Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Hiršas Ošerovičius

Hiršas Ošerovičius (1908 Panevėžys –1994 Izraelis)

Panevėžio žydų bendruomenėje užaugęs kūrėjas jaunystėje išvyko į Kauną, kur siekė aukštojo išsilavinimo. Veikiamas didmiesčio žydų modernių poslinkių kūryboje ir pats ėmėsi kurti jidiš kalba. Deja, prieškarinis jo kūrybos laikotarpis nebuvo ilgas, H. Ošerovičius sovietų valdžios apkaltintas kaip nacionalistas ir sionistas dešimčiai metų buvo ištremtas į Sibirą. Iš tremties grįžęs į Lietuvą, Kauną iškeitė į Vilnių, kur gyveno ir kūrė iki 1971 m. Čia 7 deš. buvo leidžiami jo kūrybos vertimai į lietuvių kalbą. Niekuomet nepamiršęs savo šaknų, poetas parašė knygą „Mano Panevėžys“ (jidiš kalba), tai reta išimtis daugiausiai žydiškąjį Vilnių išskiriančių litvakų kūrėjų kontekste. Jo literatūrinį pripažinimą liudija ir faktas, jog jo kūrinių vertimų į rusų kalbą ėmėsi tuometinis garsus poetas Arsenijus Tarkovskis, o vertimus į lietuvių kalba atliko S. Geda, Just. Marcinkevičius ir kiti žymūs lietuvių poetai. 8 deš. rašytojas pasinaudojo galimybe repatrijuoti į Izraelį.

Hiršas Ošerovičius dažnai įvardijamas kaip žymiausias pokario jidiš kūrėjas Lietuvoje. Jo darbai pradėti spausdinti 1934 m. Pagal jo apsakymus tiek tarpukariu, tiek sovietinėje Lietuvoje kurti filmai ir statyti spektakliai. Itin išraiškingas 1938 m. Josepho Greeno filmas, sukurtas pagal H. Ošerovičiaus apsakymą A brivele der mame (Laiškas mamai), kuriame vaizduojami 1912 m. įvykiai nusigyvenusiame štetle. Po Antrojo Pasaulinio karo H. Ošerovičiaus kūryba atspindėjo tragiškas Holokausto realijas, pagal jo apsakymą Žmonės ir antžmogiai, 1967 m. Panevėžio Juozo Miltinio teatre rodytas didelio žiūrovų dėmesio susilaukęs spektaklis.

Žmonės
Chajimas iš Voložino

(1749–1821) žymiausias Gaono sekėjas, jo artimiausias mokinys . Tai buvo didis mąstytojas, XIX amžiaus pradžios žymiausias religinis autoritetas, nors didžiausias jo veikalas Nefeš ha–chajim (Gyvenimo dvasia) buvo atspausdintas jau po mirties. Chajimas iš Voložino pasireiškė ne tik kaip religinis mąstytojas, bet ir kaip talentingas organizatorius bei pedagogas. Nemirtingą šlovę jis pelnė įkurdamas 1803 m. Voložino miestelyje ješivą; iš čia ir jo pravardė.

Ar žinote kad...?

Izraelio valstybės vėliavą sukūrė Lietuvoje gimęs ir gyvenęs Davidas Wolffsohnas buvęs aktyvus sionizmo judėjimo narys. 1897 m. Bazelyje vykusiame pirmajame sionistų kongrese kilus diskusijoms dėl judėjimo vėliavos jis nusiėmė talitą ir išskleidęs pareiškė „mes jau turime vėliavą“.