Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Aizikas Mejeris Dikas

Aizikas Mejeris Dikas (1814 Vilnius -1893)

A. M. Dikas nusipelnė tiek jidiš literatūros, tiek Talmudo studijų bei žydų pedagogikos srityse. Šis švietėjas prisidėjo prie jidiš literatūros suklestėjimo, yra laikomas vienu pirmųjų jidiš rašytojų, Mendelės Moicher Sforim įkvėpėju. A. M. Dikas kūrė prozą jidiš kalba, parašė apie 300 apsakymų. Jo kūriniai buvo tokie populiarūs, kad pasiekė XIX a. įspūdingus tiražus – po 5000-6000 egzempliorių. Kūriniai pradėti spausdinti 4 deš. suformavo pirmąją jidiš skaitytojų auditoriją. A. M. Dikas buvo švietėjiškos prigimties asmuo, mokytojavo pirmojoje Rusijos imperijos remiamoje žydų mokykloje Vilniuje, vėliau dirbo žymiojoje Romų spaustuvėje. 1940 m. Vilniaus magistratas miesto burmistro K. Stašio pasiūlymu vienai iš Vilniaus gatvių suteikė A. M. Diko vardą.

Žmonės
Šabtajus ben Mejeris Ha–Kohenas

Vienas žymiausių 17 am. Talmudo žinovų buvo Šabtajus ben Mejeris Ha–Kohenas, geriausiai žinomas Šacho vardu. Gimė 1621 m. netoli Vilkaviškio, vėliau atvyko į Vilnių, čia tapo Mozės Limos vadovaujamo bet din teisėju dajonu. 1646 m., būdamas 25 metų, Krokuvoje paskelbė Šulchan Aruch’o komentarą Siftei Kohen, kurį mokovai labai teigiamai įvertino; šis komentaras paprastai spausdinamas visuose Šulchan Arucho leidiniuose. Šacho vardas kilo iš knygos Siftei Kohen pavadinimo santrumpos. 1655 m., Rusijos kazokams artėjant prie Vilniaus, jam teko bėgti (nespėjusius pabėgti žydus kazokai išžudė). Tarp gausių Šacho parašytų knygų pažymėtinas Amsterdame išspausdintas veikalas apie B. Chmelnickio kazokų įvykdytas žydų žudynes 1648–1649 m. Šis svarbus istorinis dokumentas buvo išverstas į vokiečių bei rusų kalbas.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.