Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Žeimelis

 

Bendruomenės įsikūrimas ir demografinė raida

 

Žeimelis įsikūręs Šiaurės Lietuvoje, prie pat Latvijos sienos, praeityje svarbių prekybos kelių kryžkelėje[1]. XVI a. Žeimelis jau buvo didelio dvaro, kuris priklausė bajorams Potockiams, centras. Jau nuo 1595 metų Žeimelyje rinkosi gausūs turgūs, o XVII a. viduryje miestelis jau buvo pripažintu prekybos centru[2].

XVI-XVII a. dokumentuose minimi dar tik pavieniai žydų kilmės asmenys, susiję su muitinės veikla: 1593 m. minimas žydas Juda, Žeimelio muitinės tarnautojas[3], kuris gyveno miestelyje, bet buvo Trakų bendruomenės narys, o 1697 m. Biržų dvaro teismo knygose, byloje dėl Biržų muitinės minimas kitas Žeimelio žydas Isakas Levkovičius, kuriam priklausė dalis muitinės.[4]

Pirmieji duomenys apie didesnę žydų koncentraciją Žeimelyje yra fiksuojami tik 1753-1754 m. sudarytame Žeimelio-Kameneco dvaro inventoriuje[5]. Jau minimi tokie pagrindiniai žydų bendruomenės pastatai kaip „škola“ (sinagoga) ir pirtis[6]. Tokių svarbių pastatų buvimas rodo, jog Žeimelio žydų bendruomenė galėjo egzistuoti dar  XVIII a. I pusėje.

Pirmieji duomenys apie žydų skaičių Žeimelyje yra pateikiami XVIII a. viduryje. Pagal 1765 m. visuotinį ATR žydų surašymą Žeimelyje ir jo apylinkėse gyveno 428 žydai[7]. Šiuo laikotarpiu didesnė žydų koncentracija buvo apylinkėse, o ne pačiame miestelyje.[8] XIX a. trečiajame dešimtmetyje įgyvendinant amžiaus pradžioje priimtą caro žydų statutą ir jiems uždraudus gyventi kaimuose[9], nemažai žydų tautybės prekybininkų iš aplinkinių kaimų, Gedeikonių bei Gedučių dvarų persikėlė į Žeimelį[10].

1897 m. miestelyje ir jo apylinkėse surašyti 1266 gyventojai, iš kurių 679 buvo žydai[11]. Pagal 1923 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenis Žeimelyje ir jo apylinkėse žydų skaičius sumažėjo[12]. Tai galėjo lemti XIX a. pab. smarkiai išaugusi Lietuvos gyventojų, jų tarpe ir žydų, emigracija į Vakarų šalis[13]. Be to, Žeimelis pradėjo konkuruoti su Joniškiu ir Linkuva, kurie  atsidūrė tinkamesnėje prekybai vietoje. Daug prekybininkų ir amatininkų išsikėlė į didesnius prekybos centrus[14].

1941 m.,  nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, nukentėjo ir Žeimelio krašto žydai. 142 žydai buvo sušaudyti Vileišių kaimo miške, dar kelios šeimos prieš tai suspėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą[15]

Žydų gyvenamoji erdvė

XVIII a. vid. žydų bendruomenė pradėjo kurtis miestelio centre - aplink Žeimelio aikštę ir gatvėse sueinančias į ją: Biržų, Latvių, Joniškio ir Pasvalio. Tai rodo 1753–1754 m. Žeimelio-Kameneco inventorius, kuriame yra nurodomos kelių žydų gyvenamosios vietos: miestelio aikštėje stovėjusioje valstiečio karčemoje gyveno žydas mėsininkas Moižiešius, Biržų gatvėje gyveno Marekas Izraelovičius, Latvių gatvėje valstiečio name – žydas Šlioma Ancelovičius[16].

XVII a. viduryje pertvarkant miestelio centro planą, pietinėje jos dalyje buvo numatytas nedidelis kvartalas prekybininkams, kuriame XIX a. I pusėjo namus pradėjo statyti žydai[17].

