Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Chajimas Gradė


Chajimas Gradė (1910 Vilnius – 1982 Niujorkas, JAV)

Chajimas Gradė, vienas iškiliausių Jung Vilne poetų, gimė skurdžioje, kelintos kartos vilniečių šeimoje. Jo tėvas, hebrajų kalbos mokytojas, buvo maištingas to laikotarpio intelektualas, perėjęs nuo kabalistinės tradicijos prie racionalizmo. Deja, Ch. Gradė anksti neteko tėvo, bet jam liko rinktinės jo knygos, tapusios pirmuoju berniuko intelektualiniu stimulu. Ch. Gradė liko su motina, kuri bandė pragyventi pardavinėdama vaisius Vilniaus turgavietėse. Jaunuolis greit buvo išleistas mokytis į ješyvą; dėl savo gabumų galėjo rinktis vieną iš prestižiškiausių regiono ješyvų.

Uolus ješyvos mokinys susidomėjo Musaro judėjimu, ėmė skaityti sekuliarią literatūrą ir nuo ultra-religinio mokymo perėjo prie kovos už socialinę ir ekonominę lygybę idėjų. Ėmęsis kūrybos, 1932 m. Ch. Gradė prisijungė prie Jung Vilne, kur jo idealizmas buvo suprastas ir palaikomas. Jaunojo rašytojo darbams įtakos turėjo tiek skaudi šeimos tematika (1936 m. poema „Kartų rauda“), tiek jo ješyvos mokytojo Hazon-Ish portretas (vėliau jį apdainavo kaip angelą), tiek utopinės visuomenės vizijos (1939 m. epinė poema „Musarnikes“). Visgi pagrindinis Gradės kūrinių problematikos akcentas – žydų tautos Katastrofos nuojauta, kurią lydi orakulinis tonas, sumišęs su apokaliptine retorika, pranašų dvasia. 1936 m. Boriso Kleckino leidykloje Vilniuje buvo išleistas pirmasis kuklus jo eilių rinkinys „Yo“(„Taip“).

Vokiečiams įsiveržus į Lietuvą, per Antrąjį Pasaulinį karą, Chajimas Gradė prisijungė prie į Rytus traukiančių pabėgėlių ir galiausiai surado saugią užuovėją azijinėje Rusijos dalyje, kur ir praleido likusius karo metus. 1941 m. Vilniuje likusi jo motina žuvo, vėliau egzaltuotas jos vaizdinys tapo svaria poeto kūrybos dalimi (1949 m. “Mano motinos testamentas“, 1955 m. „Mano motinos šabas“). Karo metu jis ir toliau kūrė, daugybė jo eilėraščių išreiškė neapykantą naciams ir palaikymą bei meilę savo kenčiančiai tautai. Pasibaigus karui Ch. Gradė per Maskvą patraukė į gimtąjį Vilnių, kur radęs tik tuščius griuvėsius ir sužinojęs apie savo žmonos, geto seselės, mirtį, nusprendė emigruoti į Vakarus. Kurį laiką pagyvenęs Paryžiuje, galiausiai naują gyvenimo etapą nusprendė pradėti JAV, Niujorke. Naujasis Pasaulis jį pasitiko svetingai, čia atsirado nemažai jo kūrybos gerbėjų. Ch. Gradės įvairialypė kūryba (eilėraščiai, romanai, novelės) teikė ypatingą dėmesį Vilniui iki Holokausto, taip pat pačiai žydų Katastrofai. Jo kūriniai imti laikyti netgi pusiau istoriniais, ypač dėl vaizdingai perteiktos tarpukario Vilniaus žydų religinės dilemos: tradicijos ir modernybės kovos, kurią jaunystėje patyrė ir pats rašytojas. Savaime aišku, įsitvirtinęs naujuosiuose namuose JAV, jis įtraukė į savo eiles ir vietinius džiaugsmingus kontekstus, bet niekada nesiliovė domėtis, kas vyksta jo gimtinėje ir visuomet skaudžiai per kūrybą reagavo į Lietuvoje, Vilniuje likusių žydų realijas sovietmečiu.

Žmonės
Berelis Kacnelsonas

(1887–1944) – įžymi socialistinio sionizmo asmenybė. Gimė Bobruiske, 22 metų išvyko į Erec Israel. Pradžioje bernavo citrusų plantacijose, pradėjo organizuoti darbininkus, vadovauti jų kovai. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo vienu iš pripažintų Palestinos ir pasaulio sionistinio judėjimo vadovų.

Ar žinote kad...?

Pagal dėvimos kipos tipą galima atskirti, kuriai religinei ar socialinei grupei priklauso kipos savininkas.