6]. Taip pat XX a. pr. dėl prasto prekybos vystymosi regione nemažai žydų emigravo į Vakarų šalis.[7] 3-4 deš. visoje Lietuvoje paplitusios sionizmo idėjos taip pat skatino ir Rozalimo žydų emigraciją. Rozalime buvo įkurta ir Hascharos grupė, kurioje buvo mokomasi ūkininkauti, siekiant pasiruošti emigracijai į Pažadėtąją Žemę.[8]  Prie to prisidėjo ir 1930 m. didysis Rozalimo gaisras, kurio metu sudegė nemažai žydų namų, ieškodami paramos ir prieglobsčio jie keliavo pas artimuosius, kurie dar XX a. 1 deš. emigravo į Vakarus.

Hascharos grupė Rozalime.jpg

Hascharos grupė Rozalime (http://kehilalinks.jewishgen.org/Rozalimas/frameset.htm)

Metai

Bendras gyventojų skaičius

Žydų skaičius miestelyje

Žydų dalis miestelyje (%)

1839

222 (Rozalimo miestelyje)

110 (gyvenvietėje ir apylinkių karčemose)

 -

1868

289

142

49 ,1 %

1897

549

265

48,3 %

1923

713 (Rozalimo miestelyje)

173 (valsčiuje)

-

1937

674

72

10,7 %

1 lentelė. Gyventojų skaičiaus kitimas


Žydų ūkinė veikla tarpukariu

XX a. I pusėje miestelyje veikė daugiau nei 10 žydų parduotuvėlių, smulkaus kredito žydų bankas, pieninė, 4 aludės, restoranas, kepykla, vaistinė, ligoninė[9].  Tarpukariu žydai Rozalime daugiausiai vertėsi vietine, smulkia prekyba su miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojais. Miestelio prekyboje žydai vyravo - tik pora parduotuvių priklausė lietuviams[10]. Rozalimo žydai savo krautuvėlėse prekiavo įvairiausiomis prekėmis: nuo saldainių iki ūkio reikmenų. Specializuotos buvo Machato mėsos, Libermano batų, Levino audinių ir Machataitės Senkės saldumynų ir pyragaičių, Šaškolskio dengtinės ir alaus parduotuvės[11].

 Machatų gyvenamasis namas.jpg

Machatų gyvenamasis namas, kuriame buvo ir mėsos parduotuvė. Šeimos vyrai kasdien nešiojo jarmulkes (kipas), todėl išsiskyrė iš kitų miestelio žydų (ekspedicijos metu daryta nuotrauka, 2007.03.12)

Rozalime buvo tik vienas stambesnis prekybininkas - Šmuelis Šapiro, kuris supirkdavo grūdus iš aplinkinių ūkininkų ir po to juos parduodavo Panevėžyje. Sėjai atėjus Šapiro skolindavo grūdus ūkininkams, kurie jam juos grąžindavo rudenį su procentais[12].

Keletas miestelio žydų užsiėmė amatais, netgi smulkia pramone: Machatai turėjo vilnos perdirbimo fabrikėlį. Klovanskis kaimuose supirkdavo šerius ir iš jų gamindavo šluotas, Lapida užsiėmė kailiadirbyste[13]. Rozalimo vaistinėje tarpukariu dirbo žydas vaistininkas Baras, kurio žmona buvo gydytoja.[14].

Rozalimo vaistinė.jpg

Rozalimo vaistinė, įkurta 1893 m. Prie vaistinės durų buvo vienintelis Rozalime elektrinis skambutis, kuriuo nuolat be reikalo skambindavo miestelio vaikai ir taip erzindavo vaistininką Barą. (Monikos Ramonaitės nuotrauka daryta 2006.10 mėn.)

Miestelio ūkinė veikla kiek pagyvėdavo vasaromis, nes į Rozalimą dėl labai gražios gamtos (ypač – pušynų) vasaromis atvykdavo daug poilsiautojų. Miestelio gyventojai nuomodavo poilsiautojams kambarius, juos aptarnaudavo. Pavyzdžiui, Machataitė Senkė valgyklą laikė tik kurortinio sezono metu.[15]

Netoli Rozalimo yra gražus pušynas, kuriame mėgdavo ilsėtis tiek lietuviai, tiek žydai. Vietiniai žmonės nuomodavo kambarius ir atvykusiems poilsiautojams. Prieš karą čia iš didesnių miestų suvažiuodavo daug pasiturinčių žydų.[16]

