Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Hiršas Ošerovičius

Hiršas Ošerovičius (1908 Panevėžys –1994 Izraelis)

Panevėžio žydų bendruomenėje užaugęs kūrėjas jaunystėje išvyko į Kauną, kur siekė aukštojo išsilavinimo. Veikiamas didmiesčio žydų modernių poslinkių kūryboje ir pats ėmėsi kurti jidiš kalba. Deja, prieškarinis jo kūrybos laikotarpis nebuvo ilgas, H. Ošerovičius sovietų valdžios apkaltintas kaip nacionalistas ir sionistas dešimčiai metų buvo ištremtas į Sibirą. Iš tremties grįžęs į Lietuvą, Kauną iškeitė į Vilnių, kur gyveno ir kūrė iki 1971 m. Čia 7 deš. buvo leidžiami jo kūrybos vertimai į lietuvių kalbą. Niekuomet nepamiršęs savo šaknų, poetas parašė knygą „Mano Panevėžys“ (jidiš kalba), tai reta išimtis daugiausiai žydiškąjį Vilnių išskiriančių litvakų kūrėjų kontekste. Jo literatūrinį pripažinimą liudija ir faktas, jog jo kūrinių vertimų į rusų kalbą ėmėsi tuometinis garsus poetas Arsenijus Tarkovskis, o vertimus į lietuvių kalba atliko S. Geda, Just. Marcinkevičius ir kiti žymūs lietuvių poetai. 8 deš. rašytojas pasinaudojo galimybe repatrijuoti į Izraelį.

Hiršas Ošerovičius dažnai įvardijamas kaip žymiausias pokario jidiš kūrėjas Lietuvoje. Jo darbai pradėti spausdinti 1934 m. Pagal jo apsakymus tiek tarpukariu, tiek sovietinėje Lietuvoje kurti filmai ir statyti spektakliai. Itin išraiškingas 1938 m. Josepho Greeno filmas, sukurtas pagal H. Ošerovičiaus apsakymą A brivele der mame (Laiškas mamai), kuriame vaizduojami 1912 m. įvykiai nusigyvenusiame štetle. Po Antrojo Pasaulinio karo H. Ošerovičiaus kūryba atspindėjo tragiškas Holokausto realijas, pagal jo apsakymą Žmonės ir antžmogiai, 1967 m. Panevėžio Juozo Miltinio teatre rodytas didelio žiūrovų dėmesio susilaukęs spektaklis.

Žmonės
Izraelis Salanteris, Lipkinas

Gimė Žagarėje (1810–1883).  Musar sąjūdžio pradininkas ir ideologas rabinas. 1849 m. Kaune, Vilijampolėje įkūrė ješivą, išgarsėjusią Slobodkės (taip tada buvo vadinamas šis Kauno priemiestis) ješivos vardu. Jau ankstyvoje jaunystėje išsiskyrė ypatingais gabumais, 10–ies metų miestelio sinagogoje skaitė pamokslą. Tėvas jį nusiuntė studijuoti pas garsų rabiną Cvi Hiršą Broidą į Salantus, taip atsirado ir pravardė Salanteris; tikroji jo pavardė buvo Lipkinas, bet ji minima tik enciklopedijose. 1840–1849 Salanteris gyveno Vilniuje, vadovavo ješivai ir pradėjo propaguoti musar (hebr. – dorovė) idėjas. 1849 m. persikėlęs į Kauną, įkurtoje ješivoje sulaukė nemaža sekėjų, musar tapo sąjūdžiu.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.