Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Terminų žodynėlis
A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z
J
Juodašimčiai -

ekstremistinių reakcinių organizacijų “Rusų tautos sąjunga”, “Mykolo Archangelo sąjunga”, ginkluotų deklastuotų elementų “juodųjų šimtinių” būrių nariai. Pasižymėji kraštutiniu antisemitizmu, rengė žydų pogromus. Terminas tapo reakcinių judofobiškų Rusijos veikėjų apibūdinimu.

Jung Vilnė -

(jidiš – Jaunasis Vilnius) – jaunų literatorių, rašiusių jidiš kalba, ir dailininkų susivienijimas. Susikūrė 1929 m. Grupei priklausė Ch. Gradė, A. Suckeveris, Š. Kačerginskis ir kiti.

Judaika -

mokslas apie židiją, mokslo discilinų, studijuojančių žydų tautą ir jos civilizaciją, visuma (bibliotyra, hebrajistika, istorija, archeologija, religinė tesiė, filosofija, jidiš kalbotyra ir t.t.).

JIVO -

(jidiš – "Jidišer vinsšaftlecher institut” santrumpa – Žydų mokslo institutas) – institutas, tyrinėjantis jidiš filologiją, žydų istoriją, kultūrą, ekonomiką, psichologiją, folklorą, kaupęs jidiš spaudą, dokumentus ir kt. Įkurtas Vilniuje 1925 m. Jo globėjai buvo A. Einšteinas, Z. Froidas, E. Bernšteinas ir kiti. Antrojo pasaulinio karo metais centru tape Amerikos JIVO filialas. Dabar JIVO yra Niujorke.

Jišuvas -

(hebr. gyvenvietė) – žydų gyventojai Palestinoje iki Izraelio valstybės sukūrimo.

Jidiš -

– aškenazių kalba, pagrindinė Rytų Europos žydų kalba. Atsirado maždaug prieš 1000 metų, jos pagrindas – vienas iš vokiečių kalbos dialektų. Rašmenys – hebrajų abecėlės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jidiš kalbėjo 11-12 milijonų žydų. Holokaustas sunaikino didžiąją jidiš kalbančiųjų dalį

Ješiva -

hebr. – sedėjimas) aukštoji religinė mokykla, daugiausia skirta Talmudo studijoms. Žymiausia naujųjų laikų ješiva – Voložino.

Jad Vašem -

hebr. – ranka ir vardas) – žydų tautos Katastrofos ir didvyriškumo memorialinis kompleksas Jeruzalėje. Įkurtas 1953 m. Šalia muziejaus yra tesiuolių alėja, kurioje sodinami medžiai žydų gelbėtojams.

Jemeno žydai -

Jemeno žydai. Bendruomenės gyvenančios Jemeno teritorijoje, kartais save vadina temanim. Yra dvi kilmės legendos.Viena teigia, kad karalius Saliamonas siuntė pirklius ieškoti aukso Šventyklos papuošimui, antroji – kad mitinė karalienė Šeba kvietė atvykti žydų amatininkus. Tradicija teigia, kad geriausi laikai Jemeno žydų bendruomenei buvo 2-6 am. po Kr., kai keletas Jemeną valdžiusių karalių šeimų buvo priėmusios judaizma. 1949 metais jauna Izraelio valstybė surengė operaciją „Stebuklingas kilimas“ – lėktuvais į Izraelį beveik visa bendruomenė.

Jemeno žydų religinė ir kultūrinė tradicija turi nemažai iškirtinumų – Tora skaitoma giedant, sinagogose nėra kėdžių, meldžaintis atliekama prostracija.

Jad -

Rankos formos rodyklė, ja sekamas tekstas viešai skaitant Torą; kabinama ant mantl (toros futliaro).

Jarmulkė -

Kipa – (jarmulke – jidiš) vyro dėvimas mažas apvalus galvos apdangalas (kepurytė). Įstatymai nenurodo kaip žydas turėtų pridengti savo galvą, tačiau svarbu, kad vyro galva būtų pridengta (moterys prisidengia skarelėmis, o moderniais laikais ir perukais). Dauguma įstatymų aiškintojų pripažįsta, kad galvos apdangalas yra tradicija tapusi įstatymu, tačiau įstatymai reikalauja pridengti galvą maldos metu. Dažniausiai aiškinama, kad galvą reikia pridengti tam, kad parodyti pagarbą Dievui ir kad tarp švento ir tavęs būtų kažkas.

Kipa yra lengvas ir praktiškas būdas tai daryti, tačiau istoriškai žydų galvos apdangalas būdavo susijęs su regiono, kuriame gyveno bendruomenė tradicijomis. Pagal žydo dėvimą galvos apdangalą dažnai galima nustatyti kuriai religinei ar visuomeninei grupei jis priklauso. Ortodoksai dėvi juodas, dažniausiai dideles siūtas kipas, sijonistai ir nacionalistai – mažas nertas baltos ir mėlynos spalvos, JAV modernūs ortodoksai dėvi odines ar zomšines, Izraelio kariuomenėje dėvimos maskuojančios spalvos kipos, vaikai dėvi su animacinių filmų herojais, kabalistai kipą dėvi po kitu galvos apdangalu – taip galvapridengiama du kartus.

Žmonės
Moišė Levinas
Moišė Levinas (1908 Vilnius – 1941 Minskas)

Į Jung Vilne sambūrį šis dvilypis kūrėjas įsiliejo ir kaip rašytojas, ir kaip dailininkas-portretistas. 1934-1936 m. visuose trijuose metiniuose Jung Vilne leidiniuose buvo spausdinta jo proza, atspindėjusi Vilniaus žydų varguomenės kasdienybę.

Ar žinote kad...?

Vedusios tikinčios moterys negali viešumoje pasirodyti nepridengtais plaukais. Tačiau dabar plaukai pridengiami ne tik skarelėmis, bet ir natūralių plaukų perukais – moterys atrodo lygiai taip pat ar dar geriau nei šios pareigos nevaržomos.