Žydų gyvenamoji erdvė

Tiksliai atkurti galima tik XX a. Rozalimo žydų gyvenamąją erdvę, kuri šiame straipsnyje rekonstruota naudojant Rozalimo mokytojos Vandos Vaidotienės sudarytu miestelio planu „Rozalimas iki 1940 metų.“ Iš plano matyti, jog Rozalime gyvenę žydai atskiro kvartalo neturėjo, jų namai stovėjo greta lietuvių namų. Visgi galima pastebėti, kad didžiausia žydų namų koncentracija buvo Šeduvos ir Sentilčio (dabartinė Salomėjos Nėries gatvė) gatvėse, keli namai stovėjo Pakruojo gatvėje. Sentilčio gatvėje stovėjo svarbiausi žydų bendruomeninės reikšmės pastatai – sinagoga, mikva, taip pat rabino namas. Per 1930 m. gaisrą sudegė nemažai žydų namų stovėjusių Šeduvos gatvėje ir Sentličio ir Šeduvos gatvių sankirtoje[17].

 Žydų mokykla.jpg

Žydų mokykla, stovinti Salomėjos Nėries g., šalia rabino namo. Pamokas, kurios vykdavo sekmadieniais, vesdavo mokytojas Fiskis, dėstęs hebrajų kalbą ir istoriją (ekspedicijos metu daryta nuotrauka, 2007.03.12)

Svarbiausi žydų bendruomenės pastatai

Rozalimo sinagoga

Rozalimo sinagogos vaizdas.jpg

Rozalimo sinagogos vaizdas prieš Antrajį pasaulinį karą (nuotrauka iš knygos „Daugyvenės kraštas“, parengė V. Šernas. K., 1998)

Sinagoga stovi Salomėjos Nėries g. (buvusi Sentilčio g – vė). Ji medinė, istorizmo stiliaus, statyta XIX pab., atsižvelgiant į vietinę architektūrą[18]. Už pastato buvo laiptai, vedantys į moterų patalpas antrajame aukšte. Vyrų patalpa, kaip įprasta buvo pirmajame aukšte; viduje vyrus ir moteris skyrė medinė išdrožinėta užtvara[19].

Antro pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus miestelį, sinagoga buvo naudojama kaip pašiūrė galvijams laikyti, o po karo - apleista[20]. Sinagogos pastatas išliko iki šių dienų, tačiau kai kuriose sienose buvo iškirsti arba užkalti langai ir durys, sinagogos interjeras  visiškai sunaikintas.

Dabartinis sinagogos vaizdas .jpg

Dabartinis sinagogos vaizdas (ekspedicijos metu daryta nuotrauka, 2007.03.12)

Tarp 2003 m. World Monuments Fund organizacijos įvardytų architektūros statinių, kurių renovacijai bus skirtos dotacijos, minima ir Rozalimo sinagoga, kuri yra viena iš nedaugelio medinių sinagogų, išlikusių Rytų Europoje[21].

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sinagoga ir sklypas, kurioje ji stovi, buvo nupirkti privataus verslo atstovų, kurie planavo sinagogą nugriauti, tačiau sinagoga yra urbanistikos paminklo teritorijoje ir tai ją saugo nuo verslininkų saviveiklos[22].

Sinagogos viduje buvęs įrengtas kiaulių tvartas.jpg
Sinagogos viduje buvęs įrengtas kiaulių tvartas (ekpedicijos metu daryta nuotrauka, 2007.03.12)

 Žydų pirtis

Svarbi žydų gyvenimo dalis buvo ritualinė pirtis, mikva, kuri Rozalime stovėjo už rabino namo (S. Nėries g.7), kiemo gilumoje[23]. Buvęs medinis pastatas iki šių dienų neišliko, jį mena tik išlikę kraštiečių pasakojimai.[24]

Rabino namas.jpg

Rabino namas, stovintis Salomėjos Neries g. 7. (ekspedicijos metu daryta nuotrauka, 2007.03.12)

Rozalimo žydų kapinės

Rozalimo žydų kapinių vaizdas.jpg

Rozalimo žydų kapinių vaizdas (ekspedicijos metu daryta nuotrauka, 2007.03.12)

Rozalimo žydų bendruomenės kapinės yra atokiau nuo miestelio, 200 m į vakarus nuo kelio Plaučiškiai–Rozalimas. Aikštelė, kurioje buvo laidojama, išsidėsčiusi ant piliakalnio, 60×50 m. dydžio, apdėta akmenimis (tikėtina, kad tai - išlikusios tvoros fragmentai). Kapinės kartografuotos 1980 m., vykdant žemės ūkio inventorizacijos lauko darbus[25]. Kapinės neišsaugojo savo originalios formos, nes dalis piliakalnio buvo nukasta. Jose išlikę 14 paminklų, kurių seniausias įskaitomas antkapis datuojamas 1897 m.

