Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Rokiškis

Rokiškio žydai

Rokiškio miesto istorija; Žydų bendruomenės įsikūrimas ir gyvenimas Rokiškyje iki 1918m.

Rokiškio miestas įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje, netoli Latvijos sienos.  Pagal 2001 m. duomenis čia gyvena apie 17 tūkst. gyventojų, iš jų apie 91 proc. lietuvių, kitos tautybės – rusai sentikiai, taip pat latviai, lenkai, baltarusiai. Miesto teritorija užima apie 1142,5 ha[1].

 Pav. nr. 1

Rokiškis šiandien

1.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirmą kartą Rokiškis buvo paminėtas istoriniuose šaltiniuose 1499 metais, kuomet Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro privilegijoje ponui Gregorui Astikui, pasirašytoje 1499 m. rugsėjo 21 d.  dėl girios kirtimo, buvo paminėtas Rokiškio dvaras [2].

Pav. nr. 2

Rokiškio Tyzenhauzų dvaras. Miestelis planuotas taip, jog nuo dvaro iki bažnyčios esantis atstumas yra lygiai 1 km.

2.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

16a. pradžioje Rokiškis jau buvo nemaža gyvenvietė, turinti bažnyčią. Iš dalies tai lėmė Rokiškio geografinė padėtis: miestas buvo įsikūręs kelių sankirtoje – pro Rokiškį ėjo prekybos kelias į Livoniją. 16a. antrajame dešimtmetyje Rokiškis atiteko kunigaikščiams Krošinskiams, tačiau jau nuo 17a. pab. Rokiškis buvo įkeistas Kupiškio seniūnui Jonui Tyzenhauzui ir nuo  1715m. tapo jų nuosavybe[3].

1634m. buvo sudarytas naujas valdos inventorius. Išliko 19a. dalis šio inventoriaus nuorašo[4]. Dvaro inventoriaus knygose nurodyta, jog tuo metu buvo trys gatvės: Vilniaus, Dvaro ir Rygos. Jos ėjo spinduliais nuo turgaus gatvės ir sudarė radialinį miesto planą[5]. Šis inventorius ypač svarbus tuo, jog čia aprašomos ne tik miestiečių prievolės, bet ir pirmą kartą Rokiškio istorijoje paminimi žydai. Inventoriuje paminimas žydas karčemininkas bei jo prievolės: „Žydo nuomininko karčemoje turi būti lentelė su prekių kainomis. Švenčių dienomis degtinę pardavinėti prieš Mišias ar bent iki pamokslo uždrausta, nepaklusnius baudžiant 25 grašių bauda pranešusiajam ir tiek pat į bažnyčios skrynelę. Išimtis gali būti daroma tik ligoniui[6]. (152p.)

17a. pr. pirmoje pusėje Rokiškyje jau buvo turgaus aikštė, 17a. antroje pusėje Rokiškis garsėjo savo išauginamais linais, kurie būdavo gabenami į Rygą per Biržų muitinės Rokiškio punktą, kuris minimas dar 1628m. Muito mokesčiai buvo nuomuojami: 1695-1697m. juos rinko Izraelis Heliaševičius[7]. Tuometinį žydų įsikūrimą Rokiškyje liudija ir 1700m. bažnyčios inventorius, kuris mini jurisdikoje gyvenusius žydus, pasak A. Miškinio „veikiausiai jie buvo skerdėjai, klebonui mokesčius mokėję mėsa“[8].

Pagal 1790m. surašymo duomenimis, Rokiškyje buvo 43 dūmai, dauguma jų buvo krikščioniški, bet jau tada išskirti 8 žydų dūmai[9]. Rokiškyje tuo metu jau būta kalvės, alaus daryklos, malūno. 17a. pab.-18a.pr. ypač gausėjo gyvenančių žydų (plačiau apie skaičiaus kaitą žr. lentelę nr.1). 1740m. tarp surašytų sklypų buvo ir žydo sklypas; tais pačiais metais. nurodyta, kad Rokiškio žydai, vykdę mėsos prievolę klebonui, turi maldos namus[10], tad galima manyti, jog jau tuomet buvo nemaža bendruomenė. Minėti maldos namai tuo metu jau buvo seni, tad tikėtina, jog buvo pastatyti gerokai anksčiau negu užrašyti[11]. Prekyba besiverčiančių žydų gausėjimą skatino didėjanti linų pluošto paklausa, susiejusi Rokiškio ir Rygos rinkas; be mėsos tiekimo bei linų gabenimo žydai užsiėmė ir karčemų nuomavimu: 1765m. Rokiškio žydai ir miestelėnai turėjo 7 katilus gėralams daryti, o metų pabaigoje jau 10[12].

