Paieška svetainėje:
Žodynas
Įveskite žodį:
A, B, C, D, E ...
Projektą remia
LIETUVOS
TŪKSTANTMEČIO
PROGRAMA
Terminų žodynėlis
A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z
P
Pogromai -

antisemitų sukurstytos minios užpuolimai prieš žydus, siekiant apiplėšti ir žudyti. Labiausiai žinomi pogromai Rusijos teritorijoje. Rusiškas žodis погром tapo daugelio Europos kalbų sąvoka, pažyminti antisemitų prievartą.

Purimas -

Purimas – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone.

Baigiantis vergijai Babilone, žydai gyvena karaliaus Achašverošo imperijoje. Čia jie išsikovojo gerą padėtį ir pagarbą, o po to, kai karalius išsirinko sau žmoną žydę- Ester - Sinedriono pirmininko Mordechajaus dukterėčią - jų gyvenimas dar labiau pagerėjo. Savo grožio dėka Ester tapo mylima žmona, o vėliau ir karaliene.

Bet nepaisant tokios pastovios padėties, žydams ėmė grėsti pavojus. Amanas, karaliaus patarėjas, sumanė sunaikinti visus žydus ir šį pasiūlymą pateikė karaliui, pažadėjęs, jog už sutikimą Achašverošas gaus didžiulius turtus. Ir karalius sutiko. Nors šis sprendimas buvo laikomas didžiausioj paslapty, žydai apie jį sužinojo.

Mordechajui pasiūlius, Ester paliepė žydams tris dienas pasninkauti. Šiam paliepimui atminti iki šių dienų Adaro 13 dieną laikomasi taip vadinamo Ester pasninko. Ketvirtąją dieną Ester nuėjo pas Achašverošą ir ėmė prašyti išgelbėti savo tautą. Karalius negalėjo atsakyti savo gražiajai žmonai ir atšaukė įsakymą (tiksliau leido žydams priešintis, o žydai nugalėjo), o Amanas buvo pakartas.

Purim reiškia burtą, kurį karalius metė norėdamas išrinkti dieną, kada bus sunaikinti visi žydai. Tam atminti per purimą vaikai žaidžia vilkeliais (suktukais). Svarbiausia šių laikų purimo šventės tradicija – tai Esteros ritinio, pasakojančio purimo istoriją skaitymas sinagogoje. Megilat Ester (Purimo įvykių aprašymas) skaitymas. Megila skaitoma  šventės išvakarėse po Maariv maldos ir antrą kartą - šventės dieną po Šacharit maldos . Tai apeigos, kurias privalo atlikti visi vyrai, moterys ir vyresnieji vaikai. Labai svarbu išgirsti kiekvieną Megilos žodį, kada ją skaito Baal Krija (žmogus, skaitantis Torą). Megila dar vadinama Jgeret ( laiškas ).   Skaitymo metu sinagogoje ją išskleidžia, kas primena laiško arba dokumento skaitymą.

Kai tik Megilos skaitymo metu pasigirsta   Amano vardas, visi ima belsti, kelti triukšmą specialiomis tarškynėmis ir t.t. Taip daroma todėl, kad Amano vardas turi būti  nustelbtas, užgožtas ir , galų gale, ištrintas iš žmonių atminties. 

Purimas yra linksmiausia žydų šventė jos metu priimta ir net gi būtina persirengti, rengti karnavalus ar kitaip kvailioti, gerti alkoholinius gėrimus, dovanoti maistą kitiems.  

Pesachas -

Pesachas

Pesachas – tai viena svarbiausių žydų metinių švenčių. Ji prasideda penkioliktąją žydų kalendoriaus mėnesio Nissan dieną ir trunka savaite.

Svarbiausias su Pesachu susijęs įvykis yra Mozės vadovaujamų žydų, išėjimas iš Egipto po ilgai trukusios vergijos. Išėjimo iš Egipto istorija pasakojama Biblijos “Išėjimo knygoje”. Pesacho šventės esmė - žydų išsivadavimo iš Egipto nelaisvės paminėjimas, žydų tradicijoje Pesachas dar vadinamas „pavasario švente“, „mūsų laisvės metu“ bei „macų švente“. Per visas septynias Pesacho dienas yra draudžiama valgyti raugintą duoną, valgomi tik iš miltų ir vandens kepami paplotėliai – macai. Tai simbolinis priminimas to, kad žydai skubėdami išėjo iš Egipto, net nespėję iškepti duonos.

