Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Rafaelis Chvolesas

Dailininkas Rafaelis Chvolesas gimė 1913 m. balandžio 25 d. Vilniuje. Jo vaikystė prabėgo Vokiečių gatvėje. Po Pirmojo pasaulinio karo jo tėvai persikėlė į Vilniaus priemiestį, į paveldėtą namą. Jaunystėje Chvolesas mokėsi pas to meto žymius dailininkus M. Kulešą ir M. Leibovskį, Z. Packevičių, A. Šturmaną bei lankė dailės kursus Žydų amatų mokykloje Hilf durch arbet, kurią įkūrė inžinierius Abraomas Klebanovas. 1930 –aisias dailininkas jau pats mokė tapybos Vilniaus mokyklose, ėjo sekretoriaus pareigas Žydų dailininkų sąjungoje. Ilgą laiką dailininkas priklausė Vilniuje veikiančiai menininkų grupei Jung Vilne. 1933 m. pirmą kartą debiutavo dailės Vilniaus jaunųjų dailininkų parodoje, kurioje buvo apdovanotas už geriausią portretą. Po dviejų metų menininkas dalyvavo prestižinėje parodoje, surengtoje tarptautinio YIVO suvažiavimo proga, o 1938 m. gimtajame mieste surengė pirmąją personalinę parodą. Antrąjį pasaulinį karą Rafaelis Chvolesas pasitiko Vilniuje. Dėstė tapybą žydų mokyklose. Nuo 1940 m. ėjo direktorius pareigas Naujosios Vilnios meno mokykloje. Karo įkarštyje pasitraukė į Rusiją, ir apsistojo Gorkio mieste (Nižnyj Novgorod). 1944 m. grįžo į Vilnių. Piešė ir tapė geto griuvėsius, sukūrė darbų ciklus Getas ir Senojo Vilniaus architektūra. 1945–1948 m. dalyvavo dailės parodose Vilniuje, Kaune, Maskvoje. Nuo 1959 m. persikėlė į Varšuvą. Kūrė iliustracijas knygoms, teatro ir kino afišoms. Pagal jo kūrinius Lenkijos paštas yra išleidęs atvirukų. 1964 m. dailininkas tapo Lenkijos žydų centrinės kultūros komisijos pirmininku. Dalyvavo parodose Varšuvos getas, Šiuolaikiniai Lenkijos dailininkai, Šiuolaikiniai dailininkai. 1966–1967 m. UNESCO organizuotame projekte keliaudamas po Ispaniją ir Maroką sukūrė darbų ciklą, skirtą vaikams. Grįžęs į Lenkiją kartu su šeima nusprendė emigruoti (1969 m.) į Paryžių. Gyvendamas Prancūzijoje aktyviai bendravo su žydų dailininkais, daug keliavo po Europą, dažnai lankėsi Izraelyje. Daugiausiai tapė portretus, peizažus. Savo kūrybą pristatė personalinėse ir kolektyvinėse parodose JAV, Kanadoje, Europoje, Izraelyje. 1981 m. jam buvo suteiktas Académie Européenne des Beaux Arts medalis, 1983 m. - Paryžiaus miesto medalis, o 1994 m. – Izraelyje dailininkui buvo skirtas Prix Manger apdovanojimas. Dar po metų jo kūryba buvo įvertinta Šolom Aleichemo prizu. Savo paskutinę personalinę parodą dailininkas surengė 1987 m. Izraelyje. 2004 m. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko retrospektyvinė Rafaelio Cholezo darbų paroda. Dailininkas mirė 2002 m. kovo 31 d. Paryžiuje.

Žmonės
Izraelis Salanteris, Lipkinas

Gimė Žagarėje (1810–1883).  Musar sąjūdžio pradininkas ir ideologas rabinas. 1849 m. Kaune, Vilijampolėje įkūrė ješivą, išgarsėjusią Slobodkės (taip tada buvo vadinamas šis Kauno priemiestis) ješivos vardu. Jau ankstyvoje jaunystėje išsiskyrė ypatingais gabumais, 10–ies metų miestelio sinagogoje skaitė pamokslą. Tėvas jį nusiuntė studijuoti pas garsų rabiną Cvi Hiršą Broidą į Salantus, taip atsirado ir pravardė Salanteris; tikroji jo pavardė buvo Lipkinas, bet ji minima tik enciklopedijose. 1840–1849 Salanteris gyveno Vilniuje, vadovavo ješivai ir pradėjo propaguoti musar (hebr. – dorovė) idėjas. 1849 m. persikėlęs į Kauną, įkurtoje ješivoje sulaukė nemaža sekėjų, musar tapo sąjūdžiu.

Ar žinote kad...?
Jau pirmą dieną, per pirmą pamoką chederyje (religinėje mokykloje) žydų vaikai mokomi abecėlės – kiekviena raidė patepama medumi – kad mokslas būtų saldus