1797 m. buvo pradėtas statyti dvaras[13]. Žydų skaičius vis didėjo, tačiau tai nebuvo turtinga bendruomenė: pagal 1847m. surašymo duomenis pasiturimai gyveno tik 11 žydų šeimų, tiek pat žydų buvo „skurdžiai“, neturėję lėšų mokesčiams susimokėti[14]. 19a. viduryje Rokiškyje buvo trys degtinės varyklos, alaus darykla, lentpjūvė, trys smuklės, du malūnai[15]. 1866m. užfiksuotame miesto plane paminėtos dvi sinagogos: viena prie Kamajų (dab. Respublikos) gatvės, toje pat užstatymo linijoje kaip ir kiti pastatai, antra – sklypo gilumoje[16]. Miesto vystimasis paspartėjo 1873m., kai per jį buvo nutiestas geležinkelis[17]. Rokiškio miestas dėl nederlingų žemių nebuvo agrarinio pobūdžio[18], tai buvo prekybinis, verslo ir amatų centras. Todėl galima teigti, jog šis faktorius turėjo didelės įtakos  gausiam žydų skaičiui Rokiškio miestelyje. 19a. pab. Rokiškyje būta jau apie 40 parduotuvių; 20a. pr. miestelyje gyveno 4747 žmonės, kurie vertėsi ne žemės ūkiu[19].

20a.pr. buvo pastatyti ugniagesių namai, išplėsta ligoninė, atidaryta skerdykla. Iki I-o Pasaulinio karo Rokiškyje buvo apie 70 krautuvėlių, šešios stambesnės dirbtuvės, du malūnai, du bankai, vartotojų draugija[20]. 1916m. Rokiškis tapo apskrities centru. Visgi Pirmojo pasaulinio karo metu Rokiškio žydų skaičius žymiai pakito: didžioji dalis pasitraukė į Rusiją, iš kurios pasibaigus karui sugrįžo ne visi.

Žemėlapis nr. 1[21]

Šių dienų Rokiškio planas. Mėlyna spalva išskirtos gatvės, kuriose gyveno didžioji žydų dalis. Nr. 1 –  sinagogų vieta; nr. 2 – Rokiškio bažnyčia; nr. 3 – Tyzenhauzų dvaras.

3.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lentelė nr. 1[22]

Rokiškio miestelio gyventojų skaičiaus kaita

Metai

Gyventojai

Žydų skaičius

Procentais

1784

?

26 šeimos

?

1790

43 dūmai

8 dūmai

19

1820

47 dūmai/300 žmonių

23dūmai

49

1830

424 žmonės (45 katalikų dūmai ir 2 sentikių)

?

?

1847

?

593 žmonės

?

1859

460

?

?

1885

187 dūmai/2649 žmonės

124 šeimos

?

1897

2736 žmonės

2067 žmonės

75

1914

3829

Apie 3000

Apie 78

1915

Apie 5000

?

Apie 45

1919 2-a pusė[23]

3492 (411 šeimynų 2192 krikščionys

242 šeimynos su 2192 nariais

62

1923

4325

2013

46,5

1939

Apie 9000

Apie 3500

Apie 40

 

Rokiškio žydų gyvenimas tarpukario laikotarpiu

Žydų ūkinė bei ekonominė veikla Rokiškyje

Po I-ojo Pasaulinio karo pusė pasitraukusiųjų į Rusiją žydų grįžo į Rokiškį. Žydai sunkiai kūrėsi iš naujo apleistuose namuose, tačiau pamažu gyvenimas vėl atgijo, buvo atnaujinta bei išplėsta ekonominė, ūkinė veikla. Tarpukario metais buvo įkurti nedideli fabrikai bei dirbtuvės: Jofė įkūrė saldainių fabriką, broliai Meleriai spaustuvę ir sacharino bei kartono gamyklą, jiems taip pat priklausė viešbutis „Londonas“; broliai Zametai atidarė geležies apdirbimo dirbtuvę „Litmetal“[24]. Pasakojama, jog Zametas buvo bene turtingiausias Rokiškio miestelio žmogus, jo namas išsiskyrė puošnumu visame Rokiškyje ir gerai išliko iki šių dienų[25].

Pav. nr. 3

Zameto namas tarpukario metais

4.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 4

Zameto namas šiandien

5.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirmadieniais Rokiškio centrinėje aikštėje šalia bažnyčios vykdavo turgus[26], jame taip pat prekiaudavo didelė žydų dalis.

Pav. nr. 5

Gausus turgus

6.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Pav. nr. 6

Žydų prekeiviai turguje

7.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarpukariu žydams priklausė didžioji dalis Rokiškio miestelio parduotuvių, įvairių dirbtuvių, įmonių (žr. lenteles nr. 3, 4). Žydų parduotuvės nebuvo didelės, tai būdavo tie patys namai, kur žydai ir gyvendavo; parduotuvėje būta kelių lentynų su įvairaus pobūdžio prekėmis. Kai kurios parduotuvės prekes tiekdavo pagal sezoną. Senieji gyventojai prisimena, jog maisto prekių parduotuvėse visuomet būdavo statinės su silkėmis; o medžiagų parduotuvėse prekybininkas žydas sugebėdavo taip siūlyti savo prekes, kad buvo būtina ką nors nusipirkti.[27]

Pav. nr. 7

Karabelniko parduotuvė, kurioje buvo prekiaujama medžiagomis.