Pagrindinis šventės akcentas yra Sederis – šventinė vakarienė. Hebrajų kalbos žodis “seder” reiškia “tvarką”. Sederis yra savitas tam tikras simbolines reikšmes turinčio maisto pateikimas bei valgymas šeimoje. Patiekto maisto reikšmės bei pačios šventės istorija ir jos prasmė aiškinama sederio metu skaitomame tekste – Hagadoje. Sederio metu valgomi 7 simboliniai valgiai – tai macai, charosetas (obuolių, medaus, vyno ir riešutų masė, ji simbolizuoja medžiagą, iš kurios būdami Egipto nelaisvėje žydai gamino plytas piramižių statybai), kiaušinis, mirkomas sūdytame vandenyje, krienai bei karčiosios žolės (tai vergovės skurdo ir sunkumų prisiminimas), salotos, bulvė arba kita daržovė, avies arba vištos koja (tai - atnašavimų Šventykloje simbolis). Sederio metų atliekami tam tikri ritualai, sakomi palaiminimai bei giedamos tradicinės giesmės.

Plačiau apie Pesacho istoriją ir tradicijas skaitykite - http://www.angelfire.com/pa2/passover/site-map.html

Požiuris į homoseksualizmą Izraelyje -

Tel Aviv, the final gay frontier

These are the voyages of the British gay journalist in his continuing mission to explore strange new worlds

Chas Newkey Burden

Tel Aviv resident Justin Rudzki was strolling across the city’s busy Dizengoff Square one day when he spotted an Arab man. Their eyes met and the two men approached one another.  

But this wasn’t to be yet another moment of conflict between Jew and Arab in the Middle East. The pair instead swapped phone numbers and arranged a date. You might not expect such an encounter to be able to occur in Israel. But then the more you look into gay life in this country, the more surprises you uncover.  

When I told friends I was visiting Israel, the common response was “Be careful, make sure you don’t get killed.” In fact, such is the level of security there, I felt far, far safer in Israel than I do in London. Similarly, when I told friends I was visiting Israel to write a feature for a gay magazine, the common response was: “Be careful, I bet it’s a really homophobic country.”  

Knesset vs. High Court
 
Gay marriage registration? / Ilan Marciano
 

Knesset gives initial approval to MK Eitan`s proposal that will block High Court`s decision on national registration of same-sex couples married abroad. Eitan: Today is victory for reason

Full Story
 

It is nothing of the sort. Workplace discrimination against gay people is outlawed; the Knesset had an openly gay member; in schools, teenagers learn about the difficulties of being gay and the importance of treating all sexualities equally. The country’s army, the Israel Defence Force has many dozens of openly gay high-ranking officers who, like all gay soldiers in its ranks, are treated equally by order of the government.

The Supreme Court has ruled that gay couples are eligible for spousal and widower benefits. Nearly all mainstream television dramas in Israel regularly feature gay storylines. When transsexual Dana International won the 1998 Eurovision Song Contest as Israel’s representative, 80 per cent of polled Israelis called her “an appropriate representative of Israel.”

Meanwhile, in neighbouring Arab states, laws governing homosexuality are brutal. In Lebanon, you can face a year in prison for being gay. In Saudi Arabia, homosexuality is punishable by death. In Iran they’ve managed to come up with an even worse sentence: First torture, then death. These are not just theoretical punishments; these sentences are regularly carried out.

The legal situation in the Palestinian territories is less clear-cut but gay men are routinely and brutally tortured by their families and communities in the West Bank and Gaza Strip. Gay Palestinians are tortured by the Palestinian Authority and Hamas.  

So in terms of legislation, Israel is incredibly advanced by any standard, let alone that of a Middle Eastern country which is less than 60 years old.

 Israeli challenges

Not that this tolerance means, however, that Israeli gay men do not face personal and religious challenges in coming to terms with their sexuality. When I met 20-year-old Yossi Herzog in Tel Aviv, those contradictions and challenges were apparent.  

Slim, pretty and lively, at first sight he could be any of the boys who queue outside London’s G.A.Y. club on a Saturday night. But as we passed near one of Tel Aviv’s synagogues, he nervously clipped a skull cap on his head. When he took me for a falafel in bustling Shenkin Street, he went through a pre-meal kosher blessing.    