Buvęs žydų namas .jpg
Buvęs žydų namas (nuotrauka daryta ekspedicijos metu, 2007.03.13)

1897 metais sudaryti du Žeimelio planai, kuriuose užfiksuotas ne visas miestelis, tik tos žemės, kurios priklausė dvarininkui Anatolijui Pavlovičiui Livenui.[18] Prie abiejų pridėti sąrašai su namų savininkais, iš jų galima nustatyti daugumos žydų pastatų lokalizaciją. Iš planų matyti, kad žydų namai, kaip ir anksčiau koncentravosi miestelio centre, aplink aikštę. Planuose pažymėta žydų mokykla ir pirtis, tačiau sinagoga, stovėjusi šalia jų, žemėlapiuose neišskirta. Viename iš planų aiškiai pažymėtos žydų kapinės.

 Tarpukario laikotarpio žydų namų išsidėstymas.jpg

Tarpukario laikotarpio žydų namų išsidėstymas

 1910 – 1911 m. pastatyti dviaukščiai namai. Iš kairės pirmieji du priklausė žydams Zagorskiams .jpg

1910 – 1911 m. pastatyti dviaukščiai namai. Iš kairės pirmieji du priklausė žydams Zagorskiams

Iki Antrojo Pasaulinio karo žydų „gyvenamoji erdvė“ nesikeitė: didžiausia žydų namų koncentracija buvo Linkuvos (dabar Vytauto Didžiojo) gatvėje ir aplink aikštę, kur beveik visi namai priklausė žydams. Svarbiausi žydų bendruomenės pastatai stovėjo Pasvalio (dabartinė Grotuso) gatvėje.

Žydų bendruomeninės paskirties pastatai

Sinagogos

Pirmoji Žeimelio sinagoga aprašyta 1753-1754 m. Žeimelio-Kameneco dvaro inventoriuje, kuriame teigiama, jog aikštės šone, prasidedančiame nuo Joniškio gatvės (dabartinė Dariaus ir Girėno g – vė) yra žydų „škola“ - mūrinė, su gerais langais ir durimis[19]. Nėra aiškus tolesnis šio pastato likimas, nes vėlesniuose šaltiniuose jis nebeminimas.

Žeimelio panorama. Dešinėje kampe matosi sinagoga.jpg

Žeimelio panorama. Dešinėje kampe matosi sinagoga (Žeimelio Žiemgalos muziejaus archyvas)

1862 m. Žeimelyje buvo pastatyta nauja sinagoga, kuri stovėjo Pasvalio (dabartinė Grotuso) gatvėje. 1883 m. Laikraštyje „Hamagad“ rašoma, jog ji yra viena seniausių Lietuvoje ir buvo pastatyta kartu su žydų mokykla[20]. Anatolijus Chaesh nurodo, kad sinagogos matmenys - 60×80 m, pastatas stačiakampio plano, vieno aukšto. Įėjimas į pagrindinę salę buvo iš vakarų pusės, prie įėjimo, šone buvo du kambariukai (greičiausiai, moterų dalis)[21]. Šalia sinagogos stovėjo kiti, žydų bendruomenei svarbūs pastatai: pirtis, rabino namas, žydų mokykla.

Žydų jaunimas stovi prie Žeimelio sinagogos.jpg

Žydų jaunimas stovi prie Žeimelio sinagogos. (Zeimelis CD by Barry Mann)

1943 metais sinagogoje buvo kalinami raudonarmiečiai belaisviai. 1952 metais apleista sinagoga buvo nugriauta, jos plytos panaudotos mechaninėms dirbtuvėms ir gyvenamiesiems namams statyti.[22]                  


Biblioteka

XX a. 3 deš. pradžioje biblioteką įkūrė Judelis Rappaportas ir Abraamas Erlichas. Joje buvo saugoma apie 250–300 knygų jidiš kalba. Iš pradžių biblioteka įsikūrė Mošės Gero namų pastogėje, o 1927 m. Žeimelyje pastačius pradinę žydų mokyklą, biblioteka perkelta ten. Biblioteka turėjo Šalomo Aleichemo, Šalomo Ašo, F. Dostojevskio, Artybaševo ir kitų žymių autorių kūrinių. Knygos buvo išduodamos kartą per savaitę – sekmadieniais. Kiekvieną mėnesį už naudojimąsi biblioteka jos nariai mokėjo 25 сentų mokestį. Lietuviškos gimnazijos patalpose bibliotekos vadovai rengdavo teatro mylėtojų vakarus, kurie pritraukdavo gausybę žiūrovų. Čia buvo vaidinamos Gordino pjesės „Chasia–Sirotas“, „Kaimo vaikinas“, „Mirelė Efros“, o surinktas pelnas buvo skiriamas naujų knygų pirkimui Kaune.  Knygomis taip pat buvo keičiamasi su Linkuvos ir Vaškų žydų bibliotekomis[23].