8.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 8

Čia buvo įsikūrusi Klingmanui priklausanti tabako bei galanterijos parduotuvė

9.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lentelė nr. 2[28]

Žydų verslai

Verslai ir amatai

Viso

Priklausantys žydams

Metalo dirbiniai, mašinos, įrengimai

5

2

Antkapiai, stiklo ir plytų gaminiai

2

1

Muilo ir aliejaus gaminiai

2

2

Tekstilė, vilna, linas ir mezginiai

2

2

Medžio apdirbimas ir lentpjūvės

1

1

Popieriaus gamyba: spauda ir įrišimas

1

1

Maisto gamyba: malūnai, kepyklos, gėrimai ir saldainiai

9

8

Rūbai ir avalynė, siuviniai

5

3

Odos industrija: gamyba, rauginimas, veltinių gamyba

3

3

Kirpėjai

3

3

Didžioji dalis žydų gyveno bei parduotuvės turėjo pagrindinėje Rokiškio gatvėje – Respublikos gatvėje, kuri ėjo iš vienos centrinės aikštės pusės bei kitoje gatvėje, kuri vedusi į priešingą pusę nuo centrinės aikštės, tai - Vytauto gatvė, joje taip pat buvo įsikūrė nemaža dalis žydų įstaigų, čia veikė ir minėtas viešbutis „Londonas“.

Žemėlapis nr. 2[29]

1921m. sudarytas Rokiškio miesto planas: raudona spalva pažymėta buvusi Mikvos vieta (dab. Pirties g) ; mėlyna spalva – sinagogų vietos (dab. Sinagogų  bei Pirties g.)

10.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 9

Respublikos  (buvusi Kamajų g.) gatvė tarpukariu

11.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Duomenys apie žydams priklausiusias parduotuves bei įstaigas pagal 1939m. Lietuvos telefonų knygą, psl. 333 -334[30],

1939m. žydų parduotuvės Rokiškyje

1. Aršas Choras, geležies prekyba – Nepriklausomybės 2

2 .Bodnevas Izaokas, batų ir odų prekyba – Respublikos 16

3. Charmacas Mickelis, prekyba – Nepriklausomybės 18

4. Čadesas Alteris, javų prekyba – Vidurinė 4

5. Gofernovičius Zalmanas, radijo, dviračių, baldų ir elektros medžiagų prekyba           –  Respublikos 3

6. Givovskis Jonkelis, geležies parduotuvė – Respublikos 22

7. Klingmanas Z., tabakas, galanterija – Vytauto 14

8. Klingmanas Izaokas, kosmetika, foto ir optikos prekyba – Nepriklausomybės 18/3

9. Krokas Jankelis , odų prekyba – Respublikos 12

10. Levinienė Fania, tabako ir galanterijos urminė prekyba – Nepriklausomybės18

11. Ruchas Mejeris, geležies prekyba – Nepriklausomybės 26

12. Šocheras Dovydas, radijo, dviračių, įvairių baldų, elektros gaminių prekyba – Respublikos 1

Pav. nr. 10

Šomero prekių kvitas

12.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 11

Saldainių vyniotojos fabrike 1933m.13.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žydų dirbtuvės Rokiškyje 1939 m. [31]

1.      Jaselevičius Abraomas, riestainių kepykla, Respublikos g. 56

2.      Krokas Jankelis, auto sunkvežimio savininkas, Vidurinė 20

3.      Baeliai, krakmolo, sodos dirbtuvė, Vitaldavos vnk.

4.      Kokas Samuelis, virvių dirbtuvė, Vidurinė 6

5.      Kuras G., auto tekstilės samdymas, Respublikos 32

6.      Zametas I., „Litmetal“ fabrikas, Vilniaus 10

7.      Melerio spaustuvė, kartono bei sacharino fabrikas, Vytauto g. 39

Pav. nr. 12

Ch. Zametas savo dirbtuvėje

14.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rokiškyje žydai vertėsi ne tik amatais ir prekyba, čia jie buvo ir gydytojais, vaistininkais, stomatologais, advokatais. Miestelyje gerai buvo žinomi dantų gydytojai Gandelmanas ir Cindelis; vaistininkas Šeras; advokatas N. Trifskinas.

