Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Baal-Machšoves

Baal-Machšoves (tikrasis vardas – Izidorius Izraelis Eljaševas) (1873–1924)

XIX a. Kaune gimęs I. I. Eljaševas jaunystėje ilgai neužsibuvo tuometinėje Rusijos imperijoje, išvyko į Vakarus studijuoti medicinos, Heidelbergo ir Berlyno universitetuose gavo nervų gydytojo išsilavinimą. Sugrįžęs į gimtinę jis neapleido savo medicininės veiklos, tačiau pradėjęs jidiš literatūros kritiko kelią pasižymėjo kaip įvairialypė asmenybė. Iki jo įžengimo į šią sritį, jidiš literatūros kritikai trūko literatūrinio aspekto. Baal-Machšovės kritikos darbai vertinami kaip kultūros istorijos, sociopsichologijos kūriniai, padėję skaitytojams dar labiau pamilti jidiš literatūrą.  Aktyvusis kritikas parašė nemažai darbų apie to laikmečio jidiš literatus bei rusų klasikus, nevengė ir ištisų epochų bei reiškinių, susijusių su jidiš literatūra, kritinės analizės. Greta A. Mapu ir rabino Izaoko Elchanano Spektoriaus jis laikomas vienu iš vadinamųjų „didžiųjų“ Kauno žydų.

Žmonės
Mozė ben Naftali Hiršas Rivkes

Labai žymus talmudistas (1595–1671). Neaišku, kada jis atvyko į Vilnių, bet žinoma, kad 1655 m. kartu su Šachu ir Koidanoveriu pabėgo iš Vilniaus. Atsidūrė tuometiniame žydijos centre Amsterdame; sefardų bendruomenėje jį, aškenazį, garsų rabiną, svetingai priėmė. Čia jis paskelbė puikius komentarus Šulchan Aruchui, kurie tapo sudėtine šio itin svarbaus veikalo dalimi ir spausdinami visuose knygos leidimuose. Jis parašė ir Mišnos (svarbiausios Talmudo dalies) komentarus ir daugelį kitų veikalų. Iš Amsterdamo Rivkes grįžo į Vilnių, čia jis ir mirė. Mozė Rivkes buvo Vilniaus Gaono protėvis.

Ar žinote kad...?

Tikintis žydas negali medžioti – medžioklėje kenčia ir žudomi gyvūnai.