Žeimelio žydų bibliotekos valdyba.jpg

Žeimelio žydų bibliotekos valdyba, 1930 m. (Zeimelis CD by Barry Mann)

Mikva

Žydų pirtis – mikva, jau minima 1753-1754 metų Žeimelio-Kameneco dvaro inventoriuje. Nurodoma, kad ji buvo prūsiško mūro, įstiklintais langais, viduje buvo akmeninė krosnis[24]. Šioje vietoje, dabartinėje Grotuso gatvėje, pirtis stovėjo iki pat XX a. vid. 1882 m. pirtis buvo remontuota, paskyrus šiam reikalui 200 rublių nuo žydų mokamo „dalies mokesčio“[25]. Pirtis iki šių dienų neišliko.


Mokykla

Žydų mokyklos statyba Žeimelyje .jpg

Žydų mokyklos statyba Žeimelyje 1932 m.  (Zeimelis   CD by Barry Mann)

1918 m. Žeimelyje veikusi bendroji mokykla suskilo į latvių, žydų ir lietuvių pradines mokyklas. Žydų pradinė mokykla įsikūrė buvusio kahalo sodybai priklausiusiame pastate. 1927 m. prie sinagogos  buvo pastatyta nauja pradinė žydų mokykla, joje buvo įrengta ir minėtoji bibliotekos patalpa.

Žydų mokyklos vaizdas 2007.jpg

Žydų mokyklos vaizdas, 2007

Žeimelio rabino iniciatyva tarpukariu buvo įsteigta Talmud Torah mokykla, kuriai patalpos buvo nuomojamos privačiuose namuose, jai pinigus rinko Abraomo Šulcheferio vadovaujama organizacija[26].


Žydų kapinės

Iki šiol gana gerai išsilaikiusios žydų kapinės yra netoli miestelio, vos už 0,5 km. Jose laidota nuo XIX a. pr. iki pat Katastrofos. Seniausias įskaitomas antkapis datuojamas 1822 metais[27]. Visi 249 antkapiai atsukti į vieną pusę, tvarkingai chronologiškai išdėstyti. Khevra Kadishha veikloje XX a. I p. dalyvavo apie 20 žmonių, bet ilgainiui tokių asmenų skaičius stipriai mažėjo. Kadangi daugelis jos narių buvo senyvo amžiaus, iškasti kapus jie samdydavo kažką kitą.[28]

  Žeimelio žydų kapinių vaizdas 2007 m..jpg

Žeimelio žydų kapinių vaizdas, 2007 m.

 

Žeimelio žydų organizacijos ir jų veikla

Labdaros organizacijos

XIX a. pabaigoje veikė visam miesteliui bendras šalpos būrelis, kuris maisto produktais rėmė skurstančius. Jo veikloje dalyvavo ir miestelio burmistras kunigaikštis Livenas, taip pat miestelio gydytojas Sektorius, žydų bendruomenės nariai – Elija Matatjahu, C. H. Abromovičius, M. Eljaševičius. Vėliau, tarpukariu, grupė jaunų aktyvistų (Abe Ger, jos sesuo, Ester Kremer ir Feivelis Zagorskis) įkūrė labdaringą būrelį, kuris rūpinosi neturtingais ligoniais.

1928 m. Žeimelyje žuvus linų ir kviečių pasėliams daugelis žydų šeimų neteko pagrindinio savo pajamų šaltinio, miestelyje buvo įsteigtas komitetas nukentėjusioms šeimoms duona ir malkomis aprūpinti. Šis komitetas bendradarbiavo su Amerikos Žeimelio žydų asocijacija, kuri atsiuntė nukentėjusiems 100 dolerių, pastarieji buvo paskirstyti 28 šeimoms.


Sionistinės organizacijos

XX a. pradžioje, plintant sionistinėms idėjoms, daugelis Žeimelio žydų aktyviai įsitraukė į sionistinių organizacijų veiklą. 1923-1933 m. miestelyje mokytojas Zalman Volovich sukūrė „HeChaluts“ organizacijos atšaką, kurios pagrindinis tikslas buvo išmokyti jaunus žmones žemės ūkio darbų. Tam tikslui buvo organizuojami kursai, kurių pabaigoje visi gaudavo rekomendacijas, kurios turėjo padėti įsidarbinti Palestinoje.