Žydai įvairių įstaigų savininkai Rokiškyje [32]

1. Charmacas A., žibalo sandėlis – Geležinkelio st.

2. Etingofas Abraomas , gydytojas – Nepriklausomybės a.                   

3. Chemachovičius L., „Europos viešbutis”, Nepriklausomybės a. 18

4. Farberaitė Gandelmanianė Marija, vidaus ir moterų ligų gydytoja ir Goldmenas, dantų gydytojas – Nepriklausomybės 22

5. Golendas Dovydas, žibalo bendrovės atstovas, Geležinkelio st.

6. Kliumelis Z., advokatas , Respublikos 5

7. Kliumelis B., Amerikos žibalo bendrovės atstovas Respublikos 5

8. Melerienė P. „Londono” viešbutis ir restoranas, Vytauto 5

9. Frenkelis Ch., „Odos,“ sandėlio savininkas, Respublikos 5

10. Rezmikovičius Chaimas, valstybės draudimo įstaigos agentas, Respublikos ?

11. Rozenkovičius Faivelis, pirklys, Respublikos g.

12. Šeras Mozė, vaistinė, Nepriklausomybės 29

13. Trifskinas Naumas, advokatas, Nepriklausomybės 32

14. Vinokuras Leibė, fotografas, Respublikos 5

15. Žydų liaudies bankas, Respublikos 17

Pav. nr. 13                                                               

Dantų gydytojas B. Cindelis          

15.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 14

B. Cindelio bormašinė dantims gręžti

16.jpg

 

                                                                                        

                                                                                

                            

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 15

Vaistininko Šero skelbimas

17.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rokiškyje veikė bent keturios fotografijos studijos: L. Vinokuro, Šneidermano, Germano bei Rucho studija „Renensans“.

Pav. nr. 16

L. Vinokuro studijos vokas

18.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1931m. Rokiškyje buvo 177 verslo įmonės, iš jų 89 priklausė žydams (76%).

Lentelė nr. 3[33]

Verslo tipas

Viso

Priklausė žydams

Parduotuvės

5

4

Grūdai ir linai

15

14

Skerdyklos ir mėsos gamyba

12

10

Restoranai ir kavinės

11

4

Maisto produktai

12

11

Gėrimai

1

1

Pienas ir pieno produktai

1

0

Rūbai, kailiai ir tekstilė

13

11

Odos gaminiai ir batai

10

10

Galanterija ir namų apyvokos reikmenys

8

7

Vaistai ir kosmetika

4

2

Radijo aparatai, dviračiai ir siuvimo mašinos

3

3

Įrankiai ir metalo dirbiniai

3

2

Statybinės medžiagos, mediena ir baldai

3

0

Šildymo įranga

1

1

Popierius, knygos ir rašymo reikmenys

4

0

Kita

11

9

Žydų visuomeninis, kultūrinis ir religinis gyvenimas

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe žydai aktyviai įsitraukė į kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą. 1920m. vyko miesto tarybos rinkimai. Sausio 15d. buvo išrinktas miesto tarybos pirmininkas, taip pat nuspręsta parinkti pavaduotojus vieną iš žydų bei vieną iš lietuvių: iš žydų buvo išrinktas Izraelis Zametas. Burmistro rinkimai buvo kitą dieną, jo pavaduotoju tapo Isakas Sarvaras[34].

1934m. miesto taryboje buvo 12 narių, jų tarpe ir 5 žydai.

Tarybos narių sąrašas[35]:

1.Volpertas Abraomas – Vulfa, burmistro padėjėjas

2.Charmacas Abraomas, tarybos narys

3.Berkovičius Mejeras, tarybos narys

4.Orelovičius Šlioma, tarybos narys

5.Lekuchas Chaimas, tarybos narys

Vytauto Didžiojo 500-osioms metinėms minėti skirto komiteto veikloje taip pat dalyvavo trys žydai: advokatas N. Trifskinas, H. Eidelsonas ir A. Charmacas.

Pav. nr. 17

Komiteto nariai

19.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rokiškyje būta ir aktyvių sionistų, žinomiausias jų buvo Hilelis Eidelsonas. Čia aktyviai veikė „Hashomer HaTsair“ judėjimas, 1933-1934m. Bendrųjų sionistų judėjimas įkūrė pirmąjį paruošimo (Hachshara) Alijai į Palestiną kibucą.  Įkūrus kibucą, jame veikė šeši žmonės, kibuco vadovas buvo H. Eidelsonas[36]. Rokiškyje sėkmingai veikė žydų nacionalinis fondas,  Tarbut komitetas, 1923m. buvo įkurtas žydų liaudies bankas[37].

Pav. nr. 18

Buvęs Žydų liaudies banko pastatas

20.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1922m. buvo įkurta Maccabi organizacija. Ši organizacija turėjo gausų narių skaičių; skatino hebrajų kalbos mokymąsi (visos instrukcijos buvo duodamos hebrajų kalba). Maccabi klubo veikla neapsiribojo vien tik sportiniais užsiėmimais; čia vykdavo kultūriniai vakarai, buvo kviečiami lektorius iš didesnių miestų, vyko literatūros skaitymai; turėjo ir jidiš biblioteką.[38]

Rokiškyje veikė ir kairiųjų judėjimas „Kultūros lyga“ (Kultur lige, jidiš k.), įkurtas 1919m., tačiau 1923m. buvo uždaryta, vėliau veikė nelegaliai. „Kultūros lyga“ be politinės programos skatino jidiš kalbos puoselėjimą, taip pat rengė kultūrinius vakarus. [39]

Pav. nr. 19

Šventė turgaus aikštėje skirta paminėti Hebrajų universiteto atidarymą Jeruzalėje 1925m.

