Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Eljakumas Cunzeris


Eljakumas Cunzeris (1840 Vilnius –1913 JAV)

XIX a. II pusės poetas Eljakumas Cunzeris, minėtinas kaip ryškus Lietuvos jidiš literatūros atstovas. Vaikystę praleidęs vargingoje Vilniaus Ramailos ješyvoje, ortodoksiškoje aplinkoje, jaunystėje persikėlęs į Kauną pateko į rabino Izraelio Salanterio ir Musarų judėjimo įtaką. Visgi jam nepavyko išvengti susidūrimo ir su tuo metu tarp Lietuvos žydų ortodoksų gana nepriimtinu maskilių mokymu. E. Cunzeris intesyviai ėmė domėtis Haskalos idėjomis, bet bandė derinti jas su tradiciniu ortodoksiškumu. Jis siekė šviesti ir mokyti žmones pagrindinių maskilių judėjimo principų, padėti jiems atsikratyti nereikalingų įpročių, neparankios senovinės aprangos, iracionalių praktikų.

Liaudies dainius stengėsi ne moralizuoti, bet pralinksminti savo klausytojus, kartu nepažeisdamas pagrindinių tradicinio tikėjimo principų. Užkrečiamos dainų melodijos bei paprastas jų turinys pritraukė minias, dainos plito iš miesto į miestą. Jo kūryba itin įvairavo: nuo gausybės vestuvinės tematikos dainų iki mesianistinių vizijų kupinų kūrinių. 1861 m. buvo išleistas pirmasis jo dainų rinkinys „Naujos dainos“ („Shirim Khadashim“).

E. Cunzerio asmeninis gyvenimas nenusisekė - po tragiškos jo pirmosios žmonos ir 9 vaikų mirties 1870 m. jis imtas vadinti liūdesio pranašu. Vos per plauką išvengęs patekimo į Rusijos imperijos rekrutus, jis ėmė aktyviai agituoti prieš rusifikaciją, per skubią žydų bendruomenės modernizaciją ir supasaulietinimą. Laikmečio dvasios paveiktas jis ėmėsi ir sionistinės kūrybos, jo daina „The Plow-die sokhe“ („Sugrįžimas į Sioną“) laikoma pirmosios alijos įkvėpimo šaltiniu. 1889 m. dainius emigravo į JAV, toliau kūrė, atspindėdamas žydų imigrantų problematiką. E. Cunzerį, palikusį daugiau nei 600 kūrinių, pagrįstai galima vadinti liaudies dainiumi, kadangi priklausomai nuo gyvenamojo arealo konteksto, jis stengėsi daina perteikti vietinės žydų diasporos išgyvenimus.

Žmonės
Jechijelis ben Saliamonas Heilprinas

(1666–1746). Jis buvo S. Lurijos palikuonis ir išstudijavo savo kilmę iki pat senovės Palestinos išminčių. Nuo 1711 m. iki mirties buvo Minsko rabinas ir ješivos vadovas. Jį ypač išgarsino knyga “Seder ha–Dorot” (Kartų seka), kurioje chronologiškai suminėti visi ikitalmudinės epochos Palestinos išminčiai, pateikti svarbiausieji jų pasisakymai, taip pat susitemintoasusistemintos ir potalmudinės epochos, t.y. nuo VI amžiaus, autorių knygos.

Ar žinote kad...?

Norint, jog mėsa būtų košerinė ir tinkama valgyti, gyvūlį reikia papjauti nesuteikiant jam kančių, patikrinti ar jis sveikas (tai daro specialus mėsininkas), ir apdirbti mėsą druska – ji ištraukia iš mėsos kraują, kurioje yra gyvūno „sielą“.