Žeimelio žydai taip pat dalyvavo ir Žydų nacionalinio fondo „Keren Kayemet“ veikloje, kurios tikslas buvo rinkti pinigus Izraelio žemei pirkti. Kadangi Žeimelio žydų bendruomenė nebuvo labai turtinga, šiam fondui ji galėjo skirti tik po 5 ar 10 centų kiekvieną mėnesį. Paskutinis šio fondo miestelyje vadovas buvo Abraomas Šulcheferis.

1940 metais Lietuvą okupavus SSRS visos  sionistų partijos ir organizacijos buvo uždraustos[29].

Sporto organizacijos

1937 m. futolo aikštė Žeimelyje.jpg

1937 m. futbolo aikštė Žeimelyje (Zeimelis CD by Barry Mann)

1923 m. Lietuvoje įsikūrė žydų gimnastikos ir sporto sąjunga „Makabi“. Ji turėjo daug ir įvairių sporto šakų klubų visoje Lietuvoje[30]. Vienas jų veikė ir Žeimelyje – futbolo komandos „Makabi“ vietinė atšaka. Ji treniruodavosi dabartinės Žeimelio vidurinės mokyklos kieme[31].

Ekonominė žydų veikla XVIII-XIX a.

XVIII a. vid. miestelyje ir jo apylinkėse įsikūrę žydai daugiausiai laikė karčemas, taip pat nemažai dirbo tarnais,  samdomais darbininkais, buvo keletas  aludarių[32].

1804 metais žydams uždraudus gyventi kaimuose ir ten laikyti karčemas[33], daugelis žydų iš Žeimelio apylinkių atsikėlė į miestelį ir čia pradėjo verstis vietine prekyba[34] bei amatais. XIXa. II p. miestelyje absoliuti žydų dauguma vertėsi prekyba, taip pat buvo nemažai amatininkų, tarp kurių daugiausiai buvo batsiuvių ir siuvėjų, taip pat nemažai žydų dirbo vežikais, buvo keletas karčemininkų[35].

1895-1911 metais veikė apie 20 įvairaus pobūdžio žydų krautuvėlių, Žeimelyje buvo žydo Reizos Abramovičiaus vaistinė. Šiuo laikotarpiu miestelyje taip pat veikė keletas karčemų, arbatinių, limonado darykla, ambulatorija, plytinė[36]. Šiuo laikotarpiu Žeimelyje žydų tarpe buvo ir keletas pirklių, kurie priklausė antrajai pirklių gildijai[37].

Nepriklausomoje Lietuvoje miestelio ūkinė veikla nepasikeitė - ir toliau vyravo prekyba. Tik jos mastai sumažėjo dėl Latvijos-Lietuvos nesutarimų, nustatant sieną tarp šių šalių, bei dėl sunkios pokario ekonominės padėties. Be to Žeimelis pradėjo konkuruoti su Joniškiu ir Linkuva, kurie atsidūrė tinkamesnėje prekybai vietoje. Daug prekybininkų ir amatininkų išsikėlė į didesnius prekybos centrus [38]. Prekyba Žeimelyje atsigavo tik trečiajame dešimtmetyje [39]. Šiuo laikotarpiu iš Žeimelio į Latviją daugiausiai buvo eksportuoti linai, tuo užsiėmė keletas vietinių žydų pirklių[40].  Vienas jų, turtingiausias miestelio žydas Chaješas, parduodavo linus ir kitus grūdus Rygoje, vėliau visos prekės buvo plukdomos į Didžiąją Britaniją.

Didžioji dalis žydų ir toliau užsiėmė vietine prekyba, kiti supirkinėjo žemės ūkio produkciją kaimuose, dirbo vežėjais, pakuotojais. Miestelyje buvo ir žydų amatininkų, kaip ir anksčiau daugiausiai buvo siuvėjų. 