21.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarpukariu Rokiškyje veikė bent kelios mokyklos: Tarbut mokykla, kurioje mokėsi apie 200 mokinių ir Tarbut progimnazija, kurioje mokėsi apie 200 mokinių[40]. Trumpai veikė ir sekuliari jidiš mokykla, tačiau buvo uždaryta 1928m. dėl lėšų trūkumo.  Tarbut mokykloje  dėstė mokytojai: J. Kaspi, A. Joselevičius, ir D. Sudarskis. Progimnazijoje - J. Zametas, J. Kaspis, D. Sudarskis, A. Joselevičius, Grinbergai, ir F. Grinšteinai bei du mokytojai lietuviai, dėstantys lietuvių kalbą ir menus. Kurį laiką veikė ir Javnės mokykla, bet vėliau buvo uždaryta, neišlaikiusi finansinės konkurencijos su Tarbut mokykla[41]. Dalis žydų sėkmingai mokėsi lietuviškoje gimnazijoje. Čia jie buvo atleisti nuo rašymo šeštadieniais; per šabą taip pat negalėjo vykti jokie egzaminai ar patikrinimai[42]. Tarpukariu veikė ješiva, kurioje mokėsi jaunuoliai iš viso Rokiškio bei Zarasų miestelio[43]. 1921m. buvo įsteigta Bucho ir Zalkindo žydų religinė „Talmud Tora“ mokykla[44].

Rokiškyje vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas: veikė jidiš teatras; buvo atvykęs teatro trupė iš Varšuvos, kuris kartu su vietos žmonėmis statydavo spektaklius; vėliau patys rokiškėnai savarankiškai rengdavo spektaklius [45].

Pav. nr. 20

Jidiš teatras

22.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Miestelyje veikė meno mylėtojų draugija; 1922 m. Avigdoras Arielis Glombotzkis įkūrė skautų draugovę[46]. Rokiškyje veikė ir labdaros draugijos; ambulatorija neturtingiems ligoniams; „oze“ skyrius[47]; našlaičių prieglauda, kurios direktore buvo Chana Šadur[48].

Pav. nr.  21 Tarbut mokykla

23.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rokiškio miestelio žydai išsiskyrė tuo, jog tai buvo bene vienintelis Chasidizmo centras ortodoksiškoje Lietuvoje. Nors Rokiškyje buvo ir misnagdų, tačiau didžiąją dalį sudarė chasidai, kurie priklausė Liubavičių, Liadų ir Bobruisko grupėms[49]. Prieš Pirmąjį Pasaulinį karą pagrindiniu miesto rabinu buvo Becalelis Kacas, didis Talmudo žinovas.[50]

Pav. nr. 22

Rabinas Becalelis Kacas

24.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1921m. sudarytame plane buvo pažymėtos keturios sinagogos; viena dabartinėje Pirties gatvėje ir kitos trys dabartinėje Sinagogų gatvėje. Trys sinagogos stovėjusios toje pačioje gatvėje buvo skirtingo pobūdžio ir skirtingų spalvų, kurios, beje, atitiko lietuviškosios trispalvės spalvas: geltonoji buvo skirta Talmudo mokiniams, žalia – namų šeimininkams ir raudona – didžioji skirta visiems[51]. Šalia sinagogos gyveno vyriausias tarpukario Rokiškio vyriausias rabinas Izraelis Sniegas[52].

Pav. nr. 23

Namas, kuriame gyveno rabinas

25.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 24

Rabinas Izraelis Sniegas

26.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 25

 Čia stovėjusi pagrindinė sinagoga

27.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 26

Rabino naudoti antspaudai

28.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaip ir dauguma štetlų žydų Rokiškio bendruomenė taip pat buvo labai religinga. Senieji Rokiškio gyventojai prisimena, jog per šabą žydai „nė piršto nepajudindavo“;  atmintyje užsilikęs Sukoto šventimas bei statytos palapinės[53].

Pav. nr. 27

Laukupės upė prie kurios žydai atlikdavo ir kasmetinį Tašlih ritualą

29.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žydų bendruomenė turėjo ir nemažas kapines, įsikūrusias atokiau nuo miestelio centro. Kapinėse galima išskirti dvi dalis: senų maceivų (seniausias su išlikusia data – 1882 m.), kurių dauguma susmegę, matyti tik viršus; bei naujesnių, kurių dauguma yra iš tarpukario laikotarpio. Maceivos daugiausia kuklios, jų viršuje pavaizduota Dovydo žvaigždė arba visai neturi jokių papuošimų, tik su tekstu.

Pav. nr. 28, 29

Rokiškio žydų kapinės

30.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

31.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 30

Viena naujausių maceivų

32.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

   

Žymūs Rokiškio miestelio žydai

Visas miestelis gerbė ir gerai žinojo advokatą Naumą Trifskiną. Jis ne tik dalyvavo Vytauto Didžiojo 500-osioms metinėms minėti skirto komiteto veikloje, bet ir 1930m. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino trečio laipsnio medaliu[54].