But just minutes later, as we sat on the shoreline in the blistering afternoon heat, we were discussing what we do and don’t like doing in bed with other guys. Just like any other gay guys might. Then, I stepped away to take a phone call on my mobile and when I returned, he had put his skull cap back on and was reading Jewish prayers.  

I had interviewed Yossi the previous evening on Tel Aviv’s ‘Hilton beach’ – it is opposite the Hilton hotel – which is also known as the ‘Gay beach’, where men openly check each other out and pick each other up. Interestingly, it is neighboured by the city’s Religious beach which has separate bathing days for men and women. And all this is just yards from Tel Aviv’s Independence Park, which is the main gay cruising area in Tel Aviv.

Yossi says he’s never been cruising at Tel Aviv’s Independence Park. Well, the lad has hardly had a chance, he only made his aliyah four weeks prior to the interview. He grew up in the USA but had for the previous two years lived in the UK. He can therefore easily compare the UK gay scene with the Israeli one.

“I much prefer the gay scene here,” he says. “For a start, the men are so much hotter,” he beams. “Here the men are tall, slim and tanned. Not like in the UK where they are more like cottage cheese – all pasty and chunky.  

“Israelis are very blunt, straightforward people and that helps make gay life here much more enjoyable than it is in England. Here, if you like someone you tell them. If you don’t like someone, you tell them. There are none of the ‘playing it cool’ games you get in England, none of the whole ‘should I, shouldn’t I’ text message extravaganza.  

House Of Freedom

Jerusalem is Israel’s capital city but the gay capital of the country is Tel Aviv. Bustling and modern, with a warm air of hedonism flowing through it, Tel Aviv has a fine gay scene with a number of bars, clubs, saunas and gay sex shops on its streets. At bars like Evita, a hip, young crowd converges after midnight – none of the gay nightlife gets going much before this - to party into the early hours.  

The city is also host to the House Of Freedom. Opened in the late 1990s, this is a shelter for gay, lesbian and transgender youngsters between the ages of 12 and 18 who have been thrown out of home after coming out to their parents. 

At the House Of Freedom they are counselled by social workers who then visit the parents and attempt to bring about a reconciliation. Those attempts are often successful, each year hundreds of gay youngsters return to a better home thanks to this remarkable institution. 

Gay ghetto? Not in here

However, the city’s gay scene does not represent a gay ghetto inside which gay men have to hide.  

Brandon, 22, moved to Tel Aviv from upstate New York to study at one of the city’s universities. He has a boyfriend back home and he told me they could never consider holding hands in public there. However, when I met Brandon, he was hoping that his boyfriend would soon visit him in Israel.

“I can’t wait for him to get here so I can show him how gay-friendly this place is,” he says. “I think he’ll be surprised. I think a lot of people would be.” He has no doubts they will hold hands on the streets of Tel Aviv.

 Shai Doitsh, spokesman for the National Association Of LGBT In Israel (Aguda), expands on this theme.

 “It is not big deal at all for a gay couple to kiss in the street in Tel Aviv,” he says. “In fact, we now have a joke that if a man and a woman are seen kissing in the street, that is more strange!” Shai is full of enthusiasm for the gay scene in Tel Aviv and is looking forward to word getting out about it. “Our gay scene must be the best kept secret in the gay world,” he says.  

`This is a lifesaver for me`

Perhaps the most surprising gay visitors to Israel are those from the West Bank and Gaza Strip. The Aguda organises Arabic gay evenings where gay Palestinians are invited to come and party with Israelis – and many take up the invitation. “We are their only hope,” he says. “If they came out where they live, they would be killed but they can come and party with us in Israel.”  

 Mahmoud (not his real name) is a 19-year-old gay Israeli Arab from a small town outside Tel Aviv. He is enormously grateful to mainstream Israel for its gay-friendliness. "I cannot be open at all in the town where I live," he sighs, "because it is a predominantly Arab town." What would happen if you came out in the town you live in, I ask. "Very, very bad things," he says and refuses to elaborate.

However, the gay scene of Tel Aviv offers him a haven. "I can come here and be myself," he smiles. "This is a lifesaver for me." He insists he has never faced hostility on the Tel Aviv gay scene because of his Arab roots.