Taruco Bato dirbtuvė 1925 metais .jpg

Taruco “Bato” dirbtuvė 1925 metais (Zeimelis CD by Barry Mann)

1931 m. miestelyje veikė 26 parduotuvės iš kurių 20 priklausė žydams[41]. Miestelio žydai pasižymėjo įvairiausiose prekybos ir paslaugų srityse. Iki 1925 metų Didžiojoje karčemoje buvo įrengtas garo malūnas[42], kuris priklausė žydei – Rachelei Gidelienei[43]. Miestelyje veikė Žydų Nacionalinio banko skyrius 1927 m. turėjęs 118 indėlininkus[44]. Žydas Bojarskis turėjo stipriųjų gėrimų monopolį. Tarucai, miestelyje gamino ir parduodavo batus, į kurių padus įspausdavo firminį ženklą „Bato“ [45]. Miestelyje dirbo fotografas Izraelis Chaješas. Tarpukariu miestelyje praktikavo 2 žydų tautybės gydytojai[46], dirbo stomotologė Rachelė Geraitė, veikė Rozos Šulcheferienės vaistinė.[47]

1940 m. Lietuvą okupavus SSRS, dalis žydų parduotuvių buvo nacionalizuotos, apsirūpinimas prekėmis mažėjo, tai turėjo įtakos kainų kylimui bei gyvenimo lygio nuosmukiui[48].

Mažoji karčema

Žydas Chaješas prieš Pirmąjį Pasaulinį karą nusipirko seną namą turgaus aikštėje, istorikų vadinamą Mažąja karčemą[49]. Kairiojoje pastato pusėje buvo įrengta vadinamoji „Liaudies arbatinė“, skirta įvairių socialinių sluoksnių žmonėms. Turtingieji sėdėdavo antrame aukšte dvejuose mažuose kambariukuose. Karčemoje buvo pravažiuojamoji arka, dvi priemenės, gyvenamieji kambariai ir didžioji svetainė. Vėliau „Liaudies arbatinės“ vietoje buvo įrengta karčema, atidaryta kasdien iki 21 val. Pasitaikius turtingesnių svečių, šviesa degdavo iki vidurnakčio[50].

Didžiosios ir Mažosios karčemos vaizdas iš Grotuso.jpg

Didžiosios ir Mažosios karčemos vaizdas iš Grotuso g-vės, 2007

Taburetė iš Žeimelio Mažosios karčemos.jpg

Taburetė iš Žeimelio Mažosios karčemos

Karčemos pastate veikė ir tekstilės parduotuvė, kuria rūpinosi Chaješo žmona. Parduotuvėje buvo apie 20 rūšių audinių, kuriuos Chaješo žmona atisigabendavo iš Rygos ir Mintaujos[51].

   

[1]; A. Miškinis. Žeimelis: istorija ir architektūra. K., 2000, p. 7;

[2] Ibid. p.12;

[3] A. Chayesh.  Some Historical Facts and Stories about the Jewish Community of Zeimelis. In: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/ZAnatoli.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[4]Biržų dvaro teismo knygos 1620 -1745. Parengė V.Raudeliūnas ir R. Firkovičius, V. 1982, p.160 – 162.

[5] 1753 07 24 – 1754 05 16 inventoriuje rašoma „Kameneco dvaras arba Žeimelis“ ir šis pavadinimas pavartojamas kelis kartus ir skirtinguose dokumentuose (žiūrėti LVIA SA 15223, L. 85 – 88, t.p. SA 15350, L. 218 – 220, 128 – 135). Pavadinimas Kamenecas buvo gana dažnas dvaro pavadinimas (pvz. Podolės Kamenecas);

[6]LVIA, SA 15350 L.133 - 134

[7] Eврейская Энциклопедия (toliau – Е Э). T VIII, Спб, p. 538;

[8]LVIA SA 3737. In: www.barrymann.net/zeimel/ (žiūrėta 2007.03.25)

[9]S. Atamukas. Lietuvos žydų kelias nuo XIV a .iki XX a.  pabaigos. V., 1998, p. 37;

[10]In: http://www.heritage.lt/epd/2004/siauliai/siauliu_obj.htm  (žiūrėta 2007.03.25);

[11]E Э, T. VIII. Спб, p. 538;

[12] Lietuvos gyventojai. Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. K., 1923, p. 19, 22;

[13] S. Atamukas. Lietuvos žydų kelias nuo XIV a .iki XX a.  pabaigos. V., 1998, p. 54;

[14] A. Miškinis. Lietuvos TSR istorijos paminklai, T. 8,. V. 1985,  p. 132;

[15]A. Miškinis. Žeimelis: istorija ir architektūra. K., 2000, p. 72;

[16]

[17]A. Miškinis. Žeimelis: istorija ir architektūra. K., 2000, p. 18, 33

[18]Ten pat, p. 44;