Hilelis Eidelsonas buvo žinomas ne tik Rokiškyje, bet ir plačiame sionistų tarpe. Pagal specialybę buvęs veterinaru, jis buvo vienas aktyviausių sionistų, dalyvavęs Pirmajame sionistų kongrese Bazelyje; taip pat buvo sionizmo „tėvu“ laikomo T. Herzlio draugu. Atsimenamas kaip labai kuklus ir tylus žmogus, 1905m. H. Eidelsonas įkūrė paskolų fondą skirtą padėti neturtingiems žydams, po Pirmojo Pasaulinio karo aktyviai dalyvavo miesto politiniame gyvenime, skatino sionizmą[55]. Jis, kaip ir N. Trifskinas, dalyvavo Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejui paminėti Rokiškio skyriaus veikloje[56].

Pav. nr. 31

Hillelis Eidelsonas

35.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žydų ir krikščionių santykiai. Žydai vietos gyventojų atmintyje

Nedaug Rokiškyje telikę žmonių, kurie prisimena prieškarinį Rokiškį bei jo gyventojus. Neretai ir prisimenantys pamena tik krautuvėles bei pavienes šeimas su kuriomis bičiuliavosi ar turėjo reikalų, tačiau nežino sinagogų ar kapinių vietų[57].

Lietuvių požiūrį į žydus perteikia ir išlikę atsiliepimai spaudoje. 1925m. vietiniame skautų laikraštyje „Žvalgų takelis“ [58] anoniminis autorius pasakoja apie žydų ir lietuvių skautų draugovių santykius. Autorius apgailestauja, kad tarp žydų ir lietuvių skautų sugyvenimas nėra artimas; jog vyresnybės kartu tariasi ir ruošia programas, tačiau tarpusavyje skautai yra labai tolimi. Autorius kaip priežastis nurodo atsitikusius įvykius, kuomet per Šv. Jurgio šventę įvyko nemalonus incidentas tarp žydų, kurie buvo taip pat pakviesti į šią šventę, ir lietuvių skautų: žydų skautai paslėpė lietuvių gaires, šventės pabaigoje jas grąžino, tačiau, anot autoriaus, grąžindami elgėsi labai išdidžiai bei teigė norintys pamokyti lietuvių skautus disciplinos. Autorius piktinasi tokiu lietuvių svetingumo paniekinimu bei mano, kad žydai neturi tokio  įgimto svetingumo jausmo kaip lietuviai. Autorius pabrėžia žydų išdidžią laikyseną, atskirumą, siekius pamokyti kitus.

Pav. nr. 32

Rokiškio skautai

36.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visai skirtingai apie žydus pasakoja Rokiškio gyventoja Albina Bičkauskienė (g. 1922m.), kuri vaikystėje kartu su mama nešdavusi Zametų šeimynai[59] pieno produktus iš kaimo. Pašnekovė pasakojo apie žydų gerumą, svetingumą; tik atėjus, jie iškart pasiūlydavo arbatos ar kavos; anot jos, „nėra geresnio žmogaus kaip žydas“. Jos šeima bičiuliavosi su Zametais, kiti lietuviai taip pat neblogai sutarė su žydais, žydų vaikai ėjo kartu į mokyklą su lietuviais. Pasakotoja prisimena, jog nemažas skaičius žydų prieš karą išvyko į Izraelį.

Kiti pašnekovai taip pat atsiliepia apie žydus ypač teigiamai, rokiškietė Janina teigia, kad gerai buvo, kai žydai gyveno; buvo daug parduotuvių, pas žydus buvo galima imti prekes „bargan“, t.y., skolon; pašnekovės Eugenija ir Janina pamena žydą, pavarde Garas, turėjusį rūbų parduotuvę Mikėno gatvėje.

Rokiškėnai ypatingai skaudžiai atsiliepia apie holokaustą, įvykius įvardindami kaip „baisią nelaimę“, „didelę tragediją“.  Pašnekovė A. Bičkauskienė iki šių dienų prisimena Zametus bei su skausmu atsiliepia apie jų sunaikinimą.

Rokiškio muziejininkų sukurtame filme apie žydus „Jie gyveno Rokiškyje“ senieji Rokiškio gyventojai taip pat prisimena žydus kaip vaišingus; per Pesah šventę vaišindavusius aplinkinius gyventojus macais ir midumi. Nors ir būta kalbų apie macuose naudojamą krikščionių kraują, bet ryškesnių žydų apkaltinimų ritualinėmis žmogžudystėmis nėra pasitaikę. 

Holokaustas

1940m. įvykusi rusų okupacija skaudžiai atsiliepė miestelio žydams. 1940m. rudenį vykdyta prievartinė turto nacionalizacija palietė žydų krautuvininkus: buvo nacionalizuota B. Šneiderio, Aršo Chonės, D. Finkelienės, F. Levinienės ir kitų parduotuvės[60]. Buvo uždrausta beveik visų tautinių ir religinių visuomeninių organizacijų veikla[61].