Žymūs Rozalimo žydai

Žinomiausiu Rozalimo žydu galima laikyti jau minėtą turtingiausią miestelėną Šmuelį Šapirą. 1930 m. per Rozalimo gaisrą sudegus Šapirų namui, šeima nusipirko didelį ir gražų namą iš dvarininkės Konstancijos Bagdonavičienės. Šis namas stovėjo kiek atokiau nuo kitų namų, prie pat poilsiautojų mėgiamo pušyno[26].

 Šapiras su šeima.jpg

Šapiras su šeima. Iš kairės į dešinę: Teibė Šapiro, Šmuelis Šapiro, Chaja Šapiro, Marija Šapiro Leibman, Lazaras Langas, Yitzhak Langas ir Sotcha Langa. (prieiga per internetą: www.shtetlinks.jewishgen.org/Rozalimas/frameset.htm)

Šapiro buvo nužudytas Holokausto metu. Sklinda legendos, kad prieš sušaudymą jis spėjo užkasti savo turtą netoli namų. Vėliau toje vietoje buvo įkurtos naujosios miestelio kapinės. Vietiniai gyventojai teigia, jog 2001 metų birželį duobkasiai kasdami duobę aptiko šį “lobį”. Ten, pasak rozalimiečių, buvę paauksuoti indai, juvelyriniai dirbiniai, sidabro ir kito metalo monetos. Kadangi šis turtas paslaptingai dingo, o tikrų įrodymų apie jo buvimą niekada ir nebuvo, tai telieka legenda.

Buvęs Šapirų šeimos namas.jpg
Buvęs Šapirų šeimos namas. Sklido legendos, jog ir prie jo buvo paslėpti šeimos lobiai (ekspedicijos metu daryta nuotrauka, 2007.03.12)

Rabinai

Apie miestelyje veikusius rabinus, beveik nėra duomenų, žinomos tik trijų  rabinų pavardės ir mirties datos:

·   Jehekel Zussman Brudno - mirė 1923 m.

·   Nachum Šer, kuris vėliau vadovavo Daugų bendruomenei netoli Alytaus, nužudytas per Holokaustą.[27]

·   Eliezer Goldberg,  paskutinis Rozalimo rabinas,[28] nužudytas per Holokaustą.

Visuomeninis gyvenimas tarpukariu

Rozalime žydai ir lietuviai bendrai dalyvavo miestelio visuomeniniame gyvenime. Vyko bendros gegužinės, miestelio gyventojai veikė tose pačiose organizacijose, kartu dalyvavo miestelio savivaldoje, rinko valsčiaus valdybą.[29] Vienas iš tarybos narių ilgą laiką buvo žydų kilmės Levinas, kitas žydas – Jakovas Lapida – buvo neoficialus tarybos patarėjas[30].

 Žydas Levinas.jpg

Žydas Levinas, sėdintis pirmoje eilėje pirmas iš kairės, buvo vienas iš valsčiaus tarybos narių. (nuotrauka paimta iš Rozalimo mokyklos istorijos (1789 – 1998) albumo)

Savanorių ugniagesių organizacija buvo pati didžiausia ir aktyviausiai veikianti miestelio organizacija. Ji turėjo savo vėliavą, organizavo įvairias šventes ir gegužines. Šioje veikloje dalyvavo pasiturintys žydai: Pruchna, Levinas, Šapiras[31].

 Kasmet Klovanskių sodyboje.jpg

Kasmet Klovanskių sodyboje buvo atliekamos savanorių ugniagesių pratybos  (prieiga per internetą: www.shtetlinks.jewishgen.org/Rozalimas/frameset.htm)

Taip pat miestelyje veikė ir futbolo komanda, kurioje žaidė Šapiro vaikai. Jaunimo lavinimu užsiėmė mokytojas P. Lapinskas, vadovavęs kultūros būreliui, kurio nariu jaunystėje buvo ir Šmuikė Orkis, žydas, garsus savo šokių įgūdžiais[32].