[19]LVIA, SA 15350 L.134

[20] Y. Rosin. Zheimel (Zeimelis). Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/YosefRos.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[21]A. Chayesh.  Some Historical Facts and Stories about the Jewish Community of Zeimelis. Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/ZAnatoli.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[22]A. Miškinis. Žeimelis: istorija ir architektūra. K., 2000, p. 75;

[23]A. Chayesh.  Some Historical Facts and Stories about the Jewish Community of Zeimelis. Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/ZAnatoli.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[24]LVIA SA 15350 L.134

[25]KAA, f. 49, ap. 1, b. 13905

[26]A. Chayesh.  Some Historical Facts and Stories about the Jewish Community of Zeimelis. Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/ZAnatoli.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[27]B. Mann. Zeimelis (Lithuania) jewish cemetery. Interaktyvus: http://www.jewishgen.org/Litvak/Zeimelis.html (žiūrėta 2007.03.25)

[28]A. Chayesh.  Some Historical Facts and Stories about the Jewish Community of Zeimelis. Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/ZAnatoli.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[29]Y. Rosin. Zheimel (Zeimelis). Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/YosefRos.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[30] Steponas Gečas ir Arvydas Jakštas. „ Litvakų dalyvavimas  Lietuvos sporto sąjūdyje:1918-1940“

Interaktyvus:http://www.komisija.lt/Files/www.komisija.lt/File/2003%20Litvakai%20ir%20ju%20pasaulis/Stepono%20Geco%20pranesimas-lt.doc (žiūrėta 2007 10 08);

[31] Y. Rosin. Zheimel (Zeimelis). Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/YosefRos.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[32]LVIA SA 3737. interaktyvus: www.barrymann.net/zeimel/

[33]S. Atamukas. Lietuvos žydų kelias nuo XIV a .iki XX a.  pabaigos. V., 1998, p. 37

[34]A. Miškinis. Žeimelis: istorija ir architektūra. K., 2000, p. 35

[35]B. Mann. Zeimelis (Lithuania) jewish cemetery Interaktyvus: http://www.jewishgen.org/Litvak/Zeimelis.html (žiūrėta 2007.03.25)

[36]J. Šliavas. Žiemgalos tyrinėjimai, T. 1, V. 1993, p. 22;

[37]Zeimelis, Panevezys District. Merchants List 1895-1911. Interaktyvus: http://www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/MEnglish.htm (žiūrėta 2007 10 06);

[38]A. Miškinis. Lietuvos TSR istorijos paminklai, T. 8,. V. 1985, p. 133 - 134;

[39]A. Miškinis. Žeimelis: istorija ir architektūra. K., 2000, p. 59;

[40] Y. Rosin. Zheimel (Zeimelis). Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/YosefRos.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[41]Ten pat, p. 442;

[42]A. Miškinis. Žeimelis: istorija ir architektūra. K., 2000, p. 62;

[43]Pasakojo Richardas Bajaras, gimęs 1928 (užrašyta 2007.03.13)

[44]Россиская Eврейская Энциклопедия, T. IV,M., 2000, p. 441 – 442;

[45]Pasakojo Richardas Bajaras, gimęs 1928 (užrašyta 2007.03.13)

[46] Россиская Eврейская Энциклопедия, T. IV,M., 2000, p. 441;

[47]Pasakojo Richardas Bajaras, gimęs 1928 (užrašyta 2007.03.13)

[48]Y. Rosin. Zheimel (Zeimelis). Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/YosefRos.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[49]A. Chayesh.  Some Historical Facts and Stories about the Jewish Community of Zeimelis. Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/ZAnatoli.htm (žiūrėta 2007.03.25)

[50]J. Treševičius. Žeimelio karčemos// Auksinė varpa, 1982 sausio 23;

[51]A. Chayesh.  Some Historical Facts and Stories about the Jewish Community of Zeimelis. Interaktyvus: www.shtetlinks.jewishgen.org/Zeimelis/ZAnatoli.htm (žiūrėta 2007.03.25)

 

2012-06-10
Žmonės
Maksas Bandas
Dailininkas Maksas Bandas, gimė 1900 m. Naumiestyje. Augdamas religingoje aplinkoje studijavo Talmudą, puikiai mokėsi Marijampolės žydų gimnazijoje, kurioje buvo mokoma hebrajų kalbos. Daug piešė, iš žurnalų kopijavo patikusių dailininkų kūrinius.
Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.