1941m. vykdytas trėmimas į Sibirą neaplenkė ir žydų šeimų; ypač daug buvo ištremta Melerių šeimos narių[62].

Tais pačiais metais prasidėjus nacių okupacijai  žydai buvo suvaryti į getą ir vėliau sušaudyti. Žydai buvo vedami link dvaro, kai kurie jų buvo paskandinti dvaro tvenkiniuose; nuo dvaro žydai buvo vežami Miliūnų bei Lukštų pusėn ir sušaudyti Bajorų, Antanašės kaimų pamiškėse[63].

Pav. nr. 33

Šiuo keliu pro tvenkinius žydai buvo vedami link dvaro 

37.jpg

                     

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

***

Šiandien Rokiškyje gyvenusius žydus primena tik išlikusios jų kapinės, namai, kuriuose kadaise gyveno žydų šeimos. Senųjų Rokiškio gyventojų atmintyje dar gyvi prisiminimai apie gausią ir įvairialypę žydų bendruomenę bei spalvingą tarpukario Rokiškio gyvenimą.

Pav. nr. 34

Išlikę žydų daiktai. Pasakojama, kad šie sidabriniai indai buvo rasti Zameto namo kieme[64].

38.jpg

                     

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pav. nr. 35

Menora 19a. pab. – 20a. pr.                                      

39.jpg                          

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Straipsnio ir nuotraukų autoriai: Alius Makackas, Eglė Navickaitė, Judita Neverauskaitė

Dėkojame Rokiškio krašto muziejaus direktorei Nijolei Šniokienei bei istorijos skyriaus vedėjai Onutei Mackevičienei. Taip pat visiems rokiškėnams sutikusiems pasidalinti prisiminimais.

Iliustracijų sąrašas

  1. Autorių
  2. Autorių
  3. Rokiškio krašto muziejaus archyvas
  4. Autorių
  5. Rokiškio krašto muziejaus archyvas
  6. http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokpic000.html
  7. Rokiškio krašto muziejaus archyvas
  8. Autorių
  9. Rokiškio krašto muziejaus archyvas
  10. Rokiškio krašto muziejaus archyvas
  11. Rokiškio krašto muziejaus archyvas
  12. Rokiškio krašto muziejaus archyvas
  13. Rokiškio krašto muziejaus archyvas
  14. Autorių, iš Rokiškio krašto muziejaus ekspozicijos
  15. Rokiškio krašto muziejaus archyvas
  16. http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokpic000.html
  17. Rokiškio krašto muziejaus archyvas
  18. Autorių
  19. http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokpic000.html
  20. http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokpic000.html
  21. http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokpic000.html
  22. http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokpic000.html
  23. Autorių
  24. Rokiškio krašto muziejaus archyvas

25-30Autorių

31. http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokpic000.html

32. http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokpic000.html

33. Autorių

34. Autorių, iš Rokiškio krašto muziejaus ekspozicijos

35. Autorių, iš Rokiškio krašto muziejaus ekspozicijos

 

 

Nuorodos:

[1] Gimtasis Rokiškis (tekstą parengė O. Mackevičienė), Vilnius, 1999., p. 4

[2] Ten pat, p. 4

[3] ten pat, p.5

[4] Meilus E. Rokiškio krašto miesteliai XV-XVIII a.//Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 152

[5] Gimtasis Rokiškis (tekstą parengė O. Mackevičienė), Vilnius, 1999., p. 6

[6] Meilus E. Rokiškio krašto miesteliai XV-XVIIIa.//Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 152

[7] Miškinis A. Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969m.)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 87

[8] ten pat, p. 87

[9] Gimtasis Rokiškis (tekstą parengė O. Mackevičienė), Vilnius, 1999., p. 11

[10] Miškinis A. Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969m.)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 88

[11] ten pat, p. 88

[12] Meilus E. Rokiškio krašto miesteliai XV-XVIIIa.//Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 154

[13] Gimtasis Rokiškis (tekstą parengė O. Mackevičienė), Vilnius, 1999., p. 13

[14] Miškinis A. Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969m.)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 98

[15] Gimtasis Rokiškis (tekstą parengė O. Mackevičienė), Vilnius, 1999, p. 15

[16] Miškinis A. Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969m.)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 101

[17] Gimtasis Rokiškis (tekstą parengė O. Mackevičienė), Vilnius, 1999, p. 15

[18] Taip teigia autorius knygoje Lietuvos miestai: bendri istorijos bruožai, red. J. Baltakevičius, Šiauliai, 1932., p. 265

[19] Miškinis A. Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969m.)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 112

[20] Gimtasis Rokiškis (tekstą parengė O. Mackevičienė), Vilnius, 1999., p. 16

[21] www.maps.lt [interakyvus, žiūrėta 2007 03 31]

[22] Duomenys pagal: Miškinis A. Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969m.)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 88 -104; Levin D. Pinkas Hakehillot. Lita, Jeruzalė, 1995, p. 647

[23] Kaubrys S. Vietinės savivaldos istorinės raidos bruožai (1918-1939)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 265

