Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Moišė Levinas


Moišė Levinas (1908 Vilnius – 1941 Minskas)

Į Jung Vilne sambūrį šis dvilypis kūrėjas įsiliejo ir kaip rašytojas, ir kaip dailininkas-portretistas. 1934-1936 m. visuose trijuose metiniuose Jung Vilne leidiniuose buvo spausdinta jo proza, atspindėjusi Vilniaus žydų varguomenės kasdienybę. Galiausiai 1937 m. išleistas ir individualus M. Levino apsakymų ir humoreskų rinkinys „Pavasaris rūsyje“ (Friling in kelerštub), kuriame derėjo aštrus kūrėjo sąmojis ir groteskiški kasdienybės vaizdai.  Pats kilęs iš neturtingos šeimos, visada jautęs tiek ekonominę, tiek socialinę nelygybę žydų darbininkų atžvilgiu, poetas susižavėjo komunistinėmis išlaisvinimo idėjomis, žadėjusiomis lygybę visiems, nepriklausomai nuo jų tautybės. Apakintas gražių komunistinių lozungų poetas pats prisidėjo prie komunistinių publikacijų Vilniuje pirmosios sovietinės okupacijos metais. Naciams perėmus krašto valdymą M. Levinas pabėgo į Minską ir aktyviai veikė Minsko geto pogrindyje, kovodamas dėl išlikimo apleido kūrybą.

1942 m. kai Minsko geto žydai buvo vedami į kalėjimo kiemą sušaudymui, vokiečių komendantas pasiūlė palikti Leviną gyvą, nes jis itin talentingas tapytojas, tačiau pastarasis pasirinko mirtį su savaisiais bendražygiais vietoj gyvenimo, kuriame liktų vokiečių tarnu. Taip tragiškai, bet ištikimas savo idealams Moišė Levinas baigė gyvenimą.

Žmonės
Aronas Zundelevičius
Vienas iš pirmųjų žydų revoliucionierių, gimė 1852 m. Vilniaus gubernijoje. Mokėsi Vilniaus rabinų mokykloje. 1872 m. kartu su bendraminčiais organizavo slaptą ratelį, kuriame skaitė nelegalią literatūrą. Užmezgė ryšius su kontrabandininkais, kurie iš užsienio gabendavo literatūrą, jis ją platino ne tik Vilniuje, bet ir persiųsdavo į Peterburgą. Buvo vienas iš plačiai išgarsėjusios narodnikų organizacijos “Zemlia i volia” (Žemė ir laisvė) įkūrėjų, jai skilus tapo “Narodnaja volia” (Liaudies laisvė) vadovybės nariu. 1877 m. Peterburge įkūrė pirmąją nelegalią spaustuvę “Laisvoji Rusijos tipografija”. Propagavo individualų terorą, kurį laikė svarbiausiu įrankiu telkti plačiąsias mases kovai, dalyvavo rengiant pasikėsinimus, tarp jų į carą Aleksandrą II 1879 m. Tais pačiais metais suimtas, nuteistas katorgai iki gyvos galvos, septynerius metus laikytas surakintas grandinėmis. 1905 m. amnestuotas, išvyko į Londoną, ten 1923 m. mirė.
Ar žinote kad...?

Kai kurie tikintys žydai tiki, kad per Jom Kipūro (atgailavimo) šventę iškėlus ir palaikius virš galvos vištą ir sukalbėjus specialią maldą, visos žmogaus nuodemės pereina į paukštį.