So what about liaisons between the two communities? Yossi says that many Israeli Jews are attracted to Israeli Arabs. “I suppose they are the forbidden fruit for us and we probably represent similar to them. So it is an attractive prospect all round. Tourists, too, are a popular prospect among Israeli gays. Everyone wants to fuck a tourist.” 

 Chas Newkey Burden is a British journalist who recently visited Israel

Šaltinis: http://www.ynetnews.com

Puštūnai -

Puštūnai – etniniai afganai, kurie laikosi priešislamiško religinio ir garbės kodekso – paštunavali. Dalis puštūnų (yusafzai) kildina save iš Jokūbo ir tokiu būdu akcentuoja tariamą izraelietišką kilmę. Religinę prasme puštūnai yra musulmonai, kalbine – persai. Iki šiol nėra jokių tyrimų patvirtinančių izraelietišką kilmės teoriją, tačiau kai kurie papročiai yra panašūs į žydų – puštūnai apipjausto berniukus 8 dieną po gimimo, naudoja daiktą panašų į talitą, švenčią panašią šventė į Šabą – nedirba ir moterys uždega žvakes, nevalgo kai kurių žydams draudžiamų produkų – kiaulienos, arklienos, kupranugario mėsos, kai kurių paukščių, naudoja hebraiškus vardus ir vietovardžius. Kadangi nėra jokių akademinių tyrimų patvirtinančių šiuos duomenis, gali būti, kad šios tradicijos yra būdingos Afganistane gyvenusiems žydams, migravusiems sovietinės invazijos metu. Viso Izraelyje gyvena apie 10 tūkst. Afganistano žydų, kai kuri šaltiniai nurodo, kad 12 a. Afganistano teritorijoje gyveno apie 80 tūkst. žydų. Lietuvos administruojama Goro provincija ir Herato miestas buvo vienas iš žydų bendruomenės centrų.  Po 1933 metais surengto pasikėsinimo į Nadit šachą, žydams leista gyventi tik Kabule, Herate ir Balkhe. Herate yra išlikusios 4 sinangogos ir mikva. 2005 metais Kabule ir visoje šalyje buvo likęs vienintelis žydas, kuris prižiūrėjo sinagogą ir bandė atgauti Talibano konfiskuotą Torą.

Persijos žydai -

Persijos žydai – žydų bendruomenės Persijos imperijos arba persų kalbos regione. Šiuo metu Irane yra apie 30 tūkst. žydų, taip pat nedidelės bendruomenės Afganistane, Azerbaidžane, Indijoje, Kirgizijoje, Pakistane,Tadžikistane, Turkmėnistane ir Uzbekistane. Manoma, kad šios bendruomenės susidarė dar biblijiniais laikais. Seniausia egzilė datuojama 6 am. pr. Kr. Su Persijos valdovų ir žydų santikiais yra susijusi Esteros knygoje aprašoma istorija ir iš jos kilusi Purimo šventė. Paskelbus Izraelio valstybę Irane gyveno apie 150 tūkst. žydų, kurį laiką dviejų valstybių santykiai buvo geri, iki 1979 metų kai įvyko Islamo revoliucija bendruomenė sumažėjo iki 80 tūkst. Per pirmą mėnesį po revoliucijos iš Irano pabėgo apie 20 tūkst. žydų. Šiuo metu žydai Irane pripažįstami religine bendruomenė ir turi galimybės religinei praktikai. Vienas bendruomenės atstovas yra Irano parlamento narys. Oficialiai Irano žydų bendruomenė smerkia sionizmą.

Daugiau www.iranjewish.com

Pinkas -

Rankraštinis bendruomenės ar vienos jos organizacijų metraštis, gali būti dekoruotas.

Žmonės
Maksimas Litvinovas

Gimė jis 1876 m. Balstogėje, Baltarusijoje, pirmasis vardas - Mejeris Henochas Valachas. Maksimas Litvinovas prieškario pasaulyje vaidino ženklų vaidmenį – jis buvo TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras. 

Ar žinote kad...?
Jau pirmą dieną, per pirmą pamoką chederyje (religinėje mokykloje) žydų vaikai mokomi abecėlės – kiekviena raidė patepama medumi – kad mokslas būtų saldus