[24] Gimtasis Rokiškis (tekstą parengė O. Mackevičienė), Vilnius, 1999, p. 18

[25] Rokiškio muziejininkų sukurtas filmas apie žydus „Jie gyveno Rokiškyje“

[26] http://www.shtetlinks.jewishgen.org/rokiskis [interaktyvus, žiūrėta 2007 02 25]

[27] Rokiškio muziejininkų sukurtas filmas apie žydus „Jie gyveno Rokiškyje“

[28] Levin D. Pinkas Hakehillot. Lita, Jeruzalė, 1995, p. 649

[29] Rokiškio krašto muziejaus archyvas

[30] Rokiškio krašto muziejaus archyvas

[31] 1939m. Lietuvos telefonų knyga,p.333-334, Rokiškio krašto muziejaus archyvas.

[32] 1939m. Lietuvos telefonų knyga,p.333-334, Rokiškio krašto muziejaus archyvas

[33] Levin D. Pinkas Hakehillot. Lita, Jeruzalė, 1995, p. 649

[34] Kaubrys S. Vietinės savivaldos istorinės raidos bruožai (1918-1939)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 265

[35] Rokiškio krašto muziejaus archyvas

[36] http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokiskis.html[interaktyvus, žiūrėta 2007 02 25]

[37] Levin D. Pinkas Hakehillot. Lita, Jeruzalė, 1995, p. 648

[38] http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokiskis.html[interaktyvus, žiūrėta 2007 02 25]

[39] http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokiskis.html[interaktyvus, žiūrėta 2007 02 25]

[40] Levin D. Pinkas Hakehillot. Lita, Jeruzalė, 1995, p. 650

[41] http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokiskis.html[interaktyvus, žiūrėta 2007 02 25]

[42] http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokiskis.html[interaktyvus, žiūrėta 2007 02 25]

[43] Rokiškio žydų bendruomenė//Lietuvos aidas, 1933m., nr. 221, p.1

[44] Miškinis A. Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969m.)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 116

[45] http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokiskis.html[interaktyvus, žiūrėta 2007 02 15]

[46] http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokiskis.html[interaktyvus, žiūrėta 2007 02 25]

[47] Rokiškio žydų bendruomenė//Lietuvos aidas 1933m. nr. 221,p. 1

[48] http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokiskis.html[interaktyvus, žiūrėta 2007 02 25]

[49]Levin D. Pinkas Hakehillot. Lita, Jeruzalė, 1995, p. 650

[50] http://www.jewishgen.org/Yizkor/rokiskis/rokiskis.html[interaktyvus, žiūrėta 2007 02 25]

[51] Levin D. Pinkas Hakehillot. Lita, Jeruzalė, 1995, p. 650

[52] Rokiškio žydų bendruomenė//Lietuvos aidas 1933m. nr. 221,p. 1

[53] Rokiškio muziejininkų sukurtas filmas apie žydus „Jie gyveno Rokiškyje“

[54] Rokiškio muziejininkų sukurtas filmas apie žydus „Jie gyveno Rokiškyje“

[55] http://www.shtetlinks.jewishgen.org/rokiskis [interaktyvus, žiūrėta 2006 03 12]

[56] Rokiškio krašto muziejaus archyvas

[57] kai kurie pašnekovai kaip žydų meldimosi vietą nurodė rusų cerkvę.

[58] Svečių neliečiamybė ir disciplina//Žvalgų takelis, 1925m., nr.1, Lietuvos nacionalinė Mažvydo biblioteka, Retų knygų ir rankraščių skyrius, F114-479, p.11

[59] žr. pav. nr. 3, 4

[60] Miškinis A. Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969m.)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 105

[61] Miškinis A. Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969m.)// Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės, sud. E. Rimša, Vilnius, 1999, p. 105

[62] Rokiškio muziejininkų sukurtas filmas apie žydus „Jie gyveno Rokiškyje“

[63] Gimtasis Rokiškis (tekstą parengė O. Mackevičienė), Vilnius, 1999., p. 21

[64] Pasakojo A. Bičkauskienė (g. 1922)

2008-08-22
Žmonės
Saliamonas Lurija Maharšalis

Gimė Brastoje (1510 - 1573). Garsus talmudistas,dažniausiai minimas pagal akronimą Maharšalis. Manoma, kad jis kurį laiką gyveno Vilniuje. Liubline jis pastatė puikią sinagogą, talpinusią 3000 žmonių, kuri buvo pavadinta jo vardu. Parašė daug knygų; kaip ir kiti, rašė hebrajų kalba. Jo kūrybai būdingas ypač kruopštus šaltinių nagrinėjimas; labai ryžtingai jis kritikavo scholastinį Talmudo studijų metodą. S. Lurija mirė 1573 m. Liubline.

Ar žinote kad...?
Jau pirmą dieną, per pirmą pamoką chederyje (religinėje mokykloje) žydų vaikai mokomi abecėlės – kiekviena raidė patepama medumi – kad mokslas būtų saldus