Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Moišė Levinas


Moišė Levinas (1908 Vilnius – 1941 Minskas)

Į Jung Vilne sambūrį šis dvilypis kūrėjas įsiliejo ir kaip rašytojas, ir kaip dailininkas-portretistas. 1934-1936 m. visuose trijuose metiniuose Jung Vilne leidiniuose buvo spausdinta jo proza, atspindėjusi Vilniaus žydų varguomenės kasdienybę. Galiausiai 1937 m. išleistas ir individualus M. Levino apsakymų ir humoreskų rinkinys „Pavasaris rūsyje“ (Friling in kelerštub), kuriame derėjo aštrus kūrėjo sąmojis ir groteskiški kasdienybės vaizdai.  Pats kilęs iš neturtingos šeimos, visada jautęs tiek ekonominę, tiek socialinę nelygybę žydų darbininkų atžvilgiu, poetas susižavėjo komunistinėmis išlaisvinimo idėjomis, žadėjusiomis lygybę visiems, nepriklausomai nuo jų tautybės. Apakintas gražių komunistinių lozungų poetas pats prisidėjo prie komunistinių publikacijų Vilniuje pirmosios sovietinės okupacijos metais. Naciams perėmus krašto valdymą M. Levinas pabėgo į Minską ir aktyviai veikė Minsko geto pogrindyje, kovodamas dėl išlikimo apleido kūrybą.

1942 m. kai Minsko geto žydai buvo vedami į kalėjimo kiemą sušaudymui, vokiečių komendantas pasiūlė palikti Leviną gyvą, nes jis itin talentingas tapytojas, tačiau pastarasis pasirinko mirtį su savaisiais bendražygiais vietoj gyvenimo, kuriame liktų vokiečių tarnu. Taip tragiškai, bet ištikimas savo idealams Moišė Levinas baigė gyvenimą.

Žmonės
Izraelis Salanteris, Lipkinas

Gimė Žagarėje (1810–1883).  Musar sąjūdžio pradininkas ir ideologas rabinas. 1849 m. Kaune, Vilijampolėje įkūrė ješivą, išgarsėjusią Slobodkės (taip tada buvo vadinamas šis Kauno priemiestis) ješivos vardu. Jau ankstyvoje jaunystėje išsiskyrė ypatingais gabumais, 10–ies metų miestelio sinagogoje skaitė pamokslą. Tėvas jį nusiuntė studijuoti pas garsų rabiną Cvi Hiršą Broidą į Salantus, taip atsirado ir pravardė Salanteris; tikroji jo pavardė buvo Lipkinas, bet ji minima tik enciklopedijose. 1840–1849 Salanteris gyveno Vilniuje, vadovavo ješivai ir pradėjo propaguoti musar (hebr. – dorovė) idėjas. 1849 m. persikėlęs į Kauną, įkurtoje ješivoje sulaukė nemaža sekėjų, musar tapo sąjūdžiu.

Ar žinote kad...?

Chasidų dėvima kailinė kepurė štraiml yra gerovės ir turto ženklas – JAV ji gali kainuoti iki 5500 JAV dolerių