Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Terminų žodynėlis
A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z
C
Černovcų konferencija -

įvyko Černovicuose (tada Austro-Vengrija) 1908 m. Joje dalyvavo žymiausieji jidiš rašytojai ir kalbininkai J. L. Perecas, Ch. Žitlovskis, Š. Ašas, N. Birnbaumas, N. Priluckis ir kt. Svarbiausias nutarimas – jidiš pripažinta greta hebrajų viena iš nacionalinių kalbų.

Cheder -

(hebr. kambarys) – tradicinė žydų religinė pradinė mokykla Rytų Europoje ir Rusijoje.

Chazan -

(hebr.; jidiš – chazn) – kantorius, giesmininkas, vadovauja maldai sinagogoje. Daugelis kantorių atlieka ne tik religines giesmes, bet ir viešai koncertuoja su pasaulietinėmis dainomis.

Chasidizmas -

mistinė judaizmo srovė, kilusi XVIII a. Podolijoje ir Volynėje. Pradininkas Beštas. Džiaugsmingą Dievo garbinimą, reiškiamą ekstaze maldos metu, vertinu labiau negu Talmudo studijas. Vilniaus Gaonas nesutaikomai kovojo su chasidizmu.

Chala -

(hebr. – bandelė) – pintas pyragas, būtina šabo, o ir kitų švenčių iškilmingo stalo dalis.

Chabad -

hebr. žodžių “chochma” (išmintis), “bina” (supratimas), "daat" (pažinimas) santrumpa. Chasidizmo srovė, jungiantichasidizmo mistiką su rabinistine teologija. Pradininkas – Šneur Zalmanas iš Liadų; jis davė pradžią dvasinių vadovų dinastijai; jie gyveno Liubavičių miestelyje, iš čia pavadinimas Chabad Liubavič. Paskutinis Chabado rebe, gyvenęs Brukline (JAV), mirė 1995 m., nepalikęs palikuonio. Dalis Chabad sekėjų jį laiko mesiju.

Cene u rene -

(hebr. – eik ir žiūrėk – žodžiai iš Giesmių Giesmės) – XVI a. antrojoje pusėje sudarytas Tanacho pasakojimų, padavimų, pamokymų populiarus išdėstymas jidiš kalba. Buvo labai palitęs, perspausdintas apie 450 kartų.

Cadik -

(hebr. – teisuolis) – chasidai savo dvasinius vadovus vadino cadiku arba rebe. Cadiko pareigos buvo paveldimos. Chasidai reiškia savo cadikui didžiulį pagarbumą, kiekvieną jo žodį vertina kaip apreiškimą.

Chanuka “Šviesos šventė” -

Žydai ją švenčia minėdami II a. prieš mūsų erą įvykius, kai Sirijos valdovams užėmus Izraelio žemę ir pradejus persekioti judaizmą ir Toros studijavymą, žydai sukilo ir nugalėjo savo priešus. Žydai išvalė Šventyklą, kurią užkariautojai buvo pavertę politeistino kulto šventove nuo pagoniškų stabų ir uždegė Šventyklos Švestuvą – Menorą. Tačiau jie rado tik vieną ąsotėlį aliejaus su Didžiojo Šventiko antspaudu. Šio aliejaus žvakėms būtų užtekę tik vienai dienai degti, bet jis stebūklingu būdu degė 8 dienas, kol nebuvo pagamintas naujas aliejus. Šis stebuklas tapo ženklu, kad Dievas vėl ėmėsi globoti tautą. Dėkojant ir minint šį įvykį Chanukos šventė švenčiama 8 dienas. Pirmą dieną uždegama viena žvakė, o vėliau kasdien - po papildomą žvakę, kol aštuntą dieną dega aštuonios žvakės. Chanukos žvakidė statoma ant palangės, kad visi matytų šviesą. Taigi tai yra šviesos pergalės prieš tamsą, žmogiškumo ir kūrybiškumos pergalės prieš smurtą ir prievartą šventė.

Per švente valgomi miltiniai ir bulviniai blynai, spurgos ir kiti aliejuje kepti skanėstai, vaikams dovanojamos dovanos.

Cheder, cederis -

Privati pradinė religinė mokykla.

Wikipedia

Žmonės
Abraomas Jehošua Hešelis

Šių laikų žydų filosofas (1907–1972). Pagal griežtus kriterijus jis gal nėra litvakas, gimė Varšuvoje, bet gimnaziją baigė Vilniuje, čia bendravo su jaunųjų rašytojų grupe “Jung Vilnė” (Jaunasis Vilnius), tad neabejotinai persisunkė litvakų dvasia. Hešelis profesoriavo Berlyne, Frankfurte, Varšuvoje, Niujorke ir kt., paskelbė kelias dešimtis knygų filosofijos bei žydų istorijos klausimais. Jo veikalai sulaukė ne tik žydų intelektualų, bet ir krikščionių dėmesio. Jo didžiulį autoritetą rodo tai, kad jis, žydas, buvo pakviestas dalyvauti ruošiant Vatikano Antrojo susirinkimo (1965 m.) dokumentus. “Dialoge su krikščionimis glūdėjo pažadas, – rašė jis, – kad jau niekuomet daugiau žydų istorijoje neatsitiks taip, jog ištikus krizei žydai krikščioniškose bendruomenėse neturės į ką kreiptis pagalbos”.

Ar žinote kad...?

Iki 2005 metų Paryžiaus arkivyskupo pareigas ėjęs kardinolas Jean-Marie Lustiger gimė Lenkijos žydų šeimoje. Būsimas kardinolas priėmė krikštą būdamas 16 metų – 1940, kai Prancūzija okupavo naciai. Kardinolo tėvai žuvo Aušvice. Jean-Marie Lustiger yra vienintelis šių laikų tokio lygio katalikų bažnyčios dvasininkas, vaikystėje priklausęs žydų bendruomenei. Kardinolas laisvai kalba jidiš kalba ir 2005 metais rinko naująjį Popiežių.