                                                                                    


1941-ųjų metų netektys

Holokausto metu visi Rozalimo žydai buvo sunakinti, pavyko išgyventi tik dviems. Machatą Joškį išgelbėjo ūkininkai Antanaičiai, slėpę jį savo sodyboje netoli Rozalimo. Išgyvenęs Holokaustą, 1944 m. jis persikėlė gyventi į Izraelį[33]. Kita išsigelbėjusi - Malkė Klovanskytė, kuri 1941 m., užėjus vokiečiams, spėjo pasitraukti į Rusiją. Po karo, Malkė grįžo į Lietuvą ir kelis metus čia dirbo, 1950 m. vėl išvyko į Rusiją, kurioje gyveno iki pat mirties 1988 m.[34]

Malkė Klovanskytė su vyru.jpg

Malkė Klovanskytė su vyru (nuotrauka iš Birutės Maikštienės surinktų duomenų apie M. Klovanskytę)     


[1]                           A. Miškinis. Lietuvos urbanistikos paveldas: vertybių įteisinimas, apsauga ir tvarkymas (1967 – 1993). V., 2005,  p. 10.

[2]                           Miškinis A. Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, T. 8. V. 1985,  p. 8.

[3]                           Ibid.  p. 11

[4]                           Miškinis A. Lietuvos TSR urbanistikos... p. 11-13.

[5]                           Ibid.  p. 9-10.

[6]                           Chayesh A.  The expulsion of the Jews from Lithuania in the spring of 1915: the case of Zeimelis.  In: http://www.jewishgen.org/litvak/HTML/OnlineJournals/expulsion.htm  (žiūrėta 2007.03.22)

[7]                           Miškinis A. Lietuvos TSR urbanistikos ... p. 13.

[8]                           http://kehilalinks.jewishgen.org/Rozalimas/frameset.htm (žiūrėta 2007.03.22)

[9]                           V. Vaidotienė. Rozalimas. V.: Arėjas, 1994, p. 8;

[10]                          Ibid. p. 17.

[11]                Dora Boom. In: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Rozalimas/frameset.htm (žiūrėta 2007.03.22)

[12]                          Pasakojo Antanina, g. 1925 m., užrašyta 2007.03.12;

[13]                          V. Vaidotienė. Rozalimas.... p. 51.

[14]                          Ibid. p. 45.

[15]                          Ibid. p. 44.

[16]                          V. Vaidotienė . Rozalimas... p.11.

[17]                          Ibid. p. 17.

[18]                          M. Rupeikienė. Sinagogos – nykstantis kultūros paveldas. Lietuvos sinagogų architektūra. V., 2003, p. 141.

[19]                          Dora Boom. In: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Rozalimas (žiūrėta 2007.03.22)

[20]                         Ibid.

[21]                         Ibid.

[22]                          Sinagoga – verslininkų iš Kauno pirkinys// Šiaulių kraštas, 2003 sausio 28 d.

[23]                          Vaidotienė V. Rozalimas... p. 56.

[24]                          Pasakojo Vanda Vaidotienė, gimusi 1928 m., užrašyta 2007 .03.12

[25]                          Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas. Lietuvos TSR Pakruojo rajono kultūros ir gamtos paminklų katalogas. V., 1974, p. 21.

[26]                          Vaidotienė V. Rozalimas... p. 46.

[27]                          Dora Boom. In: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Rozalimas/frameset.htm (žiūrėta 2007.03.22);

[28]                          Ibid.

[29]                Ibid.

[30]                          Ibid.

[31]                          Ibid.

[32]                Ibid.

[33]                          Dora Boom. In: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Rozalimas/frameset.htm (žiūrėta 2007.03.22)

[34]                            Iš mokytojos BIRUTĖS MAIKŠTIENĖS straipsnio apie Malkę Klovanskytę;

2012-06-10
Žmonės
Pinchas Kremenis
Dailininkas, skulptorius, grafikas Pinchas Kremenis (Pinchus Kremegne) gimė 1890 m. liepos 28 d. Žoloduke prie Naugarduko. Sulaukęs pilnametystės jis įstojo į Vilniaus piešimo mokyklą, kurioje susipažino su Chaimu Sutinu ir Michaeliu Kikoinu.
Ar žinote kad...?
Nepaisant to, kad Izraelis yra žydų valstybė, tik kiek daugiau nei trečdalis Izraelyje esančių restoranų ir kavinių turi kašruto sertifikatą ir pateikia maistą, kuris atitinką košero reikalavimus. Tiesa, nemažai restoranų maistą gamina laikydamiesi košero taisyklių, tačiau nenorėdami mokėti rabinams už priežiūrą ir pažymėjimus licencijų neįsigija.